Ankstyvą pavasarį dažnas pajaučia, kad trūksta energijos. Natūralios organizmo stiprinimo priemonės – šviežiai sudygusios ir sužaliavusios daržovės bei aromatiniai augalai. Augaluose esančios biologiškai aktyvios medžiagos ne tik praturtina maistą, bet ir sužadina apetitą, pagreitina medžiagų apykaitą.

Šiek tiek pastangų – ir žaliuojantis daržas sutilps tiesiog ant palangės. Pavasariop svogūnų ropelės pačios prašosi želdinamos, nes kintančios laikymo sąlygos savaime paskatina laiškus augti. Atrinkite labiausiai sužėlusius svogūnus ir pasodinkite į paprastą daržo žemę seklioje dėžutėje.

Želdinti puikiai tinka ir daugiamečiai svogūniniai augalai. Tam tiktų kampuotieji (Allium angulosum L.), anksčiau vadinti narcizalapiais, ar laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum L.). Daugiamečių svogūnų sodinamąja medžiaga reikėtų pasirūpinti rudenį. Planuojamas augalų kiekis, smarkiai nežalojant kero, iškasamas ir pasodinamas į tinkamo dydžio vazonus. Želdinimo pradžia priklauso nuo mūsų noro. Svogūnams aukštos aplinkos temperatūros nereikia – pakanka 15–18 °C ir saikingo laistymo. Dviejų trijų vazonų svogūnų pakaks visai šeimai. Daugiau lapijos užaugina laiškiniai česnakai, jų skonis, palyginti su kampuotaisiais, yra ašt­resnis.

Nesunku suželdinti ir įvairias šakniavaises daržoves. Tinkamai parinktas sveikas šakniavaisis ankstyvą pavasarį gražiai sulapoja. Želdinti tinkamos ir lapinių, ir šak­ninių veislių petražolės (Petroselinum crispum L.). Žiemą dažniau želdomos garbanotosios lapinės petražolės, tačiau šakninės veislės paprastai turi stipresnį aromatą.

Suželdinti salierai (Apium graveolens L.) pradžiugins tuos, kuriems malonus specifinis šių daržovių aromatas. Želdinti galima ir lapinius, ir šakninius salierus. Želdinti skirti salierų šakniavaisiai rudenį turėtų būti paliekami su aukštesniu – 2–3 cm aukščio – lapkočių kuokštu, kad žiemą augalai sėkmingai atželtų. Želdinti netinka gerokai suvytę, mechaniškai pažeisti ar gesti pradėję šakniavaisiai. Pasodinus į drėgną žemę šiltesnėje patalpoje juose esantys ligų ir puvinių sukėlėjai tik dar greičiau dauginsis. Tokiu atveju šakniavaisis supus, taip ir nespėjęs sužaliuoti.

Nepelnytai pamirštos paprastosios trūkažolės (Cichorium intybus L.), dažniau žinomos kaip cikorijos. Jų šakniavaisiai želdinami tamsoje, todėl sužėlusios gūželės yra gelsvai baltos spalvos, šiek tiek kartoko skonio. Paprastosios trūkažolės pradedamos želdinti lapkričio pabaigoje, o baigiamos – balandžio mėnesį. Patrumpinti iki 20 cm šakniavaisiai glaudžiai sustatomi į dėžes, kurių dugną dengia 7–10 cm storio žemės sluoksnis. Šiek tiek žemės ir durpių (ar pjuvenų) užpilama ant šakniavaisių viršaus, palaistoma. Pirmąjį dešimtadienį tamsioje patalpoje palaikoma 12–14 °C temperatūra, vėliau laikoma šilčiau – 18–20 °C temperatūroje. Gūželės užauga per 15–25 dienas, iš vieno kvadratinio metro galima gauti 10–15 kg vertingų salotų. Želdinti labiausiai tinkami 3–5 cm skersmens trūkažolių šakniavaisiai.

Pasisėkime krapų – jų aromatas toks malonus. Augalai sudygs per 10–15 dienų, sulapos per mėnesį, o namiškiai pastangas tikrai įvertins.

Iš sėklų daiginti augalai – vitaminų, mineralinių medžiagų, baltymų šaltinis. Mūsų krašte dažniau daiginamos lapinių ridikėlių (Raphanus sativus L.) ar sėjamųjų pipirnių (Lepidiums sativum L.) sėklos. Tačiau taip pat sėkmingai galima sudaiginti ankštinių augalų – lęšių, pupelių, sojų, žirnių, liucernų ar kviečių, linų, saulėgrąžų – sėklas. Technologija paprasta. Į seklų indą paklojama minkštų popierinių servetėlių ar marlės, jos sudrėkinamos vandeniu ir tankiai suberiamos sėklos. Indas uždengiamas ir laikomas šiltai (15–20 °C temperatūroje). Iki sudygimo galima laikyti tamsoje.

Daiginamas sėklas būtina kasdien vėdinti ir rūpintis, kad sėkloms nepritrūktų drėgmės. Pipirnės sudygsta per 2–3 dienas, lapiniai ridikėliai ir ankštiniai augalai – per 5–7 dienas. Tuomet daigynėlis laikomas šviesoje, pavyzdžiui, ant palangės. Maistui vartojami 3–8 dienas paauginti daigai. Pipirnės aštroko skonio, todėl jos pjaunamos prie pat šaknelių, o ridikėlių ar sojų daigelius galima valgyti ir su visomis šaknelėmis. Turint daugiau sėklų, galima sudaryti konvejerį, sėjant jas kas savaitę ar kas dvi.