23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/05
Skystosios trąšos bulvių pasėliuose
  • Habil. dr. Liudmila TRIPOLSKAJA, LŽI Vokės filialas, dr. Irena PRANCKIETIENĖ, prof. Gvidas ŠIDLAUSKAS, LŽŪU
  • Mano ūkis

Numatoma, kad ateityje bulvininkystė išliks į vietinę rinką orientuota žemės ūkio šaka, susiformuos ekonomiškai stiprūs specializuoti bulvininkystės ūkiai. Tokias prielaidas patvirtina ir 2007 m. statistikos duomenys – prekiniuose ūkiuose bulvių pasėlių plotai padidėjo 13,2, o smulkiose valdose sumažėjo 4,1 procento. Deja, bulvių derlingumas išlieka nedidelis – vidutiniškai tik 14–15 t ha-1. Tai skatina tobulinti bulvių agrotechnikos elementus, iš kurių vienas svarbiausių – tręšimas.

Būdai ir priemonės bulvių derlingumui didinti yra įvairūs, vienas iš jų – mineralinės mitybos optimizavimas, priklausomai nuo jų auginimo arealo. Pastaraisiais metais trąšų rinkoje atsirado didelis skystųjų trąšų asortimentas. Palyginti su granuliuotomis, skystosios trąšos turi privalumų – jos tolygiau paskleidžiamos, galima operatyviai reguliuoti augalų mitybos sąlygas vegetacijos metu, lengviau maišyti su fungicidais ir insekticidais. Skystąsias trąšas galima paskleisti, suderinus su kitais bulvių auginimo technologijos elementais, ir taip sumažinti auginimo išlaidas.

Vokėje atlikti tyrimai

LŽI Vokės filiale 2006–2007 m. buvo atlikti skirtingos cheminės sudėties skystųjų trąšų, skirtų augalų pagrindiniam tręšimui (Lyderis 9-9-9, Lyderis 4-10-12, KAS 32 ), ir trąšų, skirtų papildomam tręšimui (Lyderis Super ir Lyderis Mikro) efektyvumo tyrimai. Siekta nustatyti trąšų įtaką bulvių fiziologiniams procesams vegetacijos metu, gumbų derliaus susiformavimui, kokybės rodikliams ir parengti tręšimo technologiją, užtikrinančią saugaus maisto gamybos sąlygas.

Trąša KAS 32 – tai tik azoto turinti trąša. Joje azotas yra amido, amonio ir nitratų pavidalo. Trąšos Lyderis 9-9-9 ir Lyderis 4-10-12 – kompleksinės trąšos, kurių sudėtyje yra trys pagrindiniai maisto elementai skirtingu santykiu. Trąša Lyderis Super – tai universalus makro- ir mik­roelementų tirpalas, skirtas augalų papildomam tręšimui per lapus. Be pagrindinių elementų jos sudėtyje yra 6 mik­roelementai: boras, varis, manganas, cinkas, geležis, molibdenas (B, Cu, Mn, Zn, Fe, Mo), chelatizuoti su EDTA (etilendiamintetraacto rūgštimi). Trąša Lyderis Mik­ro taip pat skirta papildomam tręšimui, jos sudėtyje yra tik mikroelementai (B, Cu, Mn, Zn).

Skystųjų trąšų efektyvumo palyginimo bandymai buvo įrengti paprastajame priesmėlio išplautžemyje. Dirvožemis buvo mažo rūgštumo (pHKCl 5,7–5,9), labai didelio fosforingumo (253–278 mg kg-1 P2O5), vidutinio kalingumo (176–188 mg kg-1 K2O) ir vidutinio humusingumo (2,44–2,70 proc.).

Azoto tiek pat, tik skirtingu laiku

Visose tirtose tręšimo kombinacijose buvo naudojamas vienodas azoto kiekis – N120. Azotas labiausiai veikia augalų vystymąsi ir derėjimą, todėl skirtingas trąšų paskirstymas bulvių vegetacijos metu turėjo išryškinti tinkamiausius paskleidimo terminus ir dozes. Azotas yra labai judrus elementas, lengvai išplaunamas į poarmeninius horizontus, todėl dažnai rekomenduojama azoto trąšų normą atiduoti augalams ne iš karto, o dalinti į 2–3 dozes, atsižvelgiant į augalų vystymosi tarpsnius.

Tyrimuose bulvės įvairios cheminės sudėties trąšomis buvo tręšiamos skirtingu laiku:

  • 5–7 d. iki sodinimo;
  • prieš sodinimą;
  • 10–14 d. po sodinimo;
  • prieš sudygimą;
  • sudygimo metu;
  • azoto norma dalijama į 2–3 dozes ­bulvių vegetacijos metu.

Skirtingu laiku tręšiant, augalams buvo sudarytos skirtingos mitybos azotu sąlygos. Mineralinio azoto atsargų dirvožemyje po trąšų įterpimo ir įvairūs augalų tyrimai vegetacijos metu parodė, kad skirtingos mitybos sąlygos pirmoje bulvių vegetacijos pusėje lemia bulvių gumbų derlių visiškos brandos tarpsniu. Pakankamas mineralinio azoto kiekis dirvožemyje sudaro geresnes sąlygas susiformuoti bulvienojams, kuriuose vyksta fotosintezė ir angliavandenių asimiliacija.

Mityba ankstyvaisiais tarpsniais

Atlikus bulvienojų cheminės sudėties analizes buvo nustatyta, kad daugiau ang­liavandenių bulvienojuose susikaupė tuomet, kai bulvės buvo patręštos visa trąšų norma (nepriklausomai nuo cheminės sudėties ir pavidalo) prieš sodinimą arba papildomai patręštos žydėjimo tarpsnio pradžioje mikroelementų trąšomis Lyderis Super, Lyderis Mikro. Bulvių žydėjimo tarpsniu bulvienojuose sukauptas ang­liavandenių ir azoto kiekis lemia gumbų masę šiuo vystymosi tarpsniu: koreliacijos koeficientas tarp minėtų rodiklių buvo 0,92. Bet svarbiausia, kad nuo mitybos sąlygų šiuo vystymosi tarpsniu priklauso ir visiškai subrendusių gumbų derlius.

Statistinės analizės duomenimis, ang­liavandenių sukaupimo bulvienojuose žydėjimo tarpsniu ryšys su gumbų derliumi visiškos brandos tarpsniu buvo stiprus, koreliacijos koeficientas sudarė 0,78. Vadinasi, mitybos sąlygos, suformuotos tręšimu iki bulvių žydėjimo, lemia bulvių derliaus dydį visiškos brandos tarpsniu.

Bulvių gumbų derliaus duomenys parodė, kad skystųjų trąšų KAS 32, Lyderis 9-9-9 ir Lyderis 4-10-12 efektyvumas, įterpiant vienodą pagal azoto kiekį normą, pagal poveikį bulvių gumbų derliui prilygsta granuliuotų trąšų (amonio salietros, superfosfato, kalio chlorido) efektyvumui. Patręšus bulves prieš sodinimą šiomis trąšomis, gautas atitinkamai 30,5, 31,7, 31,0 ir 31,1 t /ha derlius.

Vienu kartu, ar suskirstyti dalimis?

Lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose visą bulvėms skirtą skystųjų trąšų normą galima įterpti prieš jų sodinimą arba dalyti į 2 dalis: pusę ar didesnę dalį azoto normos įterpti iki sodinimo, kitą dalį – iki bulvių sudygimo. Trąšų normos paskirstymo į 2–3 dozes efektyvumas tampriai susietas su hidroterminėmis sąlygomis vegetacijos pradžioje. Jei gegužės–birželio mėnesiais kritulių iškrenta pakankamai, tai išpurkštos vėliau (prieš ar po bulvių sudygimo) trąšos su krituliais įplaunamos į visą armens sluoksnį, ir augalai jas efektyviai sunaudoja.

Bet esant sausiems orams, 2–4 savaitės po bulvių sodinimo išpurkštos trąšos lieka dirvos paviršiuje ar tarpueilių purenimo metu sumaišomos tik su viršutiniu dirvožemio sluoksniu – tai trukdo augalams efektyviai įsisavinti maisto elementus. Pasirinkus vienkartinį trąšų atidavimo būdą, skystąsias trąšas geriau paskleisti likus 5–7 dienoms iki bulvių sodinimo. Iš anksto įterpiamos trąšos, palyginti su įterptomis sodinimo dieną, sudaro palankesnes sąlygas bulvėms sudygti, ir tai turi įtakos gumbų derliui bei krakmolingumui.

Rizikinga skystosiomis trąšomis purkš­ti bulvių pasėlį augalų sudygimo pradžioje. Šiuo vystymosi tarpsniu dygstančių bulvių lapai yra jautrūs trąšų koncentracijai ir gali greitai apdegti. Vėliau nudegimo požymiai išnyksta, bet augalų patirtas stresas gali sumažinti derlingumą. Tyrimų duomenimis, bulvių tręšimas KAS 32 sudygimo pradžioje, palyginti su šių trąšų įterpimu 5–7 d. iki sodinimo, vidutiniškai sumažino derlių 10 procentų.

Kokias trąšas pasirinkti?

Trąša Lyderis 4-10-12, palyginti su trąšomis KAS 32 ir Lyderis 9-9-9, mažiau tinka bulvėms tręšti, nes jos sudėtyje yra tik 4 proc. azoto, o reikiamai azoto normai užtikrinti tenka papildomai tręšti kitomis azoto trąšomis, taigi atsiranda ir papildomų išlaidų.

Iš kitos pusės, pasirinkus fosforo ir kalio trąšų formą (skystąsias ar granuliuotas), reikia atsižvelgti į trąšų kainą ir į tai, ar ūkyje esama trąšų paskleidimo mašinų. Skystosioms trąšoms paskleisti užtenka purkštuvo, kuris naudojamas ir augalų apsaugos priemonėms išpurkšti, o naudojant granuliuotas trąšas, reikia dar ir trąšų barstytuvų. Priklausomai nuo konkretaus ūkio gamybos sąlygų, gali labiau apsimokėti naudoti vieno ar kito pavidalo trąšas.

Trąšų normos paskirstymas bulvių vegetacijos metu turėjo įtakos gumbų frakcijų dydžiui. Vėliau atiduotas azotas (prieš ar po bulvių sudygimo) turėjo tendenciją mažinti didelių gumbų frakcijos kiekį. Tokį jų poveikį lemia hidroterminės sąlygos. Kaip jau minėta, esant sausringoms sąlygoms, po bulvių sodinimo išpurkštas trąšas augalai mažiau panaudoja. Vidutiniais duomenimis, daugiau didelių gumbų (67,2 proc. bendro derliaus) bulvės suformuoja, patręštos granuliuotomis NPK trąšomis bei skystosiomis trąšomis KAS 32 ir Lyderis 9-9-9, įterpus jas 7 d. iki sodinimo (60,3 proc.). Įterpus skystąsias trąšas kitu laiku arba padalijus visą trąšų normą į kelias dozes, didelių gumbų kiekis derliaus struktūroje sumažėjo iki 50,9–55,8 procento.

Azotas mažina krakmolingumą

Skystųjų trąšų cheminė sudėtis ir jų atidavimo laikas turėjo poveikį bulvių maistinėms savybėms. Žinoma, kad visos azoto trąšos mažina bulvių krakmolingumą ir neigiamas jų poveikis didėja, didinant trąšų normą. Tyrimų duomenimis, palygti su netręštu variantu, įvairiai tręštame dirvožemyje bulvių gumbų krakmolingumas sumažėjo vidutiniškai 1,0–2,4 proc. vnt.

Įterpus vienodą azoto normą ir patręšus tuo pačiu laiku, amonio salietra labiau negu KAS 32 sumažino krakmolo kiekį ir skatino redukuojančių cukrų susidarymą, mažesnė buvo ir krakmolo išeiga iš hektaro. Mažėjant krakmolingumui, didėjo bulvių baltymingumas. Esminis žalių ­baltymų padidėjimas gumbuose (+1,52–2,49 proc. vnt.) buvo nustatytas, kai visa trąšų azoto norma buvo įterpta prieš bulvių sodinimą.

Pažymėtina, kad bulvių tręšimas skystosiomis mikroelementų trąšomis prieš butonizaciją arba žydėjimo pradžioje neturėjo teigiamo poveikio gumbų krakmolingumui, bet nežymiai mažino nitratų kiekį gumbuose. Vidutiniais tyrimų duomenimis, nitratų kaupimąsi gumbuose labiau skatino trąša KAS 32 prieš sodinimą ir didesnis šios trąšos kiekis, įterptas prieš bulvių sudygimą. Tačiau abejais tyrimų metais nitratų kiekis gumbuose neviršijo leistinos normos.

Visos skystosios trąšos neskatino redukuojančių cukrų kaupimosi gumbuose. Palyginti su granuliuotomis trąšomis, redukuojančių cukrų kiekis gumbuose, patręšus skystomis trąšomis, buvo mažesnis, ypač kai trąšos buvo įterpiamos prieš 5–7 dienas iki sodinimo ar dalijamos į 2–3 dozes.

Naujiena – tręšimas aminorūgštimis

Viena iš naujų augalų derlingumo didinimo agrocheminių priemonių yra tręšimas aminorūgštimis, kurios, veikdamos įvairius fiziologinius procesus augaluose, stimuliuoja jų augimą ir vystymąsi. Po augalų apdorojimo aminorūgštimis, gausiau vystosi šaknų sistema, keičiasi fosforo ir baltymų apytaka, suaktyvėja kvėpavimas, fotosintezė, vandens apytaka, padidėja chlorofilo ir askorbo rūgšties koncentracija augaluose pradiniais vystymosi tarpsniais. Tačiau šio poveikio efektas ne tik įvairių šeimų augalams, bet net skirtingoms veislėms ar hibridams būna nevienodas.

2007 m. LŽI Vokės filiale buvo atlikti naujų trąšų formų tyrimai pagal ES struktūrinių fondų iš dalies finansuojamą projektą „Nitratinių trąšų tobulinimas ir naujų sukūrimas“. Tyrimų tikslas buvo išaiškinti skystųjų amidinio azoto trąšų su aminorūgščių priedu efektyvumą lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemyje. Skirtingos koncentracijos aminorūgščių tirpalu (0; 0,5; 1,0; 1,5; 2,0; 2,5; 3,0 proc.) bulvės buvo tręšiamos butonizacijos tarpsnio pradžioje.

Bulvių vystymosi stebėjimai po apdorojimo aminorūgštimis parodė, kad šios rūgštys suaktyvina azoto įsisavinimą – azoto koncentracijos bulvių lapuose koreliacinis ryšys su aminorūgščių tirpalo koncentracija buvo labai stiprus. Kuo didesnė buvo aminorūgščių koncentracija, tuo geriau buvo įsisavinamas azotas. Aminorūgščių stimuliuojantis poveikis įsisavinant azotą išliko per visą bulvių žydėjimo laikotarpį.

Didina krakmolingumą

Geresnis augalų aprūpinimas azotu suaktyvino ir angliavandenių sintezės procesus. Didesnė angliavandenių koncentracija bulvienojuose nustatyta po apdorojimo 1,5–2,5 proc. aminorūgščių tirpalu. Jų poveikis šiam rodikliui stiprėjo visą žydėjimo tarpsnį. Nepaisant tokio stipraus aminorūgščių poveikio bulvėse augimo metu vykstantiems fiziologiniams procesams, esminių gumbų derlingumo skirtumų skirtingos koncentracijos aminorūgščių tirpalu tręštuose laukeliuose nenustatyta. Labiausiai gumbų derlius (0,4–0,9 t/ha) padidėjo laukeliuose, apdorotuose 0,5–1,0 proc. aminorūgščių koncentracija.

Galima manyti, kad aminorūgščių poveikis neišryškėjo dėl didelio bulvių derlingumo, kuris siekė 39,8–41,8 t /ha. Esant tokiam derlingumui, veislės genetinės savybės galėjo riboti tolesnį derliaus didėjimą. Tačiau fiziologinių procesų pokyčiai bulvių vegetacijos metu (suaktyvėjusi ang­liavandenių sintezė) turėjo akivaizdžią įtaką gumbų krakmolingumui. Bulvių gumbų krakmolingumas skirtingos koncentracijos aminorūgščių tirpalu nupurkštuose laukeliuose padidėjo vidutiniškai 0,8–1,4 proc. vnt. Optimali tirpalo koncentracija buvo 0,5 procento – tuomet gumbų krakmolingumas padidėjo labiausiai. Tai svarbus rodiklis, auginant bulves maistui arba perdirbimui į krakmolą.

***
Bulvių plotai nuo 1990 m. nuolat mažėjo ir 2007-aisiais užėmė tik 55,6 tūkst. ha. Tačiau bulvių poreikis maistui Lietuvoje išlieka gana didelis, vidutiniškai per metus vienas žmogus suvartoja 116–130 kg bulvių (1990 m. – 147 kg). Deja, bulvių derlingumas per pastaruosius du dešimtmečius neaugo. Didžiausias derlingumas (16,4 t ha-1) užfiksuotas 2000 m., mažiausias (7,9 t ha- 1) – 2006-aisiais. Vidutiniškai bulvių gumbų derlius sudaro tik 14– 15 t ha- 1. Toks derlingumo lygis negali užtikrinti jų auginimo rentabilumo.

***
Mokslininkų tyrimų rezultatai turėjo padėti atsakyti į tokius klausimus:

  • Ar skystųjų trąšų efektyvumas prilygsta granuliuotų trąšų efektyvumui?
  • Kada geriau tręšti bulves skystosiomis trąšomis?
  • Ar efektyvu dalyti visą trąšų normą į 2–3 dozes?
  • Kokia skystųjų trąšų rūšis labiau didina gumbų derlių ir kaip keičiasi gumbų kokybės parametrai?
  • Kaip bulvių derėjimą veikia papildomas tręšimas per lapus mikroelementų trąšomis?
  • Kokį poveikį bulvių vystymuisi turi aminorūgščių trąšos?


Nustatyta, kad gausesni bulvienojai susiformuoja, kai trąšos įterpiamos prieš bulvių sodinimą, o trąšų normos skaidymas į 2–3 dozes arba jų įterpimas prieš bulvių sudygimą ar sudygimo pradžioje yra mažiau efektyvu. Bulvienojuose vyksta fotosintezė, susidaro įvairūs organiniai junginiai, kurie vėliau kaupiasi bulvių gumbuose. Todėl svarbu tręšimu sudaryti optimalias sąlygas organinių junginių sintezei.