23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/05
Vaistažolėms auginti – švarūs laukai
  • Dr. Danguolė KAVALIAUSKAITĖ, LSDI
  • Mano ūkis

Plečiantis verslinėms vaistinių augalų plantacijoms, vis dažniau iškyla cheminių apsaugos priemonių panaudojimo būtinybė, ypač ruošiant apleistus, ilgai nedirbtus laukus. Daugiametės vaistažolės viename lauke auginamos dvejus trejus metus, todėl piktžolių klausimas itin aktualus. Jis gali tapti vienu svarbiausių vaistinės žaliavos produktyvumą lemiančių faktorių.

Herbicidų naudojimas versliniuose vaistažolių laukuose nėra pageidautinas. Paprastai, norint išauginti kokybišką vaistinę žaliavą, stengiamasi vaistažolių plantacijose nenaudoti herbicidų, parinkti joms gerai sukultūrintas, nepiktžolėtas dirvas, o tarpueiliuose dygstančias piktžoles naikinti mechaninėmis priemonėmis. Naudoti herbicidus tam tik­rų rūšių vaistažolių pirmųjų metų gamybiniuose laukuose leidžiama tik kai kuriose ne Europos Sąjungos šalyse.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute darytų tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, kaip veiksmingiausiai sunaikinti piktžoles laukuose, kurie dar tik ruošiami vaistažolėms auginti. Tyrimuose naudoti keli veiksmingi herbicidai: Roundup Klasik, Lontrel, Starane, Kemira MCPA, Treflan.

Roundup yra sisteminis neselektyvus herbicidas, į augalus patenkantis tik per lapus ir sunaikinantis visų piktžolių antžeminę dalį. Vegetatyvinių piktžolių šaknis minėtas herbicidas naikina priklausomai nuo normos.

Lontrel – sisteminis herbicidas, į augalus patenkantis per lapus ir šaknis. Vienas jis naikina nedaug piktžolių rūšių, todėl jį geriausia maišyti su kitais atitinkamiems augalams skirtais herbicidais.

Starane – taip pat sisteminis herbicidas, bet į piktžoles jis patenka tik per lapus. Jo poveikis jautrioms piktžolėms pastebimas po 1–2 dienų: jos nustoja augusios ir po 3–4 savaičių žūsta.

Kemira MCPA – sisteminis herbicidas, augalai jį absorbuoja per lapus, stiebus ir šaknis; tinkamas mišiniams su kitais herbicidais.

Treflan yra labai lakus dirvinis herbicidas, kurį išpurškus būtina tuoj pat įterpti.

Vaistažolių priešsėliai buvo keturi įvairaus sukultūrinimo laipsnio laukai. Pirmasis laukas – kultūrinė ganykla. Joje vyravo pašarinės žolės ir daugiametės dviskiltės piktžolės: paprastieji varpučiai, dirvinės smilguolės, taip pat nemažai daugiamečių dviskilčių piktžolių – dirvinės usnys, paprastosios kiaulpienės, dirviniai asiūkliai, dirviniai vijokliai, smulkiosios, rauktalapės ir smailialapės rūgštynės.

Ruošiant lauką vaistažolėms auginti, vasaros viduryje ganykla buvo nupurkšta Roundup Klasik (v. m. glifosatas 360 g l-1) 4,0 l ha-1 ir amonio salietros 10 kg ha-1 mišiniu. Po dviejų savaičių, žolėms parudavus, laukas buvo sulėkščiuotas. Dar po poros savaičių, sužėlus nežuvusioms piktžolėms, jų ploteliai dar kartą buvo nupurkšti Roundup Klasik 4,0 l ha-1 ir amonio salietros 10 kg ha-1 mišiniu. Kai piktžolės parudavo, laukas buvo sulėkščiuotas, o rudenį giliai apartas žiemai. Piktžolėtumas lauke sumažėjo 75–100 procentų.

Antrajame lauke, dirvone, kuriame prieš metus buvo auginti žieminiai rapsai, buvo gausu piktžolių. Iš vienamečių dviskilčių vyravo dirvinės čiužutės, dirvinės veronikos, dirvinės našlaitės, dirviniai garstukai, paprastosios žilės, dėmėtieji rūgtys, bekvapiai šunramuniai, raudonžiedės notrelės, kibieji lipikai, dirvinės aklės, baltosios balandos, trikertės žvaginės, o iš daugiamečių dviskilčių – dirvinės usnys, paprastosios kiaulpienės, dirviniai asiūkliai, dirviniai vijokliai, smulkiosios rūgštynės, rauktalapės rūgštynės, smailia­lapės rūgštynės, dirvinės mėtos, ankstyvieji šalpusniai, paprastieji kiečiai, taip pat lauke buvo vienamečių miglių ir paprastųjų varpučių.

Po purškimo herbicidų mišiniu (Roundup Klasik 4,0 l ha-1, Lontrel (v. m. klopiralidas) 0,5 l ha-1 ir Starane 0,5 l ha-1 (v. m. fluroksipiras)) buvo sunaikintos daugiametės šakniastiebinės piktžolės, ypač dirvinės usnys ir paprastieji kiečiai, kurios jau buvo išleidusios aukštus žiedynstiebius. Po dviejų savaičių, parudavus piktžolėms, laukas buvo sulėkščiuotas. Praėjus dviem savaitėms ir pradėjus želti nesunaikintų piktžolių daigams, laukas buvo nupurkštas herbicidų Roundup Klasik 4,0 l ha-1 ir Kemira MCPA (v. m. MCPA 750 g l-1) 0,5 l ha-1 mišiniu, o nurudavus piktžolėms, sulėkščiuotas ir rudenį giliai suartas. Piktžolėtumas lauke sumažėjo 75–100 procentų.

Trečiasis vaistažolių priešsėlis buvo piktžolėtas žieminių javų laukas. Pavasarį lauke vyravo vienametės dviskiltės piktžolės: dirvinės čiužutės, dirvinės veronikos, dirvinės našlaitės, paprastosios žilės, dėmėtieji rūgtys, bekvapiai šunramuniai, raudonžiedės notrelės, kibieji lipikai, baltosios balandos, trikertės žvaginės, rugiagėlės, smalkiniai tvertikai, pelkiniai pūkeliai, vaistinės žvirbliarūtės, rūgtys takažolės, tai pat pasitaikė ir vienamečių miglių bei paprastųjų varpučių. Virš drenažo linijų tankiomis juostomis žėlė dirviniai asiūk­liai. Piktžolių juostos buvo nupurkštos herbicidų Roundup Klasik 4,0 l ha-1, Lontrel 0,5 l ha-1 ir Starane 0,5 l ha-1 mišiniu. Parudavus piktžolėms, visas laukas buvo keletą kartų sukultivuotas ir prieš rausvažiedžių ežiuolių daigų sodinimą nupurkštas herbicido Treflan (v. m. trifluralinas 300 g l-1) 3,3 l ha-1 norma ir dar kartą sukultivuotas, kad būtų įterptas herbicidas. Piktžolėtumas lauke sumažėjo 75–100 procentų.

Ketvirtasis vaistažolių priešsėlis buvo nepiktžolėtas žieminių javų laukas. Pavasarį lauke sudygo tik pavienės dirvinės čiužutės, dirvinės veronikos, dirvinės našlaitės, bekvapiai šunramuniai, raudonžiedės notrelės ir rugiagėlės. Laukas buvo sukultivuotas, o prieš rausvažiedžių ežiuolių daigų sodinimą – nupurkštas herbicido Treflan 3,3 l ha-1 norma ir dar kartą sukultivuotas, kad būtų įterptas herbicidas. Lauko piktžolėtumas sumažėjo 75–100 procentų.