23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/04
Ką auginsime šylant klimatui
  • Dr. Sigitas LAZAUSKAS, Virmantas POVILAITIS, LŽI
  • Mano ūkis

Kasmet šylančios vasaros, ypač karštas liepos mėnuo, labai nepalankios bulvėms ir žolynams augti, tačiau kukurūzams, sojoms, kitiems šilumą mėgstantiems augalams tai patinka. Mokslininkai teigia, kad šį šimtmetį šalies soduose obelų tikrai nepakeis palmės, nepradėsime auginti ir cukranendrių, tačiau kukurūzų plotai tikriausiai plėsis.

Lietuvoje paskutinysis dvidešimto amžiaus dešimtmetis buvo neabejotinai šilčiausias laikotarpis. Tačiau orai šyla ir toliau, džiugindami ne tik vasarotojus, bet ir taupančius kurą būstui šildyti. Atrodo, kad šių metų žiemą žiema pavadinti galima bus tik kaip kalendorinį metų periodą. Įsimintini buvo ir 2007 metų vasara bei ruduo – šilta, gražu ir sausa.

Istoriniai meteorologiniai stebėjimai rodo, kad vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje nuo XVIII a. pabaigos pakilo apie 1 oC (per XX a. pakilo 0,4–0,5 oC). Per šį laiko tarpsnį ypač atšilo žiemos ir pavasario sezonai (1,5–2,0 oC), o vasaros ir rudens sezonų temperatūra pakilo tik 0,1–0,2 oC. Nuo praėjusio amžiaus vidurio šaltuoju metų laiku kritulių tolygiai gausėja, o šiltuoju – mažėja.

Tačiau vidutiniai skaičiai neparodo didėjančios meteorologinių sąlygų variacijos – auga ekstremalių reiškinių (krušos, vėtros, sausros, kaitros) pasireiškimo tikimybė. Būtent tokie reiškiniai labiausiai kelia nerimą, skatina drausti pasėlius. Pavyzdžio toli ieškoti nereikia – dar visi atsimena, kaip 2003 metų sausra nusiaubė pietų Europos pasėlius.

Klimato kaitą junta ir žmonės, ir augalai

Klimato kaita tapo vienu iš svarbiausių veiksnių, su kuriuo siejama visos mūsų planetos ateitis – tai viena iš didžiausių aplinkos, socialinių ir ekonominių grėsmių. Daugėja įrodymų, kad būtent beatodairiška žmogaus veikla sukėlė tokius reikšmingus pokyčius kaip CO2 ir kitų dujų kiekio atmosferoje didėjimas, ozono sluoksnio nykimas ir kaip viso to pasekmė – šylantis bei sausėjantis klimatas. Svarbiausia, kad šie ilgalaikiai procesai spartėja, ir net iš dalies apribojus atmosferos taršą (dėl ko nelabai sėkmingai tariasi pasaulio valstybių vadovai), procesai gali tęstis ir toliau.

Pastaruoju metu vos ne kasdien girdime pranešimus apie tirpstančius ledynus, potvynius, sausras, nuošliaužas, nusinešusias šimtus gyvybių. Viso to priežastimi įvardijamas besikeičiantis pasaulio klimatas. Mums atrodo, kad visa tai vyksta kitur, Lietuva tarsi lieka nuošalyje nuo visų šių nelaimių ir pokyčių. Tačiau tai klaidinga nuomonė, ypač kalbant apie augalininkystės plėtros perspektyvas. Teks nemažai nuveikti, kad tinkamai pasinaudotume ne tik palyginti „švelniomis“ klimato kaitos prognozėmis Lietuvai, bet ir klimato kaitos bei prekybos globalizacijos lemiamais pokyčiais pasaulinėse rinkose.

Augalų produktyvumas didės?

Pastaraisiais metais paskelbta eilė studijų, skirtų klimato pokyčių poveikiui tirti, iš kurių aiškėja, kad šis procesas skirtingai paveiks Pietų ir Šiaurės Europos žemės ūkio sektorius. Didėjanti temperatūra Šiaurės Europoje (ir Lietuvoje) labiau paveiks žiemos sąlygas – jas sušvelnins. Tad tikėtina, kad šiaurinėje Europos dalyje sąlygos augalų produktyvumui ir augalininkystės konkurencingumui didėti bus palankesnės, o Pietų Europoje atvirkščiai – kils problemų dėl vandens trūkumo ir ekstremalių temperatūrų poveikio.

Tačiau klaidinga manyti, kad žemės ūkio augalai į palyginti lėtus klimato pokyčius Lietuvoje nereaguos arba pokyčių poveikis bus minimalus. Bendrais bruožais jau dabar galima prognozuoti šios kaitos poveikio pobūdį svarbiausiems žemės ūkio augalams. Siekiant patikimesnnių prognozių, ypač vertinant ekstremalių meteorologinių sąlygų poveikį, mokslininkams dar reikia nemažai padirbėti, kad parengtų ūkininkams atitinkamas adaptacijos priemones.

Klimato kaitos poveikio augalams mastai priklauso nuo daugelio veiksnių: augalų rūšies ir veislės genetinių savybių, vietos dirvožemio sąlygų, kenkėjų ir ligų, tiesioginio oro temperatūros, vandens režimo ir ore esančio anglies dvideginio koncentracijos. Pavyzdžiui, padidėjusi CO2 koncentracija įvardijama kaip viena iš svarbiausių šylančio klimato priežasčių, tačiau tuo pat metu ji skatina fotosintezę, angliavandenių akumuliaciją, spartesnį biomasės augimą.

Karšta liepa nepalanki bulvėms

Aukšta temperatūra pagreitina augalo organų vystymąsi, trumpina atskirų vystymosi etapų trukmę, todėl galutinė biomasės produkcija gali sumažėti, ypač vienamečių augalų. Lietuvoje pastaraisiais metais pa­stebimai didėjo liepos mėnesio oro temperatūra. Tokios sąlygos labai nepalankios bulvėms, žolynams, tačiau kukurūzai, sojos, kiti šilumą mėgstantys augalai dėl to „nesiskundžia“. Šylant klimatui, ilgėjantis šiltasis metų laikas (vegetacijos laikotarpis) leidžia augalams ilgiau vykdyti fotosintezę ir sukaupti daugiau organinių medžiagų. Tačiau drėgmės trūkumas, kuris dažnai lydi šiltus orus, neigiamai veikia įvairius augalo fiziologinius ir biocheminius procesus, riboja augalų augimą ir derlių.

Šylantis klimatas, ypač šilta, be įšalo, žiema, palengvina palaipsniui į Lietuvą besiskverbiančių lepesnių žieminių javų, rapsų veislių žiemojimą, tačiau užėjus didesniems šalčiams bėdų neišvengiama. Ryškėja ir kita problema – tokiomis sąlygomis padidėja azoto junginių išsiplovimas iš dirvožemio. Taip skurdėja dirvožemis, labiau teršiami vandenys, auga derliaus auginimo kaštai.

Klimato šilimas Lietuvoje galėtų būti palyginti palankus daugeliui svarbių žemės ūkio augalų, jeigu šiltų saikingai ir tolygiai, o drėgmės režimas būtų pakankamas. Tačiau klimato šilimo procesas yra lėtas ir nenuoseklus, todėl tikėtina, kad didelį neigiamą poveikį darys su šiais globaliais pokyčiais susietas dažnėjantis ekstremalių sąlygų (karščio bangų ir sausringų laikotarpių) pasireiškimas.

Prognozuoti – sudėtinga, bet būtina

Akivaizdu, kad klimato kaitos poveikio augalams prognozė yra labai sudėtinga, nes reikia įvertinti daugelio veiksnių galimą poveikį. Tam dažniausiai naudojami sudėtingi kompiuteriniai modeliai, leidžiantys labai greitai atlikti daugybę situacijų „kas būtų, jeigu būtų“ prognozių. Lietuvos žemdirbystės institute atliekami ne tik įprastiniai agronominiai žemės ūkio augalų auginimo technologijų tyrimai. Globalūs klimato kaitos ir su ja susiję procesai tampa tokie svarbūs, kad verčia sutelkti dėmesį to reiškinio studijoms, siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį tai gali padaryti žemės ūkio augalams ir ką reikėtų daryti, kad būtų galima sušvelninti šių pokyčių neigiamą poveikį mūsų šalies augalininkystės sektoriui.

Remiant Žemės ūkio ministerijai ir Valstybiniam mokslo ir studijų fondui Lietuvos žemdirbystės bei Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutuose vykdoma mokslinių tyrimų programa „Agro-ekosistemų produktyvumas ir stabilumas kintant klimatui“. Atlikti preliminarūs besikeičiančio klimato poveikio lauko augalų produktyvumui modeliavimo darbai pasitelkus kompiuterinį modelį DSSAT v4.

Modelis tinkamas tyrimams, kurie leidžia išsamiai įvertinti potencialų klimato kaitos veiksnių poveikį augalų derliaus formavimosi procesui ir jų produktyvumui. DSSAT modelis jau buvo taikomas kitose pasaulio šalyse, atliekant studijas apie klimato pokyčio poveikį žemės ūkio augalams. Štai Airijoje DSSAT modelis buvo panaudotas miežių ir bulvių pasėlių plėtros perspektyvoms besikeičiančio klimato sąlygomis įvertinti.

Aiškiems atsakymams reikia laiko

Manoma, kad šio modelio sugeneruoti rezultatai yra pakankamai realistiški ir reprezentuoja aplinkos pokyčio sąlygas. Siekiant suformuoti aiškius atsakymus į augintojams rūpimus klausimus, vien modeliavimo neužteks. Reikės atlikti dar ne vieną studiją ir eksperimentą. Tačiau galima pasakyti, kad klimato atšilimas nebus itin ryškus – šiame amžiuje Lietuvos soduose obelų nepakeis palmės, o laukuose cukrinių runkelių – cukranendrės. Tačiau kukurūzų grūdams sąlygos tikrai bus palankesnės.

Kadangi modelis leidžia pasirinkti skirtingos trukmės vegetacijos kukurūzų veisles, pabandėme įvertinti šio augalo derliaus formavimosi eigą ir produktyvumą, taikydami įvairius klimato kaitos scenarijus. Paaiškėjo, kad, šylant klimatui, Lietuvoje galėsime auginti ne tik labai trumpos vegetacijos, bet ir daug derlingesnių, šiek tiek ilgesnės vegetacijos veislių kukurūzus.

Modelis apskaičiuoja kiekvienos dienos augalo augimą pagal konkrečius aplinkos parametrus (temperatūra, drėgmė ir kt.), todėl galima modeliuoti trumpalaikių ekstremalių meteorologinių sąlygų poveikį. Tai ypač svarbu, pavyzdžiui, vertinant tikėtinų galimų šalnų poveikį ankstyvos sėjos javams ar trumpalaikių „karščio bangų“ poveikį augalams vasaros metu.

Skirtingo vegetacijos ilgumo kukurūzų grūdų derliaus formavimosi prognozės, apskaičiuotos modeliu DSSAT v4 dabartinėmis meteorologinėmis sąlygomis ir pakilus temperatūrai 2 oC.