Kaip būtų susiklostęs Anglijos žemės dirbimo padargų gamyklos „Simba“ likimas, jei 1991 m. nebūtų uždrausta deginti šiaudų šalies laukuose, šiandien niekas nežino. Visuotinį Anglijos ūkininkų pasipriešinimą sukėlęs draudimas nedidelei įmonėlei buvo tarsi dopingas, suteikęs jėgų sėkmingam plėtros startui.

Kitų Europos valstybių žemdirbiai su „Simba“ vardu susipažino vos prieš dešimtmetį, tačiau oranžinių mašinų populiarumas auga kaip ant mielių. Šie metai kompanijai prasidėjo kaip niekad dar nėra buvę jos gyvavimo istorijoje sėkmingai: užsakymų gauta kone tris kartus daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. „Šiemet tikimės pasiekti 25 mln. svarų apyvartą, t. y. 8 mln. daugiau negu pernai. Siekdami įvykdyti visus užsakymus, padidinome darbuotojų skaičių, į naują įrangą investavome apie ketvirtį milijono svarų“, – sako Saimonas Revelis (Simon Revell), kompanijos eksporto ir pardavimų direktorius, tikindamas, kad padidėjus gaminamų mašinų skaičiui, jų kokybė nenukentės.

Į kiekvieną surenkamą padargą žiūrima su anglišku pedantiškumu ir atsakingumu, tačiau ne vien gera mašinų kokybė lemia vis didėjančią jų paklausą. Pasak S. Revelio, didelį pagreitį žemdirbystės verslas visame pasaulyje įgavo, grūdų kainoms pasiekus rekordines aukštumas. Didesnės pajamos paskatino ūkininkus atnaujinti technikos parką ir taip padidinti gamybos efektyvumą. Nemažą įtaką augantiems Simba mašinų pardavimams turi ir populiarėjantis minimalus žemės dirbimas. „Brangstant degalams, trąšoms, fermeriai pradėjo daugiau skaičiuoti ir ieškoti būdų sąnaudoms mažinti. O atsisakius arimo galima sutaupyti iki 20–30 proc. žemės dirbimo išlaidų“, – skaičius bandymų rezultatais įrodo S. Revelis.

Jėga užkoduota pavadinime

Vos 2,5 ha plote Sliforde (Sleaford) įkurtoje „Simba“ gamykloje dirba 80 žmonių. Per metus surenkama iki 1 200 padargų. „Remiantis išankstiniais užsakymais, šiemet pagaminsime apie 300 mašinų daugiau“, – planais dalijasi direktorius. Verslas einasi kaip sviestu patepus, tačiau į viršūnę užkopti nebuvo taip lengva, kaip atrodo žvelgiant iš šono. Būta ir pakilimų, ir kritimų, tačiau, regis, nuo nesėkmių, tarsi angelas sargas, jauną įmonę apsaugo jos pavadinime slypinti afrikietiška galia.

Priežastys, paskatinusios ilgą laiką Zimbabvėje dirbusį Keitą Bertoną (Keith Burton) 1976 m. imtis gaminti žemės dirbimo padargus, labai paprastos – tuo laikotarpiu Jungtinės Karalystės rinkoje pasirodė didelės galios (300 AG) traktoriai. Prie jų buvo galima kabinti ir didesnio darbinio pločio padargus. Kaip pavadinti savo įmonę, K. Bertonui ilgai galvoti nereikėjo – Rytų Afrikos tautybių Swahili kalboje žodis simba reiškia liūtą, o jis simbolizuoja jėgą ir stiprybę. Pirmieji padargai ir buvo skirti karščio alinamai Afrikos žemei įdirbti. Vėliau beveik visa gaminama produkcija buvo tiekiama lietingos Anglijos ūkiams, tačiau ryšiai su Afrika nenutrūko iki šiol. Šiandien produkcija eksportuojama į 14 šalių.

Žemės dirbimo mašinų verslas ypač suklestėjo po vieno lemtingo šalies Vyriausybės sprendimo, kuris iš pagrindų pakeitė ūkininkų žemdirbystės tradicijas. Konservatyvius anglus iš vėžių išmušė draudimas deginti šiaudus: dauguma jų buvo įsitikinę, kad nesudeginus augalų liekanų, bus neįmanoma įdirbti žemės. Kai kurie net nuogąstavo, kad ūkininkavimui atėjo galas. „Be šiaudų deginimo anglai neįsivaizdavo žemdirbystės, kilo visuotinė pasipiktinimo banga, užvirė audringos diskusijos. Sprendimo priešininkai buvo įsitikinę, kad augalų liekanomis nuklotoje dirvoje sėjant javus sumažės derlius. Mums toks draudimas tarsi atrišo rankas, – pasakoja S. Revelis. – Trejus metus dirbome nepakeldami galvos: vos spėjome gaminti diskines lėkštes, kuriomis ūkininkai smulkindavo ir įterpdavo šiaudų likučius.“ Gerai Lietuvoje žinoma patarlė „Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą“ pasitvirtino ir Anglijoje: įterpus daugiau organinių liekanų į dirvą, derliai šoktelėjo į viršų. „Tai logiška, nes žemėje susikaupė daugiau maisto medžiagų“, – dirvožemio kokybės svarbą pabrėžia S. Revelis.

Kompanijos talismanas – kastuvas

Ne tik palankiai susiklosčiusios aplinkybės nutiesė „Simbai“ kelią į sėkmę, jį kompanijos darbuotojai išsikasė kastuvu. Pasak S. Revelio, kastuvas – pagrindinis įrankis, kurio nevalia pamiršti einant į laukus. Javų derlingumą lemia daug veiksnių, ne visus juos paprasta nustatyti, tačiau dirvožemio struktūrai įvertinti nereikia nei laboratorinių tyrimų, nei specialių įrankių. Kaip ji keičiasi, keičiant žemės dirbimo sistemą, galima stebėti laukuose nuolat kasant nedidelius griovius. „Ar dirvožemis „sveikas“ galima ne tik pamatyti, bet ir užuosti. Nemalonus puvėsių kvapas rodo, kad žemėje vyksta negeri procesai“, – aiškina S. Revelis.

Kastuvas reikalingas ir tuomet, kai reikia nustatyti dirvos dirbimo gylį ar sužinoti, kokiame gylyje susidaręs podirvio padas, kuris užkerta kelią augalo šaknims skverbtis į gilesnius ir drėgnesnius sluoksnius. „Padas – didžiausias augalo priešas. Siekdamas pro jį prasiskverbti, augalas eikvoja energiją, daigo šaknys krūmijasi į šonus, o pagrindinė šaknis užauga trumpa, todėl pasėlis būna skurdesnis ir subrandina mažesnį derlių“, – apie neigiamą pado poveikį kalba S. Revelis. Be to, jis tartum aklina siena neleidžia lietaus vandeniui nutekėti gilyn ir kapiliarais pakilti aukštyn sausros metu. Laukuose, kuriuose susiformavęs podirvio padas, telkšo ežerai.

Minimalaus žemės dirbimo nauda

Kompanijos specialistų įsitikinimu, bene veiksmingiausias būdas dirvos struktūrai pagerinti – atsisakyti plūgo. „Mūsų žodžiai ne iš piršto laužti. Neariamosios žemės dirbimo technologijos privalumai įrodyti ne tik praktine ūkininkų patirtimi, bet ir daugiamečiais bandymais, kuriuos mes atliekame su kompanija „Monsanto“, įvairiomis žemdirbystės organizacijomis ir institutais. Tyrimai atliekami ir Anglijoje, ir kitose šalyse. Bandymų rezultatai paneigia nuostatas, kad atsisakius plūgo, augalai labiau serga, sumažėja derlingumas, suprastėja dirvos struktūra“, – įsitikinęs žemės dirbimo specialistas.

Remiantis palyginamaisiais skirtingų žemės dirbimo technologijų tyrimų rezultatais, artoje dirvoje javų derlingumas būna mažesnis 1 t/ha. Ariant maistingiausias 12–15 cm sluoksnis, kuriame daugiausia bakterijų, užverčiamas ir į paviršių iškeliama prasčiausia žemė. Giliai užverstų organinių trąšų bakterijos nepasiekia, todėl nesuiręs mėšlas ir augalų liekanų gumulai gali pragulėti kelerius metus. Be to, ariant prarandama daugiau drėgmės, kurios labai reikia dygstantiems augalams. Geriausias derlius gautas tuose plotuose, kurie įdirbti su podirvio kultivatoriumi, paskui diskiniu skutikliu, privoluoti su volu vieną kartą. „Taip dirbant, per lauką važiuojama mažiau kartų, išsaugoma daugiau drėgmės. Žinoma, į minimaliai įdirbtą lauką, kuriame daugiau augalų liekanų, reikia sėti specialiomis sėjamosiomis“, – neariamojo žemės dirbimo naudą nurodo kompanijos specialistas.

Neartoje, gerai su šiaudais sumaišytoje dirvoje pagausėja ne tik maisto medžiagų, bet ir sliekų. S. Revelio žodžiais, tai nieko nekainuojantys žemės kultivatoriai, nepriekaištingai supurenantys dirvą. Akivaizdus neariamosios sistemos privalumas – pagerėjusi dirvos struktūra ir sutaupyti pinigai bei laikas. „Nesu plūgų priešas, tačiau ardami ūkininkai praranda ir pinigus, ir laiką. Aš prieš lėšų švaistymą“, – argumentuotos pozicijos laikosi S. Revelis.

Nors „Simbos“ talismanas – kastuvas, tačiau įmonė jų negamina. Žemės dirbimo padargų asortimente – neariamosios technologijos mašinos, kurias pirkdami ūkininkai įgyja ir žinių, kaip su jomis dirbti, kaip stebėti žemės struktūrą, t. y. išmoksta dirbti kastuvu. „Jau įsitikinome, kad atsisakius arimo, žemdirbiui reikia daugiau galvoti ir atsižvelgti į konkrečias kiekvieno ūkio sąlygas: įdirbti žemę tada, kada reikia, ir tokiu gyliu, kokiu reikia“, – akcentuoja S. Revelis.

Pradėję nuo paprastų kultivatorių, įmonės konstruktoriai mašinas nuolat tobulina. Dirvai skusti gaminami skutikliai X-Press, Solo ir kiti, dirvožemiui sutankinti – volai DD, Aqueell, podirviui supurenti ir padui suardyti – podirvio purentuvai Flatliner. Naujausias kompanijos agregatas – multifunkcinis skutiklis SL, kuriame sujungtos X-Press ir Solo darbinės dalys, todėl mašina geriau prisitaiko prie skirtingų sąlygų.

Simba mašinų pardavimai didėja ir Lietuvoje

Lietuvos rinkoje „Simba“ dirbimo mašinos pristatytos prieš trejus metus, kai anglai užmezgė partnerystės ryšius su UAB „DOJUS agro“. Pasak S. Revelio, Lietuva – tarp didžiausią Simba technikos pardavimų šuolį padariusių šalių. „DOJUS agro“ pardavimų vadybininko Edmundo Stankevičiaus teigimu, angliškų mašinų paklausą nulėmė jų lankstumas, t. y. galimybė pritaikyti įvairioms žemės dirbimo sistemoms. „Be to, jos turi tokių savybių, kurios išskiria mašinas iš kitų gamintojų padargų. Pavyzdžiui, skutikliuose montuojami DD tankinimo volai pagaminti iš suspaustų, o ne suvirintų „D“ formos diskų, kurie dirbdami savaime pasigalanda. Unikalios konstrukcijos volai sutankina ir dirvos paviršių, ir gilesnius jos sluoksnius. Jais privoluoto paviršiaus nesuplaks stiprus lietus, – apie išskirtines padargų ypatybes kalba E. Stankevičius. – Dėl volų padarytų bangelių 1 m dirvos paviršius pailgėja dvigubai (2,02 m), todėl jis greičiau įšyla ir sėją galima pradėti keliomis dienomis anksčiau.“ Dar viena išskirtinė Simba mašinų savybė – noragėliai, kurie yra tiesios formos, todėl gilesni dirvos sluoksniai supurenami, į paviršių neiškeliant nederlingos žemės (bandymais įrodyta, kad tai 30–40 proc. sumažina javų derlingumą) ir nesudaro grumstų. „Taip atsitinka, jei dirva įdirbama padargais, kuriuose sumontuoti lenkti, platūs noragėliai. Be to, mašinoms su lenktais noragais reikia didesnės galios traktoriaus negu su tiesiais“, – teigia E. Stankevičius.

Naujausią agregatą SL sudaro pirma eilė reguliuojamų diskų, po kurių seka dvi eilės noragėlių, galinčių dirbti iki 32 cm gyliu. „Noragėliai sekliausiai dirba 10–12 cm giliau negu diskai. Atstumas tarp noragėlių 42,5 cm. Jei lauke daug augalų liekanų, pvz., kukurūzų ražienoje, kelis noragus galima išimti, kad atstumas tarp likusiųjų padidėtų iki 50 cm. Už noragėlių įrengta reguliuojamo atakos kampo diskų eilė ir DD tankinimo volas“, – konstrukciją apibūdina E. Stankevičius. Pasak jo, darbinių sekcijų išdėstymą galima keisti pagal ūkininko pageidavimus.

Ant Simba mašinų galima montuoti rapsų ir kitų smulkiasėklių augalų sėjamąsias. Taip sėti rapsus Anglijoje ypač populiaru, nes vienu važiavimu ir dirva įdirbama, ir sėklos pasėjamos. Pirmasis 5,5 m skutiklį X-Press su rapsų išsėjimo įranga Lietuvoje įsigijo Kėdainių r. ūkininkas Albertas Petrovičius, valdantis 300 ha. Jis laukų nearia jau treji metai. Pernai ūkininkas su nauju agregatu pasėjo 54 ha žieminių rapsų: pusė ploto pasėta rugpjūčio 20 d., o kita dalis – rugsėjo 1 d. „Anksčiau pasėtas pasėlis atrodo gražiau. Derlių lyginsime vasarą, bet jau dabar galima pasakyti, kad tokia sėja pigesnė“, – gerai naują žemės dirbimo ir sėjos būdą vertina A. Petrovičius. Kėdainiškis sako, kad gerai būtų turėti ir giluminį podirvio purentuvą, nes požymiai, jog kai kuriuose laukuose susiformavęs padas, matyti ir neiškasus griovio kastuvu, tačiau naujų mašinų sąraše nr. 1 – kastuvas.