Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko rajono biuro kolektyvas moteriškas. Biurui vadovauja pirmoji jo darbuotoja Zuzana Orintienė. Nemažai darbuotojų per tuos metus pasikeitė: vieniems nepatiko darbo pobūdis, kiti kopė karjeros laiptais, trečius paviliojo verslas. Šiandieninio kolektyvo darbuotojos vadina save komanda. Šis pranašumas akivaizdus rengiant verslo planus, kai vienu metu reikia gamybininko (augalininkystės, gyvulininkystės specialisto) ir ekonomisto žinių. Jurbarko konsultantės talkina ir kitiems biurams.

„Mes sparčiai plečiamės: per 15 metų darbuotojų padaugėjo 6 kartus. Pradėjau dirbti viena, o dabar dirbame šešios“, – šypsosi Zuzana Orintienė. Į konsultavimo barą ji atėjo iš rajono Žemės ūkio skyriaus, kuriame dirbo vyriausiąja agronome. „Kai kvietė dirbti į Konsultavimo tarnybą, paaiškino, kad svarbiausias darbas – bendrauti su ūkininkais, todėl ir sutikau“, – prisimena darbo pradžią Z. Orintienė.

Konsultavimo tarnybos steigimas sutapo su masiniu ūkininkų kūrimusi. Ūkininkų poreikiai padėjo apibrėžti svarbiausias darbo kryptis. Pirmaisiais metais ūkininkai kreipėsi dažniausiai norėdami sužinoti, kur brangiau parduoti produkciją, pigiau nusipirkti trąšų, pašarų, sėklos, augalų apsaugos produktų. Konsultantai rinko informaciją iš įvairiausių šaltinių, sistemino, analizavo.

Pasak ūkio apskaitos konsultantės Laimutės Stravinskienės, iš pradžių labai plačiai vykdyta švietėjiška veikla. Poreikis padidėjo atsiradus žemės ūkio rėmimo fondams, prasidėjus SAPARD programai. Kaimo žmonės labai nepatikliai žiūrėjo į tai, kad fondai ir programos skiria pinigų, kurių nereikės grąžinti. Prireikė laiko, kol buvo įveiktas nepasitikėjimo slenkstis. Per 15 metų situacija rajone pasikeitė. Pagrindiniai biuro klientai yra stambūs ūkininkai, bet tarp nuolatinių klientų yra ir vidutinių ūkininkų. Tačiau ir nenuolatiniai klientai dažnai apsilanko biure – teiraujasi dėl buhalterinės apskaitos vedimo, paramos gavimo: vieni jau dalyvauja Kaimo plėtros programos priemonėse ir jiems kyla neaiškumų, kiti tik norėtų pasinaudoti parama, bet nežino, nuo ko pradėti. Ateina ūkininkai ir su kitais reikalais, tikėdamiesi pagalbos, kurios kitose įstaigose nesulaukia.

Ūkininkų bėdos

Ūkininkė gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros raštą, kuriame pranešta, kad jai gali tekti grąžinti paramos pinigus, nes nepateikė ataskaitos apie lėšų panaudojimą. Nerimauti buvo dėl ko, nes neįvykdžiusi įsipareigojimų ūkininkė ne tik turėtų grąžinti pinigus, bet ir netektų teisės pasinaudoti parama ateityje.

„Sunku pasakyti, ar tai neatsakingumas, situacijos nesuvokimas, ar abejingumas. Manau, kad veltui gaunami pinigai ne visada vertinami, – svarsto Zuzana Orintienė. – Bet negi paliksi žmogų vieną, jei pagalbos atėjo.“

Konsultantės pasakoja, kad yra ir labai pagavių ūkininkų, kurie vos išgirdę naujieną skuba aiškintis, kokios naudos iš to galėtų gauti. Valdininkai naujoves aiškina labai sudėtingai, nekalbant jau apie dabartinių dokumentų kalbą, tad žmonės prašo išaiškinti naujoves suprantamai.

Biuro vadovė prisimena atvejį, kai rašė prašymą į Seimą, nes kito kelio žmogui padėti jau nebuvo. Į biurą kreipėsi ūkininkė, iš kurios Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalavo grąžinti dalį išmokų, kurias ji gavo pasitraukusi iš gamybos. Ūkininkė yra našlė, todėl „Sodra“ moka pensiją netekus maitintojo. Ūkininkės vyras žuvo dar vaikui negimus, todėl pensija, priklausanti vaikui netekus maitintojo, buvo įforminta jos vardu. NMA nurodė, kad išmoka privalo būti mažinama, jei asmuo gauna pensiją ar kitas išmokas iš „Sodros“. „Sodros“ aiškinamieji raštai dėl situacijos išskirtinumo nepadėjo. Jurbarko biuro konsultantai taip pat rašė į NMA, bet atsakymo nesulaukė. Ūkininkė gavo perspėjimą, kad laiku negrąžinus pinigų, skaičiuojami delspinigiai. Tada konsultantės kreipėsi į Seimo narį. Po poros savaičių ūkininkė gavo atsakymą, kiuris teikė vilties, kad į jos problemą bus įsigilinta.

Neretai ūkininkai kreipiasi į konsultantus, kai pasijunta bejėgiai prieš biurokratinę mašiną: nebeišmano, kaip susirašinėti su valdininkais, kad į jų klausimą būtų atsakyta iš esmės, o ne „atsirašinėjama“. Ūkininkus ir verslo planų rengėjus labai vargina nuolat besikeičiančios paramos skyrimo taisyklės. Viena stambi rajono ūkininkė pateikė Agentūrai augalininkystė srities verslo planą paramai pagal Kaimo plėtros 2004–2006 m. planą gauti, o po to buvo paskelbta, kad prioritetas teikiamas gyvulininkystei. Jos verslo planas pateko į rezervinių sąrašą. Kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje atsirado naujų reikalavimų, todėl verslo planą reikėjo koreguoti. Pasak ūkio apskaitos konsultantės Laimutės Stravinskienės, belaukiant paramos, smarkiai pabrango priemonės, pasikeitė paramos intensyvumas. „Šios problemos ūkininkę užgriuvo per patį darbymetį, kai laikas labai brangus, todėl ji buvo beprarandanti viltį. Ne kartą planą keitėme, taisėme, koregavome, derinome, susirašinėjome su NMA. Pavyko“, – prisimena įtempto darbo dienas konsultantė.

Pasikeitimų negiria

Pirmuosius verslo planus buvo sunkiausia rengti, o dabar Jurbarko biuro konsultantės šioje srityje jaučiasi tvirtai. Komandinis darbas užtikrina kokybę, auga klientų pasitikėjimas, o darbų įkainiai mažesni negu konkurentų. Į jurbarkietes pagalbos kreipiasi kitų rajonų biurai, kuriuose dirba mažiau specialistų. „Nemokame dirbti atmestinai. Esame labai arti kliento, jis mumis pasitiki, mums svarbūs ilgalaikiai santykiai, todėl jaučiame atsakomybę“, – sako Zuzana Orintienė. Ji žino, kad geriausia biuro reklama yra teigiami ūkininkų atsiliepimai, kurių už didžiausius pinigus nenupirksi.

Praėjęs 2004–2006 metų finansinės paramos laikotarpis ūkininkams buvo labai naudingas, o naujasis – 2007–2013 metų – mažina optimizmą. Šiais žodžiais Zuzana Orintienė perduoda ūkininkų požiūrį į galimybę pasinaudoti parama. „Viena vertus, paramos priemonių lyg ir daugiau, parama orientuota į tuos, kurie ja nepasinaudojo. Tačiau faktiškai galimybių pasinaudoti sumažėjo. Praeitame laikotarpyje buvo remiamos ir prieinamos Nitratų ir Pieno direktyvų įgyvendinimo priemonės, parama restruktūrizuojamiems pusiau natūriniams ūkiams. Paramą gavo kiekvienas, kuris netingėjo pateikti paraišką. O dabar gauta vos pora paraiškų dėl pusiau natūrinių ūkių rėmimo“, – sako Z. Orintienė ir paaiškina priežastį. Praeitame laikotarpyje, norint pasinaudoti parama, buvo keliami reikalavimai turėti žemės plotą nuo 5 iki 20 ha ir nuo 5 iki 10 karvių. Tie, kurie neturėjo žemės užtektinai, jos išsinuomojo, nusipirko. Ūkininkai gyvulius taip pat pirko ar pardavė, kad atitiktų reikalavimus. Nuo šiol ūkio atitikimas paramai gauti vertinamas europinio dydžio vienetais. Tačiau labai mažai ūkių atitinka naujus kriterijus. Be to, reikalaujama po 3 metų padidinti ūkio ekonominį dydį (reikėtų laikyti daugiau karvių arba turėti didesnį žemės plotą). Tačiau ne kiekvienas turi galimybių padidinti bandą, nes gali prireikti didesnio tvarto. Pasak biuro vadovės, smulkesnieji ūkininkai labai suvaržyti, prisitaikyti prie naujų reikalavimų jiems daug sunkiau.

Pasitraukiančių iš prekinės žemės ūkio gamybos Jurbarko rajone taip pat smarkiai sumažėjo. Gal todėl, kad dabar nebemokamos išmokos už perleistas pieno kvotas, o gal visi, kurie norėjo pasitraukti, jau perleido savo ūkius? Kur kas dažniau dabar į biurą kreipiasi ūkių perėmėjai, kurie pretenduoja į jaunųjų ūkininkų paramą – jiems privalu tvarkyti buhalterinę apskaitą. Konsultavimo tarnybos Jurbarko biuras yra sudaręs sutartis su 85 klientais. Patirtis rodo, kad iki metų pabaigos jų bus dar daugiau.

Išmoko ieškoti informacijos

Viena iš biuro veiklos sričių yra ūkininkų švietimas. Konsultantai rengė daug išvykų į seniūnijas. Dabar poreikis sumažėjęs. Per metus surengiama porą seminarų, dvi lauko dienos. Ūkio apskaitos konsultantė Kristina Gakienė pasakoja, kad, prasidėjus 2004–2006 metų paramos laikotarpiui, daug klausimų kilo ir konsultantams, todėl teko nemažai dokumentų išstudijuoti. „Dabar visi esame praprusę. Informacinių lapelių ir straipsnių mažiau rašome. Ir į seminarus pernai jau nedaug ūkininkų rinkosi, o anksčiau sausakimšos salės buvo. Daugelis iš smalsumo ėjo, norėjo sužinoti, kaip ir už ką ES pinigus veltui dalins. Pieno kvotų sistemą diegiant, žmonės irgi rodė didžiulį susidomėjimą, salėse netilpo susirinkusieji“, – prisimena K. Gakienė. Tie, kurie kartą dalyvavo paramos priemonėse, patys viskuo domisi, informacijos ieško internete ir randa. Į biurą ateina jau su konkrečiais klausimais.

Svajonė – ideali darbo diena

Kai pasiteiravau, kokia yra ūkio apskaitos ir ekonomikos konsultantų darbo diena, darbuotojos kaip viena atsakė, kad mieliau papasakotų, apie kokią darbo dieną svajoja. Pasak R. Mockevičienės, laiko turėtų užtekti savišvietai, klientui ir tiesioginiam darbui. Tačiau taip neišeina. Kiek­viena darbuotoja individualiai savo dieną planuoja. Anot K. Gakienės, diena priklauso nuo klientų srauto. Viena apskaitininkė aptarnauja vidutiniškai 20 klientų. Pagrindinis darbas – tvarkyti apskaitą. Klientai dažniausiai lankosi iš ryto, atneša dokumentus. Vienas pristato juos laiku, kitas vėluoja, dar kitam priminti reikia; vienas iš kišenės traukia sąskaitą, kitas susegęs ir suskaičiavęs. Konsultantų darbas sutvarkyti, įtraukti į apskaitą, suskaičiuoti.

„Pagrindinė mūsų veikla – tvarkyti apskaitą, tačiau neatsisakome klientą konsultuoti, jei prašo, nors už tai negauname atlygio. Ūkininkai priprato, kad anksčiau juos konsultavome, todėl ne visada išeina atsisakyti paaiškinti“, – sako K. Gakienė.

Apskaitos konsultantės dar renka respondentinių ūkių duomenis Ūkių apskaitos duomenų tinklui. Dalis prašomų duomenų neatsispindi apskaitoje, nes apima asmeninę ūkininko veiklą, tad, norint į visus klausimus atsakyti, reikia gerai pažinti klientą. Kiekvienas mėnuo atneša ir specifinių darbų, pavyzdžiui, balandį konsultantės pildė ūkininkų deklaracijas.

R. Mockevičienės žodžiais, įtakos darbui turi ir sezoniškumas, susijęs su paraiškų rinkimo etapais. Iki balandžio pabaigos reikėjo parengti verslo planus, tai daug kitų darbų buvo atidėta į šalį. Verslo planų rengimą ji vadina sudėtingiausiu darbu, nes jų vienodų neparašysi, reikalavimai skirtingi, ūkiai pagal stambumą ir veiklą irgi skiriasi. Paraiškų ir verslo planų teikimo bumai išsekina. Būtų idealu, jei priėmimo etapai būtų ilgesni, nereikėtų forsuoti. Didžiausia neviltis apima, kai paskutinėmis dokumentų pateikimo dienomis pakeičiamos taisyklės.

Paprašytos įvardyti sėkmingiausius verslo planus, biuro konsultantės kaip viena atsako, kad sėkmingiausi tie, kurie įgyvendinti. Ūkininkas pasinaudojo parama, gavo naudos, o tai ir yra verslo plano sėk­mė. Ypatingai sėkmingais galima vadinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimo projektus, nes jaunieji išdrįso rizikuoti ir pasinaudojo parama ūkiams modernizuoti. Iš jaunų ūkininkų biuro darbuotojos pirmiausia mini Gintautą Rakauską, Džeraldą Kučinską, Donatą Simonavičių. Visi specializuojasi augalininkystėje.

Buvo laikas, kai Konsultavimo biuras ieškojo klientų. Šiandien jų pakanka, tačiau galvojama ir apie ateitį. „Teikiame kokybiškas paslaugas, todėl mūsų klientai yra ištikimi. Pakilus paslaugų įkainiams, biuras neprarado nė vieno kliento. Jie jaučia visokeriopą naudą“, – apie ūkininkų ir konsultantų santykius kalba Z. Orintienė.

Kiti laikai – kiti ūkininkai

R. Mockevičienė pasidžiaugia, kad „popierinių“ ūkininkų nesutinka. Dirba su realiai ūkininkaujančiais, jie plečiasi, auga, stiprėja. Ji suskaičiavo, kad pagal biuro parengtus projektus paramai gauti 2004–2006 metais į rajoną atkeliavo ir buvo įsisavinta 1 mln. 352 tūkst. litų, 2007-ųjų rudenį 7 projektai jauniems ūkininkams atvedė į rajoną 967 tūkst. Lt, šių metų pradžioje parengti 2 gyvulininkystės projektai, kurių sąmata 631 tūkst. Lt. Iš viso apie 3 mln. Lt. Dabar vėl rengiami 3 projektai.

Paprašytos apibūdinti šiandienos ūkininkus, konsultantės sako, kad per 15 metų ūkininkija pasikeitė neatpažįstamai. Praturtėjo, išpruso, investuoti išmoko. Prieš 4–5 metus ūkininkų investicijos, palyginti su šiandieninėmis, buvo labai menkos. K. Gakienė pastebi, kad jei anksčiau ūkininkas per metus įsigydavo vieną traktorių, tai būdavo įvykis. Dabar sėjamųjų, krautuvų, vyniotuvų perkama ne po vieną, daug investuojama į fermų remontą. Visai kitaip į ūkininkus šiandien bankai žiūri, o anksčiau tik su pajėgiausiais kalbėjo.

Pagal investicijas ūkininkai Jurbarko rajone lenkia verslininkus. Šiandieniniai ūkininkai jau nesijaučia beteisiais užguitais žemės dirbėjais. Ūkius perėmęs jaunimas yra drąsesnis, informacijos daugiau priima, patirtis kita, mažiau rizikos bijo. Jaunimas mato perspektyvą, sieja tolimesnį gyvenimą su ūkininkavimu. Ūkininkų vaikai nevengia sakyti, kad užaugę irgi ūkininkaus. Kaime likti negėda.

***

KOMENTARAS

Zita Sinickienė

LŽŪKT Ūkio apskaitos skyriaus vadovė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje ūkio apskaitos tvarkymo paslauga teikiama dešimt metų. Konsultavimo tarnyboje apie ūkininkų ūkio buhalterinę apskaitą pradėta galvoti 1997-aisiais. Tuomet dar nebuvo ją reglamentuojančių dokumentų. Nebuvo ir ūkininkų ūkio apskaitos tvarkymo metodikos, tad programą rengėme vadovaudamiesi LŽŪU parengtais metodiniais patarimais.

Pirmasis dokumentas, reglamentuojantis ūkininko ūkio apskaitą, buvo Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1333, kuriuo turėjo vadovautis ūkininkai, nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį, gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės ir (ar) Europos Sąjungos paramos fondų paramą, jeigu šios paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai nustato pareigą tvarkyti buhalterinę apskaitą ir sudaryti finansinę atskaitomybę.

Pagal Vyriausybės patvirtintą nutarimą ūkininkams buvo leista pasirinkti apskaitos sistemą – supaprastintą ar dvejybinę. Ūkininkų ūkių dvejybinės apskaitos tvarkymo metodikos nebuvo, reikėjo ją parengti.

Per dešimtmetį apskaitos konsultantams ir Ūkio apskaitos skyriaus specialistams ne kartą teko prisitaikyti prie žemės ūkio politikos naujovių. Jie ne tik turėjo įrodyti ūkininkams buhalterinės apskaitos tvarkymo svarbą, bet ir kurti apskaitos sistemą.

Sukaupta didelė patirtis, nuolat tobulinama kompiuterinė buhalterinės apskaitos programa, tariamasi dėl tolesnės darbo strategijos.

Inga Žiulienė

LŽŪKT Verslo ekonomikos skyriaus vadovė

Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame investicinių projektų rengimui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Žemės valdų modernizavimas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Džiugu, kad po truputį keičiasi ūkininkų požiūris į verslo planus. Tai ne tik dokumentas paramai gauti, bet ir žvilgsnis į ūkio ateities galimybes. Kad ūkis būtų konkurencingas, jame turi būti kuriama nauja verslo aplinka, diegiamos inovacijos, kurios be investicijų neįmanomos.

Daugelis žemdirbių jau žino, kad darbai nesibaigia parengus verslo planą ir pateikus paramos paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Ūkininkui pasirašius paramos sutartį, atsiranda daug įsipareigojimų, pavyzdžiui, reikia mokėti pildyti mokėjimų prašymus, rengti projektų įgyvendinimo ataskaitas, tvarkyti buhalterinę apskaitą ir kt. Ūkininkai neturi laiko sekti besikeičiančius teisės aktus, todėl jiems padeda rajonų biuruose dirbančios 44 ekonomikos konsultantės. Jos kaupia informaciją, ją sistemina, todėl klientai ją gauna naujausią ir reikalingiausią.

Pernai rengdamos verslo planus į pagalbą pasikvietėme technologus, kurie parengė prognozinius ūkio plėtros planus, – dirbti tapo lengviau, rezultatai geresni. Nuolat bendradarbiaujame su projektų vertintojais. Analizuojame klaidas ir kartu su konsultantais ieškome geriausių sprendimų.

Ateityje bus siekiama ūkininkams teikti visą kompleksą paslaugų, padėsiančių sėkmingai įgyvendinti verslo planą ir atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra.

Į Konsultavimo tarnybą atėję dirbti nauji ekonomikos specialistai ir konsultantai yra kuruojami ir mokomi verslo planų rengimo subtilybių. Jiems organizuojami seminarai bei praktiniai mokymai. Labai džiaugiuosi, kad mūsų šaunų kolektyvą šiemet papildė jaunos, entuziastingos ir  turinčios idėjų konsultantės. Manau, kad sutelkusios jėgas ir kalnus nuversim.