23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/05
Svarbiausia veislininkystės sistemos grandis – produktyvumo kontrolė
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Pieno ūkių savininkai, kontroliuojantys savo augintinių produktyvumą, neįsivaizduoja pienininkystės verslo be produktyvumo kontrolės duomenų. Jau dešimt metų gyvulių produktyvumą kontroliuoja valstybės įmonė (VĮ) „Gyvulių produktyvumo kontrolė“.

Ypač svarbi įmonės darbo funkcija – melžiamų karvių produktyvumo kontrolė. Net 90 proc. pajamų gaunama iš šios veiklos. Pasak įmonės direktorės Irenos Tabakajevienės, be patikimų melžiamų karvių pieningumo, pieno kokybės, sudėties ir pirminės apskaitos duomenų neįmanoma vykdyti selekcinio darbo. „Taigi kontrolės asistentams, kurie ūkiuose ima pieno pavyzdžius, tenka nemaža atsakomybė“, – kontrolės asistentų kvalifikacijos svarbą akcentuoja direktorė. Šiuo metu iš 625 darbuotojų 500 kontroliuoja gyvulių produktyvumą ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių ūkiuose.

Lietuvoje kontroliuojama apie 50 proc. visų melžiamų karvių. „Vidutinis kontroliuojamos ūkio bandos dydis – per 18 karvių. Anksčiau kontroliuojamo produktyvumo bandoje tebuvo 4 karvės. Tuo metu įmonėje dirbo net 900 kontrolės asistentų, nes buvo daug nedidelių ūkių. Džiugu, kad pastaruoju metu bandos stambėja, didėja melžiamų karvių produktyvumas“, – teigia direktorė, pridurdama, kad per 10 metų didelių karvių bandų savininkai suprato produktyvumo kontrolės naudą ir dabar be įmonės teikiamų duomenų savo karvių bandoje jaustųsi akli. Apie 70 proc. produktyvumo kontrolės išlaidų gyvulių augintojui kompensuojama iš veislininkystės programai skiriamų valstybės lėšų.

Kontroliuojamo produktyvumo bandos savininkai turi visą informaciją apie karvių sveikatingumą, pieningumą, pieno kokybę ir sudėtį. Jie bet kada prisijungę prie informacinės sistemos gali sužinoti, kada ir kokio buliaus sperma buvo apsėk­linta kiekviena karvė, kada ji užtrūko, apsiveršiavo ir daug kitų duomenų, būtinų pažangiame pieno ūkyje.

Produktyvumo duomenys būtini ir galvijų augintojų asociacijoms. Lietuvos žalųjų gerintojų asociacijos pirmininkas Jonas Lingys tikina, kad be kontrolės duomenų būtų neįmanoma nustatyti gyvulio veislinės vertės ir didinti karvių produktyvumo, t. y. vykdyti kryptingos selekcijos, siekiant didesnio pieningumo ir geresnės pieno sudėties. Pasak J. Lingio, kont­rolės asistentai padaro pirmąjį įrašą selekcinio darbo formulėje, pagal kurią rengiami galvijų veisimo planai.

Produktyvumo kontrolės ištakos

Gyvulių produktyvumo kontrolės užuomazgos Lietuvoje aptinkamos daugiau kaip prieš 100 metų, kai 1901 m. šalyje buvo įkurtas komitetas Olandijos juodmargiams galvijams veisti. Viena iš komiteto funkcijų – registruoti šios veislės galvijus į Kilmės knygą. Komitetas organizuodavo ir jų vertinimą bei gyvulių parodas. Pirmoji galvijų kilmės knyga Lietuvoje išleista 1902 m. Joje nurodomi galvijų vardai, jų kilmė ir savininkai, tačiau produktyvumo duomenys nepateikiami.

Būtinybę nuolat stebėti karvių produktyvumą pirmieji suprato danai, kurie 1895 m. įsteigė pirmąjį Europoje produktyvumo kontrolės ratelį. Lietuvoje toks ratelis pradėjo dirbti 1907 m. Rokiškyje. Vėliau 1911 m. prie Kauno žemės ūkio draugijos gyvulių kontrolės rateliams administruoti įkurta Centralinė gyvulių bandų kontrolės sąjunga. 1913 m. ji vienijo 15 ratelių, kurie kontroliavo 90 ūkių (4 755 karvės). Po metų Sąjungoje jau buvo 19 ratelių, o ūkių skaičius padidėjo iki 120. Juose buvo laikomos 5 652 karvės.

Gyvulių produktyvumo kontrolės veik­la įgavo pagreitį 1958 m., kai buvo atkurta gyvulių veislininkystės sistema. Tada pradėtos leisti ir karvių bandų produktyvumo metinės apyskaitos, kuriose pateikiami vidutiniai karvių produktyvumo duomenys, geriausių bandų produktyvumo rodikliai, karvių ir telyčių sėklinimo, apsiveršiavimo, brokavimo rezultatai, išanalizuota Lietuvos žalųjų ir juodmargių karvių bandų genealoginė struktūra, nurodyti bulių genetinio įvertinimo pagal produktyvumo požymius duomenys. Daugiausia karvių (net 553 tūkst.) buvo kontroliuojama 1988 metais.

Tarptautinės organizacijos narė

VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ gimimo data – 1998 m. kovo 31 d. Tuomet įmonei patikėta vykdyti kai kurias gyvulių veislininkystės funkcijas. Prieš 6 metus įsteigtas nepriklausomų gyvulių skerdenų vertintojų struktūrinis padalinys, o 2003 m. įkurta Pieno kiekio matuoklių techninės priežiūros ir kalibravimo laboratorija, kuri nuo 2004 m. gegužės mėnesio vykdo mechaninių pieno kiekio matuoklių priežiūrą ir kalibravimą. 2006 metų rudenį laboratorija pradėjo kalibruoti elektroninius pieno kiekio matuoklius ir pakabinamas svarstykles, naudojamas gyvulių produktyvumo kontrolės darbe.

Pernai tarptautinis gyvulių apskaitos komitetas ICAR, kuriam priklauso ir Lietuva, gyvulių produktyvumą kontroliuojančiai įmonei suteikė teisę apskaitos pažymėjimuose ir publikacijose naudoti tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto specialųjį spaudą, kuris garantuoja, kad įmonės veikla atitinka ICAR reikalvimus.

***
2006/2007 kontrolės metais iš viso buvo kontroliuojamos 11 172 karvių bandos, kuriose buvo laikomos 193 865 karvės, t. y. 47,58 proc. visų laikomų karvių. Remiantis apyskaitos duomenimis, palyginti su praėjusiais kontrolės metais, padidėjo kontroliuojamų karvių vidutinis metinis produktyvumas. Iš vienos karvės vidutiniškai primelžta po 5 863 kg 4,28 proc. riebumo ir 3,36 proc. baltymingumo pieno, t. y. 271 kg pieno, 7,4 kg pieno riebalų ir 8,3 kg pieno baltymų daugiau negu 2005/2006 kontrolės metais.