Per pastarąjį dešimtmetį Europos moksliniai centrai sukūrė daugiau kaip 500 naujų obelų veislių ir jau lenkia Šiaurės Amerikos, Azijos bei Okeanijos mokslo institucijas. Daugelio Europos šalių obelų selekcinėse programose ypač daug dėmesio skiriama vaisių kokybei – tai viena aktualiausių mokslinių tyrimų krypčių. Vaisiai turi būti vienodi, patrauklios spalvos ir gero skonio, standaus minkštimo, geros cheminės sudėties.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto obelų pomologiniame sode penkerius metus (2001–2005 m.) buvo atliekami obelų veislių tyrimai su M.26 poskiepiu. Obelų veislės Bolotovskoje, Kurnakovskoje, Jubiliar, Svežestj (Rusija), Kovalenkovskoje, Pamiatj Siubarovoj, Verbnoje (Baltarusija), Katja (Švedija) tirtos kartu su Antej (Baltarusija) bei Delikates (Lenkija), įrašytomis į Nacionalinį augalų veislių sąrašą.

Visų tirtų obelų veislių vaismedžiai pradėjo derėti trečiaisiais metais po to, kai buvo pasodinti į sodą. Veislių Kovalenkovskoje (7,2 t ha-1) ir Jubiliar (6,3 t ha-1) vaismedžiai išaugino didžiausią derlių, o veislių Bolotovskoje (0,3 t ha-1) ir Kurnakovskoje (0,4 t ha-1) – mažiausią. Ketvirtaisiais augimo sode metais visų veislių vaismedžiai derėjo negausiai. Penktaisiais augimo sode metais suminis vaisių derlius svyravo nuo 0,6 iki 16,1 t ha-1. Didžiausią suminį obuolių derlių šeštaisiais augimo sode metais išaugino Kurnakovskoje (23,1 t ha-1) ir Bolotovskoje (17,4 t ha-1) vaismedžiai. Septintaisiais augimo sode metais visų tirtų obelų veislių derlius buvo gana gausus ir kito nuo 13,8 iki 36,9 t ha-1. Veislių Delikates (36,9 t ha-1) ir Antej (36,4 t ha-1) vaismedžiai išaugino didžiausią derlių, o Bolotovskoje (13,8 t ha-1) ir Verbnoje (19,3 t ha-1) – mažiausią. Tirtoje obelų veislių grupėje didžiausią suminį obuolių derlių nuo derėjimo pradžios išaugino Antej ir Kovalenkovskoje (atitinkamai 70,9 ir 67 t ha-1, arba 1,6 ir 1,7 karto daugiau už kitų tirtų veislių vidutinį derlių) vaismedžiai.

Įvertinus penkerių derėjimo metų derliaus vidurkį, nustatyta, kad gausiausiai derėjo veislių Antej (14,2 t ha-1) ir Kovalenkovskoje (13,4 t ha-1) obelys. Kovalenkovskoje (13,4 t ha-1), Jubiliar (11,3 t ha-1) ir Katja (10,9 t ha-1) derlius buvo didesnis už tirtų veislių derliaus vidurkį. Iš esmės prasčiausiai derėjo Kurnakovskoje (9,3 t ha-1), Svežestj (8,6 t ha-1), Bolotovskoje (7,9 t ha-1) ir Pamiatj Siubarovoj (6,7 t ha-1) veislių obelys.

Panašius tyrimų rezultatus – kad Antej ir Kovalenkovskoje vaismedžiai išaugina didžiausią derlių – gavo ir Rusijos mokslininkai. Tai rodo šių veislių aukštą gebėjimo prisitaikyti (adaptyvumo) lygį. LSDI atliktų tyrimų duomenimis, veislės ­Pamiatj Siubarovoj obelų derlius buvo negausus. Tačiau Baltarusijos mokslininkai Pamiatj Siubarovoj obelų veislę išskiria kaip derlingą. Matyt, šio požymio atžvilgiu pastarajai veislei būdingas nestabilumas, kurį lemia agroklimato sąlygos.

Pagal skersmenį suskirsčius obuolius į prekines klases nustatyta, kad daugumos tirtų veislių visi vaisiai buvo aukščiausios klasės. Katja, Kovalenkovskoje ir Svežestj veislių dalis vaisių (2–6 proc.) atitiko 1 ir 2 klases, o veislė Pamiatj Siubarovoj išaugino 2 proc. nerūšinių vaisių. Per 75 mm skersmenį turėjusių vaisių daugiausia užaugino veislių Delikates (54 proc.), Bolotovskoje (39 proc.), Verbnoje (35 proc.) ir Antej (31 proc.), mažiausiai – Katja (1 proc.), Kurnakovskoje (6 proc.) bei Pamiatj Siubarovoj (7 proc.) vaismedžiai.

Tirtų obelų vaisių skynimo laikas buvo nevienodas. Anksčiausiai skinami Jubiliar (rugpjūčio 25 d.), vėliausiai – Pamiatj Siubarovoj (rugsėjo 27 d.) ir Antej (rugsėjo 28 d.) vaisiai. Ilgiausias vaisių vartojimo laikas buvo Svežestj (iki gegužės 14 d.), trumpiausias – Jubiliar (iki rugsėjo 15 d.) veislės obuolių.

Obelys grupuojamos pagal obuolių vartojimo laiką

• Vasarinės: Jubiliar (obuoliai tinka vartoti iki rugsėjo)
• Vėlyvosios rudeninės: Delikates, Katja, Kovalenkovskoje ir Kurnakovskoje (obuoliai tinka vartoti iki gruodžio)
• Žieminės: Bolotovskoje (obuolių vartojimo laikas pasibaigia vasario mėnesį);
• Vėlyvosios žieminės: Antej, Pamiatj Siubarovoj, Verbnoje ir Svežestj (obuoliai tinka vartoti iki kovo ir ilgiau)

Stambiausius vaisius išaugino veislių Verbnoje (207 g) ir Jubiliar (194 g), smulkiausius – Svežestj (107 g) vaismedžiai.

Tirtoms obelų veislėms būdingi geri (7–7,4 balo) vaisių kokybės rodikliai. Veislių Katja ir Svežestj vaisių išvaizda įvertinta geriausiai (7,5 balo), o Pamiatj Siubarovoj – prasčiausiai (7,1 balo). Geru skoniu išsiskyrė veislės Delikates (7,5 balo) obuoliai. Didžiausiu kokybės balu įvertinti Delikates ir Svežestj (7,4 balo) veislių obuoliai.

Iš esmės didžiausiu tirpiųjų sausųjų medžiagų kiekiu išsiskyrė veislės ­Svežestj (14,6 proc.) vaisiai. Titruojamasis įvairių veislių obuolių rūgštingumas kito nuo 0,26 iki 0,98 proc. Titruojamojo rūgštingumo kiekiu išsiskyrė Svežestj obuoliai. Daugiausia sausųjų medžiagų sukaupė Kurnakovskoje (17,3 proc.), mažiausiai – Verbnoje (12,6 proc.) vaisiai.

Odelės tvirtumu išsiskyrė Verbnoje (45,6 kg/cm2), Bolotovskoje (45,2 kg/cm2) ir Svežestj (44,8 kg/cm2) obuoliai. Minkščiausia buvo Katja ir Delikates obuolių odelė.

Minkštimo tvirtumu išsiskyrė Bolotovskoje (7,7 kg/cm2) ir Svežestj (7 kg/cm2) obuoliai. Iš esmės minkščiausi Kovalenkovskoje (3,7 kg/cm2), Delikates (4,1 kg/cm2), Katja (4,3 kg/cm2) ir Jubiliar (5,4 kg/cm2) veislių obuoliai.

***

Didžiausią suminį obuolių derlių išaugina Antej ir Kovalenkovskoje veislių vaismedžiai. Ilgiausias vaisių vartojimo laikas Svežestj veislės obuolių, trumpiausias – Jubiliar. Stambiausius vaisius išaugina veislių Verbnoje ir Jubiliar, smulkiausius – Svežestj vaismedžiai. Veislių Delikates ir Svežestj vaisių kokybė ir cheminė sudėtis įvertinta geriausiai. Odelės tvirtumu išsiskiria Verbnoje, Bolotovskoje ir Svežestj, minkštimo tvirtumu – Bolotovskoje ir Svežestj obuoliai.