Lietuvos agrometeorologinės sąlygos ne kasmet palankios gausiam ir geros kokybės žemės ūkio augalų derliui išauginti. Todėl nuolat ieškoma būdų, kaip optimizuoti augalų mitybos procesus, ypač azotu, kad augalai būtinas maisto medžiagas gautų laiku ir optimalią normą. Viena iš priemonių, pagerinanti augalų aprūpinimą maisto medžiagomis, galėtų būti skystosios azoto trąšos su aminorūgščių priedais.

Tręšiant šiomis trąšomis, augalai yra aprūpinami ne tik reikiamu azoto kiekiu, bet ir struktūriniais baltymų komponentais – aminorūgštimis. Be to, skystosios trąšos leidžia operatyviai reguliuoti augalų mitybos sąlygas, užtikrina geresnę tręšimo kokybę, sumažina išlaidas.

Pasaulyje skystosios azoto ir kompleksinės trąšos plačiai naudojamos ir pagrindiniam, ir papildomam augalų tręšimui. Vis daugiau skystųjų trąšų naudojama ir Lietuvoje, kadangi jos daugeliu aspektų yra pranašesnės už biriąsias. Tręšiant skystosiomis trąšomis, išvengiama neigiamos meteorologinių sąlygų įtakos, netolygaus trąšų išbėrimo, azoto nuostolių dėl išgaravimo, trąšų išplovimo į vandens telkinius kalvotame reljefe. Augalų maitinimas per lapus yra vienas perspektyviausių papildomo tręšimo mažomis normomis būdų.

Skystųjų trąšų privalumai

Skystųjų trąšų naudojimo privalumai ypač išryškėja dirvoje trūkstant drėgmės. Sausoje dirvoje biriosios trąšos tirpsta lėtai, todėl prarandama nemažai laiko svarbiausiais augalų augimo ir vystymosi tarpsniais. Atlikti bandymai rodo, kad tręšimas per lapus daugelio lauko augalų derlių padidina 5–10 procentų. Į lapus patekusios maisto medžiagos greitai patenka ir į kitus augalo organus ir, įsitraukusios į medžiagų apykaitą, veikia daugelį fiziologinių procesų, tarp jų ir fotosintezę. Nustatyta, kad papildomas tręšimas per lapus turi įtakos ir augalų mitybai per šaknis.

Ant lapų išpurkštos aminorūgštys į augalą patenka per lapo žioteles ir įsijungia į azoto medžiagų apykaitos ratą. Jos teigiamai veikia kvėpavimo, fotosintezės, vandens apytakos aktyvumą ir pagreitina baltymų sintezę. Viena iš baltymų funkcijų – pernešti medžiagas iš vienų audinių į kitus, todėl aminorūgščių turinčios trąšos intensyvina medžiagų apykaitą ir paskatina augalo augimą ir derliaus formavimąsi, sumažina nitratų kiekį augalų produkcijoje.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nuo asparagino ir glutamino (tai vienos iš aminorūgščių) kiekio augale priklauso azoto įsisavinimo per šaknis intensyvumas, todėl, veikiant aminorūgštims, greičiau ir gausiau vystosi šaknų sistema. Tai, savo ruožtu, pagerina augalų mitybą ir aktyvizuoja augalų antžeminės dalies augimą. Be to, aminorūgštys sumažina temperatūrų kaitos sukeliamą neigiamą poveikį. Sutrumpėja derliaus brendimo laikas, taupoma augalo energija, aktyvinama chlorofilo sintezė, produkcijoje padidėja labai svarbių aminorūgščių – lizino, teonino ir triptofano, taip pat cukraus ir vitamino C kiekiai. Šių medžiagų teigiama įtaka augalui gali būti lemiama ir dėl to, kad aminorūgštys augale sudaro chelatinius junginius su pelenų elementais, ypač mikroelementais ir ultramikroelementais, kurie dalyvauja pernešant elektronus. Minėtų trąšų poveikis priklauso nuo to, kokių aminorūgščių yra trąšų sudėtyje.

Teigiamas poveikis – po savaitės

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad trąšų su aminorūgštimis teigiamas poveikis pasireiškia po 7–10 dienų, galimi derliaus pokyčiai – padidėjimas nuo 8 iki 15 procentų. Tręšimo sistemoje papildomu augalų tręšimu aminorūgštimis tikimasi pagreitinti augalų sausųjų medžiagų ir derliaus formavimosi intensyvumą, o sukauptus asimiliacijos produktus nukreipti derliui gausinti ir jo kokybiniams rodik­liams gerinti.

Lietuvos žemės ūkio universitete 2006–2007 m. atlikti skystųjų azoto trąšų su aminorūgštimis (Lyderis amino plius, kurio sudėtyje yra 18,5 proc. azoto ir 0,1 proc. amino rūgščių) efektyvumo tyrimai, siekiant nustatyti jų įtaką žieminių kviečių grūdų derliaus ir jo kokybės rodikliams. Bandymai buvo įrengti šarmiškame (pHKCl 7,0–7,6), labai didelio fosforingumo (320–344 mg kg-1 P2O5), vidutinio kalingumo (131– 145 mg kg-1 K2O), vidutinio azotingumo dirvožemyje. Bandyme naudotos įvairios azoto trąšų kombinacijos, augalai tręšti krūmijimosi, bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniais. Bendras azoto kiekis per vegetaciją – 140 kg.

Efektyvumas priklauso ir nuo orų

Azoto trąšų formų efektyvumas labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, ypač nuo kritulių kiekio. Meteorologinės sąlygos 2006 m. žieminių kviečių augimui buvo nepalankios dėl sauso rudens, šaltos ir besniegės žiemos, gilaus įšalo, vėsaus pavasario ir sausringos vasaros. Šiomis sąlygomis gausiausias žieminių kviečių Baltimor derlius (8,7 t ha-1) gautas, žieminius kviečius patręšus Lyderiu amino plius vegetacijos pradžioje, vamzdelėjimo ir plaukėjimo tarpsniais. Artimi (8,5 t ha-1) grūdų derliaus rezultatai gauti augalus tręšiant amonio salietra vegetacijos pražioje ir bamblėjimo tarpsniu bei Lyderis amino plius – plaukėjimo tarpsniu Amonio salietra pastaraisiais tarpsniais buvo mažiau efektyvi.

2007 m. gausiausias grūdų derlius (7,7 t ha-1) gautas, žieminius kviečius patręšus karbamido amonio salietros tirpalu vegetacijos pradžioje, vamzdelėjimo ir plaukėjimo tarpsniais. Tokio pat efektyvumo buvo ir Lyderis amino plius, išpurkštas tais pačiais vystymosi tarpsniais, bei karbamido amonio salietros tirpalas, išpurkštas krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniais, ir papildomai Lyderis amino plius – plaukėjimo tarpsniu; derliaus priedai gauti atitinkamai 1,4; 1,1 ir 0,8 t ha-1.

Skystųjų trąšų pranašumą, palyginti su amonio salietra, galėjo lemti daugelis faktorių, tačiau 2006 ir 2007 m. buvo akivaizdi priežastis – ribotas azoto įsisavinimas iš amonio salietros per šaknis dėl drėgmės trūkumo balandžio mėnesį. Derliaus padidėjimą lėmė ir tiesioginis aminorūgščių, esančių Lyderyje amino plius, įsijungimas į baltymų sintezės procesą.

Azotas didina grūdų baltymingumą

Tai, kad augalų aprūpinimas azotu yra svarbiausias veiksnys, didinantis kviečių grūdų baltymingumą, yra plačiai ištirta ir daug kartų patvirtinta. Ne mažesnę reikšmę grūdų baltymingumui turi ir meteorologinės sąlygos, t. y. šiluma, drėg­mė, saulės švietimo trukmė. Nustatyta, kad tos pačios veislės grūduose baltymų kiekis dėl meteorologinių sąlygų gali kisti nuo 10,6 iki 16,7 proc.

Literatūroje nurodoma, kad jei grūdų brendimo metu kviečiai dėl kokių nors priežasčių negauna azoto junginių, azoto grūduose kaupiasi mažiau.

Kviečių brendimo metu 2006 metais buvo sausa ir karšta, trūko drėgmės, todėl žieminiai kviečiai prieinamų azoto junginių iš dirvožemio galėjo įsisavinti tik ribotą kiekį. Esant minėtoms meteorologinėms sąlygoms, mineralinėje tręšimo sistemoje panaudojus skystąsias azoto trąšas su aminorūgštimis, galima tikėtis baltymingesnių grūdų.

Bandymų rezultatai

2006 m. bandymo duomenimis, daugiausia baltymų grūduose sukaupė žieminiai kviečiai patręšti:

• amonio salietra vegetacijai prasidėjus ir vamzdelėjimo tarpsniu bei papildomai Lyderiu amino plius plaukėjimo tarpsniu;
• amonio salietra vegetacijai prasidėjus bei papildomai Lyderiu amino plius vamzdelėjimo ir plaukėjimo tarpsniais;
• Lyderiu amino plius vegetacijai prasidėjus, vamzdelėjimo ir plaukėjimo tarpsniais.

Gerokai mažiau baltymų grūduose (0,7–1,7 proc. vnt.), palyginti su gausiausiu kiekiu, sukaupė tik amonio salietra tręšti javai. 2007 m. bandymo duomenimis, baltymų kiekis grūduose labiau didėjo, žieminius kviečius patręšus amonio salietra vegetacijai prasidėjus ir Lyderiu amino plius bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniais.

Pagal šlapiojo glitimo kiekį grūduose bandyme iš kitų išsiskyrė du variantai. Didžiausios šlapiojo glitimo vertės nustatytos kviečius tręšiant amonio salietra vegetacijai prasidėjus ir Lyderiu amino plius bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniais bei amonio salietra vegetacijai prasidėjus ir papildomai Lyderiu amino plius vamzdelėjimo ir plaukėjimo tarpsniais. Didžiausios sedimentacijos vertės grūduose nustatytos žieminių kviečių, kurie buvo tręšti amonio salietra krūmijimosi ir bamblėjimo bei Lyderiu amino plius plaukėjimo tarpsniais.

Apibendrinus gautus duomenis, galima teigti, kad visais atvejais žieminius kviečius verta papildomai tręšti skystosiomis azoto trąšomis, kurių sudėtyje yra aminorūgščių, bamblėjimo ir ypač plaukėjimo tarpsniais.