23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/05
Daugiamečiai česnakai
  • Nijolė MAROČKIENĖ, LSDI
  • Mano ūkis

Žalumyninių daržovių paklausa pastaraisiais metais šalyje sparčiai auga. Rekomenduojama auginti jau prisitaikiusias prie vietos sąlygų, ištvermingas žiemą, tinkamas intensyviai ir ekologinei daržininkystei daugiamečių augalų rūšis. Kaip vitaminų šaltinis, nepakeičiama žalumyninė daržovė pavasarį yra daugiamečiai česnakai.

Pirmasis laiškų derlius imamas balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, o uždengus augalus agrodanga, pirmąjį derlių galima paankstinti net 12–14 dienų. Per vegetaciją laiškus galima pjauti 4–5 kartus. Auginant kelių rūšių daugiamečius česnakus, galima sudaryti žaliąjį konvejerį. Pritaikius intensyvią auginimo technologiją, vienoje vietoje augalai gali augti šešerius ir daugiau metų. Jų biocheminė sudėtis yra vertingesnė už valgomųjų svogūnų.

Daugiamečių česnakų vegetacija prasideda kovo mėnesį. Nors, pavyzdžiui, šiais metais augalai pradėjo atželti jau vasarį – tam įtakos turėjo neįprastos agroklimato sąlygos. Galimi dauginimo būdai – sėk­lomis, daigais, dalijant kerelius. Geriausia auginti sukultūrintose, nerūgščiose, derlingose, pakankamai drėgnose lengvo priemolio dirvose. Tinkamiausias priešsėlis – pūdymas.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute daugiamečiai česnakai buvo auginami karbonatingame glėjiškame rud­žemyje, kurio granuliometrinė sudėtis – lengvas priemolis ant vidutinio sunkumo priemolio. Tyrimo tikslas – įvertinti ir palyginti įvairių rūšių daugiamečių česnakų morfologinius rodiklius. Augalai sodinti 2004 m. gegužės antrąjį dešimtadienį. Dauginti vegetatyviniu būdu – dalijant ketverių metų kerelius po 5–7 svogūnėlius. Tarpueilių plotis – 70 cm, atstumai tarp augalų – 30 cm. Auginant tokiais atstumais, vieno augalo maitinamasis plotas yra 210 cm². Sodinta lygioje dirvoje.

Laiškiniai česnakai Lietuvoje kaip dekoratyvūs augalai auginami jau seniai. Vertinami ir dėl maistinių savybių. Antraisiais augimo metais augalai leidžia žiedynus. Jei buvo dauginti kereliais, pavieniai žiedynai pradeda formuotis jau pirmaisiais metais. Auginant laiškams, žiedynus būtina išpjauti, tuomet augalai taps tvirtesni.

Kampuotųjų česnakų laiškai sodriai žalios spalvos, plokšti, turi švelnų česnakų skonį.

Lenktagalvių česnakų yra dvi formos: plačialaiškiai ir siauralaiškiai. Plačialaiškių laiškai plokšti, platūs, storoki, sultingi, tamsiai žali. Siauralaiškių česnakų laiškai siauresni, plonesni, šviesesni, sultingesni.

Tuščialaiškių česnakų lapai vamzdiški, tuščiaviduriai, išpūsti, gana stori, maždaug 10 mm skersmens. Žiedynas rutuliškas, be svogūnėlių. Išleidžia šoninius stiebus. Žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais. Sėklos smulkios, juodos, daigumą išlaiko 3–4 metus.

Daugiamečių česnakų aukštis priklauso nuo augalų rūšies, augimo metų ir drėg­mės. Įvertinus trejų metų augalų augumo vidurkį, nustatyta, kad aukščiausi buvo tuščialaiškių česnakų (58,7 cm), žemiausi – siauralaiškių ir plačialaiškių lenktagalvių česnakų (atitinkamai 44 cm ir 44,6 cm) augalai. Didžiausiu lapijos skersmeniu išsiskyrė laiškiniai česnakai (66 cm), o mažiausiu – siauralaiškiai lenktagalviai (53,4 cm). Įvertinus augalų augumą atskirais metais, paaiškėjo, kad aukščiausi visų rūšių daugiamečių česnakų augalai buvo trečiaisiais augimo metais.

Daugiamečių česnakų rūšių grupėje laiškų kiekis kere buvo skirtingas. Visais tyrimo metais laiškiniai česnakai suformavo daugiausia laiškų, tuščialaiškiai česnakai – mažiausiai. Atskirais augimo metais laiškų kiekis kere laiškinių česnakų buvo nuo 51,1 vnt. (2004 m.) iki 236,7 vnt. (2006 m.).

Laiškinių česnakų laiškai, palyginti su kitomis tirtomis daugiamečių česnakų rūšimis, buvo ilgiausi ir ploniausi. Plačialaiškiai lenktagalviai česnakai išaugino storiausius laiškus. Pirmaisiais tyrimų metais visų rūšių daugiamečių česnakų laiškai buvo plonesni ir trumpesni.

Įvertinus trejų metų žiedynų kiekį kere, nustatyta, kad daugiausia žiedynų išaugino laiškiniai česnakai (38,8 vnt.), mažiausiai – kampuotieji česnakai (9,1 vnt.). Kaip parodė tyrimo duomenys, iš esmės didesniu žiedynų produktyvumu išsiskyrė trečiųjų tyrimo metų daugiamečiai česnakai. Pirmaisiais metais po pasodinimo visų rūšių daugiamečių česnakų tik pavieniai augalai suformavo žiedynus.

Pagal morfologinių savybių visumą daugiamečiai česnakai mažiausiai produktyvūs buvo pirmaisiais tyrimų metais. Didžiausią laiškų kiekį išaugino laiškiniai česnakai, mažiausią – tuščialaiškiai česnakai. Tuščialaiškiai česnakai ir plačialaiškiai lenktagalviai išaugino aukščiausius augalus. Plačialaiškių lenktagalvių česnakų laiškai buvo storiausi, o laiškinių – ilgiausi. Daugiausia žiedynų suformavo laiškiniai česnakai, nors jų žiedynai buvo mažiausi.

***
Lietuvoje yra žinomi ir mėgėjų auginami šie daugiamečiai česnakai: laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum L.); kampuotieji česnakai (Allium angulosum L.); plačialaiškiai ir siauralaiškiai lenktagalviai česnakai (Allium nutans L.); tuščialaiškiai česnakai (Allium fistulosum L.). Dauguma jų atsparūs ligoms, kenkėjams ir šalčiams. Be to, augalai dekoratyvūs ir gausiai lankomi bičių. Visi šie augalai priklauso česnakinių (Alliaceae) šeimai. Lenktagalviai česnakai dažnai vadinami narcizalapiais svogūnais ar česnakais, laiškiniai česnakai – tribuliais, kampuotieji česnakai – kvapiaisiais česnakais, lenktagalviai česnakai – žieminiais svogūnais.

***
Laiškiniai česnakai Aliai – nauja veislė, sukurta LSDI atrankos metodu. Buvo siekiama sukurti veislę, pasižyminčią laiškų atžėlimo ankstyvumu, tolygumu, žiedų spalvos intensyvumu ir laiškų derliumi. Lapija tamsiai žalia, vešli. Laiškai smulkūs, vamzdiški, tuščiaviduriai, švelnaus skonio, sultingi. Jau trečiaisiais augimo metais vienas keras suformuja per 200 laiškų. Žiedai rausvai violetiniai, susitelkę į rutuliškus žiedynus. Sėklos smulkios, juodos, blizgančiu paviršiumi. 1 000 sėklų sveria 1,26 gramo. Svogūnėliai pailgi, smulkūs, 1,2 cm skersmens. Atželia vidutiniškai per 27 dienas.