23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/05
Degalų taupymas – kasdienis rūpestis
  • Dr. Algirdas BAKASĖNAS LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos institutas
  • Mano ūkis

Energetikos pagrindas laukuose – dyzelinas. Deja, brangstančių degalų nėra kuo pakeisti, o alternatyviais energijos šaltiniais, kuriems skiriama tiek dėmesio, traktorių ir kombainų degalų bakų neužpildysi, todėl svarbu dėmesį sutelkti į būdus degalams taupyti.

Technologinės priemonės degalams taupyti veiksmingos, tačiau negreitos. Technologijai pertvarkyti reikia subrandintų sąlygų, žinių, investicijų ir laiko. Toks energijos tausojimas – strateginės pažangos tikslas, o kasdienis uždavinys – įprasti taupyti kiekvieną degalų litrą.

Racionalus energijos naudojimas šiuolaikinėje tausojamojoje žemdirbystėje tapo įprastu reiškiniu. Jis pirmiausia grindžiamas sumaniu technikos komplektavimu ir saikingu jos naudojimu ūkiuose. Svarbią reikšmę turi ir ekonomiškesni dyzeliniai varikliai. Tačiau, kaip rodo užsienio patyrimas, bemaž penktadalį degalų galima sutaupyti paprastomis kasdienėmis techninėmis priemonėmis, nereikalaujančiomis nei didelio pasiruošimo, nei lėšų.

Degalų sąnaudas lemia traktorių variklių kokybė. Naujieji traktoriai naudoja 30–50 g/kWh mažiau dyzelino nei keliolikos metų baltarusiški. Ypač naudingas elektroninis variklių režimo valdymas, 8–15 proc. gerinantis jų ekonomiškumą. Tačiau pasikliauti vien traktorių naujumu ir energetiniu tobulumu neverta. Ši nauda prarandama, jei traktoriai nepakankamai apkraunami, dirba netinkamu traukos režimu. Kai variklio apkrova siekia 60–70 proc. vardinės galios, kaip dažnai esti, sudeginama 10–12 proc. daugiau degalų. Dar labiau jų sąnaudos didėja, kai variklis sukasi pustuščiai, t. y. išvysto iki 40–50 proc. savo galios. Todėl išnaudoti traktorių energetines galimybes yra svarbiau negu keisti juos tobulesniais.

Skaudi energetinė rykštė – susidėvėję ir neprižiūrėti dyzeliniai varikliai, degalų siurbliai ir purkštukai. Mūsų ūkiuose tai dažnas reiškinys, nes jų būklė – naudotojų, dažnai nepakankamai kvalifikuotų, privatus reikalas, o techninės pagalbos, priežiūros ir remonto galimybių ūkininkams trūksta. Už senų traktorių nepriežiūrą tenka mokėti didėjančiomis degalų sąnaudomis.

Suderinti traktoriaus galią ir mašinų pasipriešinimą

Tai svarbiausias traktorinių agregatų sudarymo energetinis ir ekonominis uždavinys. Jei lauke keičiantis mašinų traukos pasipriešinimui pavyktų traktorių nuolat apkrauti visa galia, bet ne perkrauti, būtų galima sutaupyti iki 30 proc. degalų. Nevienodų savybių, nelygiose dirvose tai pasiekti neįmanoma – reikia atsargai turėti bent 10–15 proc. variklio galios. Tačiau apsirūpinimas padargais ir mašinomis, kurių naudojama galia artima traktoriaus vardinei galiai – neatidėliotinai spręstina problema. Ypač įsigijus galingesnius traktorius, kuriems turimos mašinos per mažos ir jų neapkrauna. Tada bandoma giliau leisti į žemę padargus (bet paprastai be reikalo) arba didinti darbo greitį. Bet žemės dirbimo priemonių optimalus darbo greitis dažniausia ne didesnis kaip 10–12 km/val. Greičiau ariant arba kultivuojant smarkiai didėja dinaminis poveikis į dirvą, žemė sviedžiama, kyla jos „fontanai“ – eikvojama energija. Geresnė išeitis – prikabinti papildomus padargus ir atliekant kelias operacijas vienu metu sutaupyti važiavimų skaičių per lauką. Kita išeitis apkrauti traktorių – platinti agregatą, sumontuoti papildomas darbines dalis. Žinoma, geriausia kartu su traktoriumi pirkti ir jam tinkamos pagrindinės technikos komplektą.

Traktorių apkrovimo uždavinį ­sunkiau spręsti mažesniuose ūkiuose, kur apsieinama su vienu arimui skirtu traktoriumi. Deja, jis geriau apkraunamas tik 15–20 proc. viso darbo laiko. Todėl šalia pagrindinio traktoriaus, traukiančio bent 3 korpusų plūgą, 3–4 m sudėtingą kultivatorių ar sunkiąsias lėkštes, pravartu turėti mažesnės galios traktorių trąšoms barstyti, pasėliams purkšti, smulkesniems kroviniams vežti. Geriau apkrauti ir efektyviau naudoti mažesniųjų ūkių traktorius padėtų tarpūkinė kooperacija, technikos nuoma, sėjomaininių laukų gretinimas.

Siekiant išvengti degalų eikvojimo ir didesnių išlaidų, neverta įsigyti galingesnį, našesnį negu ūkyje pakanka traktorių, per sunkius turimai žemei padargus, intensyvaus purenimo kultivatorius leng­voms dirvoms. Žemdirbystės technikos komplektavimą ūkiuose visada derėtų grįsti energetiniu (kartu ir ekonominiu) atžvilgiu – subalansuojant technologinį poreikį vietos sąlygomis su kuo geresniu traktorių apkrovimu, jų galios išnaudojimu.

Pasirinkti traktoriaus darbo režimą

Jei tenka dirbti gerokai mažesne apkrova negu traktoriaus traukos galia, įprasta degalus taupyti įjungus aukštesnę pavarą ir 20–30 proc. sumažinus varik­lio sukimosi dažnį. Žinoma, su sąlyga, jei dėl to variklis nuolat neperkraunamas, nepasirodo juodų dūmų bent kiek padidėjus apkrovai ir neviršijamas tinkamas darbo greitis, nesutrinka traktoriaus sukamų mechanizmų veikimas. Nežiūrint šių pavojų, galingų traktorių traukos galios valdymas pavaromis ir akseleratoriumi – veiksminga priemonė degalams taupyti, reikalaujanti patyrimo. Ypač dirbant minkštose dirvose, kur reikia įveikti dar vieną uždavinį – išlaikyti optimalų varomųjų ratų buksavimą.

Traktorių buksavimas – esminis traukos energetikos veiksnys, vizualiai sunkiai vertinamas, jei traktoriuje nėra buksavimo matuoklio. Minkštoje, purioje dirvoje jis turėtų būti ne didesnis kaip 12–15, nepurentoje – 8–10 proc. Jei varomieji ratai dirvoje buksuoja mažiau kaip 6–8 proc., taip pat negerai, nes neišnaudojama traukos galia, didėja riedėjimo pasipriešinimas ir energijos sąnaudos. Kai varomiesiems ratams tenka per didelė svorio jėga, buksavimas mažas, bet energija eikvojama dirvai slėgti ir pertekliniam krūviui pervežti, tad degalų gali prireikti iki 20 proc. daugiau.

Buksavimo nuostoliams esminę įtaką turi paties traktoriaus, papildomų balastinių svorių, pakabinamų mašinų ir padargų perduodamas ratams krūvis. Operatyviai pagal dirvos sąlygas ir traukos pasipriešinimo jėgą keisti traktoriaus ratų prispaudimą paranku hidrauliniu būdu keičiant jiems tenkančią pakabinamų mašinų svorio dalį. Pakabinamieji padargai apskritai labiau spaudžia traktoriaus ratus, gerina jų sukibimą su žeme negu prikabinamieji. Tačiau pagrindinė ratų apkrovos balansavimo priemonė šiuolaikiniuose traktoriuose – sunkūs balastiniai svoriai. Tik geriau jais nepiktnaudžiauti ir, kai buksavimas normalus, dalį svorių nuimti. Antraip traktoriaus ratai labiau slėgs dirvą vėžėse, didės traktoriaus riedėjimo pasipriešinimas. Nors ir nepatogu, balastinius svorius tenka nuolat kaitalioti, pirmiausia keičiant agreguojamas mašinas ir padargus.

Svarbu teisingai paskirstyti traktoriaus ratams tenkantį krūvį, įskaitant traktoriaus masę, mašinų ir padargų poveikį ir balastinius svorius. Traktorių bandytojai rekomenduoja tokį krūvio pasiskirstymą: kai varomieji užpakaliniai ratai, jiems turėtų tekti 65–75 proc. krūvio, priekiniams – likęs. Kai visi ratai varomieji, užpakaliniams skirtina 45, priekiniams – 55 proc. krūvio.

Traukos energetika priklauso ir nuo padangų. Didesnės, dvigubos ar mažiau pripūstos padangos – tai didesnis atraminis plotas ir mažesnis lyginamasis slėgis į dirvos paviršių. Dirbant minkštoje dirvoje su tinkamais ratais, ji mažiau deformuojasi, traktorius mažiau buksuoja. Todėl galima dešimtadaliu sumažinti degalų sąnaudas ir dirvos suslėgimą vėžėse. Kietame paviršiuje geriau, kai ratų atraminis plotas mažesnis – mažėja padangų deformacija ir riedėjimo pasipriešinimas. Patyrę žemdirbiai minkštose dirvose mažina slėgį padangose tiek, kiek leidžia padangų gamintojas, esant konkrečiai apkrovai. Važiuojant kietu paviršiumi geriausia, kad padangose būtų didžiausias leistinas slėgis. Panašios nuostatos tinka ir dvigubiems traktorių ratams, be kurių sėjos metu negalima apsieiti. Tačiau, kai atraminis paviršius kietas, dirbant su dvigubomis arba labai plačiomis padangomis, energija prarandama, todėl jų geriau nenaudoti.

Apskritai, nenudėvėtos, keičiamo slėgio ir tinkamai apkrautos ratinės važiuok­lės gali taupyti iki 15 proc. degalų ir minkštose dirvose energetiniu atžvilgiu beveik prilygti brangesnėms vikšrinėms važiuoklėms, ypač kai visi traktoriaus ratai varomieji. Vien tai gali atnešti didesnę energetinę naudą negu dalies dyzelino pakeitimas biologiniais degalais.