Per pastarąjį dešimtmetį iš visų įsigytų javų kombainų naudota technika sudarė apie 80 proc. Jų skaičius kasmet mažėjo ir per paskutinius trejus metus naudotų kombainų nupirkta 58,3 proc. visų įsigytų mašinų.

Tarp naujo ir naudoto kombainų yra didelis našumo ir darbo kokybės skirtumas. Analogiškos laidumo gru­pės nauji kombainai yra apie tris kartus našesni, jie rečiau genda, mažiau barsto grūdų, į bunkerį byra švaresni ir mažiau sužaloti grūdai. Visi nauji kombainai apie penkias javapjūtes dirba be rimtesnių sutrikimų, po penktosios pjūties jau tenka keisti aktyviai technologiniame procese dalyvaujančias detales arba net mazgus, o po aštuonių sezonų kombainų darbo sparta pastebimai mažėja. Užsienio šalių mokslininkų įrodyta, kad sumažėjus vidutinio laidumo kombaino metinei darbų apimčiai nuo 300 iki 100 ha, išlaidos vienam hektarui javų nuimti išauga 2,7 karto.

Siekiama sutrumpinti javapjūtę

Vakarų šalyse didžiausias dėmesys skiriamas javapjūtės trukmės sumažinimo priemonėms. Pirmoji priemonė – tai subalansuotas augalų tręšimas, kad prieš pjūtį stiprus lietus, vėjo gūsiai nesuguldytų javų. Nors Vokietijoje javų pasėliai nepiktžolėti, vienodo aukščio, tačiau dar pasitaiko sugulusių javų. Remiantis A. Faifer (A. Feiffer) atliktais tyrimais, jų nuėmimo trukmė dvigubai ilgesnė, nes kombainas važiuoja lėčiau, todėl jo našumas sumažėja nuo 25 iki 15 t val.-1 prikultų grūdų, o išlaidos išauga daugiau kaip 2,5 karto.

Mokslininkai nurodo, kad nuimant javus palydovinės sistemos (DGPS) sudaryti derliaus žemėlapiai labai reikalingi laukus tręšiant prieš sėją arba sėjos metu. Tačiau ir tinkamai patręštas pasėlis dėl sėklos savybių, meteorologinių sąlygų, dirvos ypatumų bręsta netolygiai. Papildomai tręšiant, galima pasėlio brandą suvienodinti. Jei augalams trūksta maisto medžiagų ir mikroelementų, kinta jų spalva. Dabar ant traktoriaus kabinos viršaus tvirtinami jutikliai, kurie perduoda informaciją kompiuteriui, valdančiam trąšų paskleidimo kiekį. Nuimant tolygiai subrendusius ir nesugulusius javus, kombaino našumas padidėja apie 20 proc., degalų sąnaudos sumažėja nuo 2,34 iki 1,8 l t-1 . Tolygiai subrendęs ir nesugulęs pasėlis turi didesnę įtaką labai našių kombainų darbui. Kai javapjūtė užsitęsia ir į kombainą tiekiama sausesnė javų masė, naujo tręšimo būdo privalumai mažiau pastebimi.

Kartais agrotechnikos netikslumai išryškėja javapjūtės išvakarėse. Varpose grūdai būna apie 16 proc. drėgnio, o šiaudai apie tris kartus drėgnesni. Dar blogiau, kai virš pasėlio kyšo dirvinių usnių ir dirvinių balandų žiedynai. Vokietijoje tokius pasėlius prieš derliaus dorojimą rekomenduojama nupurkšti glifosato preparatais, pvz., RoundupUltaMax, kuris per 7–10 dienų sunaikina piktžoles, šiaudų drėgnis sumažėja iki grūdų, o pastarųjų nukrenta dar apie 2 proc. Tyrimais nustatyta, kad nuimant sausesnius javus, grūdų nuostoliai sumažėja 0,5 proc., kombaino našumas padidėja apie 20 proc. Lietuvoje prieš javapjūtę galima purkšti nevienodai bręstančius, piktžolėtus pasėlius glifosato preparatais, kai grūdų drėgnis apie 30 proc. Rapsų pasėlių purškimo privalumu jau įsitikino nemažai ūkininkų.

Būdai mašinų darbo spartai padidinti

Kombainų darbo greitį galima padidinti, paliekant lauke aukštesnę ražieną ir į kombainą tiekiant mažiau šiaudų. Nustatėme, kad ir Lietuvoje nepagulusius kviečius galima pjauti paliekant apie 0,25 m aukščio ražieną. Tuomet į kombainą būtų tiekiama apie 38,7 proc. mažiau šiaudų masės. Be to, tiekiamos šiaudų masės drėgnis būtų dvigubai mažesnis. Kombaino našumas padidėtų apie 25 proc. Šis būdas yra labai veiksmingas javapjūtės pradžioje, kai šiaudai yra drėgni. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, šiaudų vidutiniam drėgniui sumažėjus iki 14 proc., javų stiebo aukštyje drėgnis kinta tik keliais procentiniais vienetais. Tačiau ir tada padidinus ražienos aukštį iki 0,25 m, į kombainą būtų tiekiama apie 29 proc. mažiau šiaudų masės. Šiaudų smulkinimo galios sąnaudos taip pat labai sumažėtų. Vokietijoje tyrimais nustatyta, kad, kombainu New Holland CX nuimant 11 t ha-1 derliaus kviečius, galios sąnaudos šiaudams smulkinti sumažėja 32 kW, kai vidutinis ražienos aukštis buvo padidintas nuo 0,12 iki 0,30 m.

Tiekiant į kombainą mažiau kviečių masės, sutaupoma apie 7 l ha-1 degalų. Nuimant sausesnius kviečius, kombaino degalų sąnaudos dar sumažėja apie 5 l ha- 1. Tyrimų rezultatai parodė, kad javapjūtės pradžioje, kai javai drėgni, padidinus ražienos aukštį bent iki 0,25 m, galios sąnaudos šiaudams smulkinti sumažėja dvigubai, o kombaino degalų sąnaudos sumažėja apie 7 l ha-1.

Pernai žemės ūkio bendrovėje „Lukšiai“, nuimant kombainu Case AFX 8010 žieminius kviečius Zentos, degalų sąnaudos išaugo 50 l val.-1, kai kombaino važiavimo greitis buvo padidintas nuo 1 iki 8 km val.-1 ir į kombainą buvo tiekiamas 15,4 kg s-1 didesnis javų srautas. Apie 13 l val.-1 daugiau degalų buvo sunaudota kombaino važiavimo greičiui didinti. Technologinio proceso degalų sąnaudos siekė 37 l val.-1 Jeigu būtų pjauta, paliekant 0,25 m aukščio ražieną, į kombainą būtų tiekiama apie 30 proc. mažiau masės ir sunaudojama apie 5,3 l val.-1 mažiau degalų. Todėl javapjūtės pradžioje paliekant aukštesnę ražieną, galima sumažinti valandines degalų sąnaudas arba padidinti kombaino našumą.

Per javapjūtę svarbu derinti darbų spartą ir kokybę ir nepalikti lauke gilių provėžų, kurioms užlyginti bus gaištamas laikas ir naudojamos papildomos lėšos. Kad taip neatsitiktų, reikėtų montuoti plačias padangas ir sumažinti jose slėgį. Dirbant drėgnoje dirvoje, slėgį padangose reikėtų sumažinti iki 1,5 bar. Remiantis vokiečių specialistų duomenimis, kai kombaino varančiųjų ratų plotis 800 mm ir oro slėgis juose 1,8 bar, dirva 0,1 m gylyje veikiama apie 1,7 bar, o kai plotis 620 mm – 2,8 bar slėgiu. Ratų slėgio poveikis pastebimas net 0,7 m dirvos gylyje. Drėgnoje dirvoje kombaino su pusiau vikšrine važiuokle greitis tolygesnis, poveikis dirvai mažesnis, tačiau degalų sąnaudos hektarui javų nuimti apie 2 l didesnės.

Kombainų našumą didinantys veiksniai

Vakarų Europos šalyse pagaminti javų kombainai dirba našiai, kai palankios pjūčiai sąlygos, pasėliai nesugulę, nepiktžolėti. Be to, užsienio kombainininkų patirtis didesnė, nes ūkius paprastai valdo ūkininkas, jo šeimos nariai arba dalį javų padeda nuimti patyrę technikos paslaugų įmonių darbuotojai. Lietuvoje javus nuima apie 120 skirtingų modifikacijų kombainai. Naujus kombainus parduoda ir jų sklandžiu darbu rūpinasi penkios firmos ir kelios mažos įmonėlės, kurių ­perspektyva miglota, nes jos nepajėgios sukaupti reikiamo atsarginių dalių kiekio, neturi gedimams diagnozuoti reikalingų kompiuterių, prietaisų ir kitos įrangos.

Našus ir kokybiškas kombainų darbas priklauso ir nuo pjūties sąlygų, kurios Lietuvoje ne visada palankios. Todėl ne visos kombainų gamintojų rekomendacijos mums priimtinos. Kombainų darbo tyrimai mūsų gamybinėmis sąlygomis ir ilgametė patirtis leidžia patikslinti rekomendacijas.

Žemės ūkio technikos pirkėjui įteikiama įsigytos mašinos instrukcija, kuri nurodo, kaip mašiną paruošti darbui, kaip ją eksploatuoti ir prižiūrėti. Dažniausia instrukcijos yra parašytos anglų, vokiečių, rečiau kita kalba, o vertimai į lietuvių kalbą sunkiai suprantami, nes tekstus iš užsienio kalbos verčia vertėjai, kurie nežino techninės kalbos terminų. Daugumos svarbių teiginių negalima suprasti. Pavyzdžiui, vienoje instrukcijoje rašoma: „Ant šiaudų surinkimo stogo montuojamas zirzeklis, kuris žmones perspėja apie kombaino veiksmus. Kai nustatoma atbulinė kombaino anga, zirzeklis skamba protarpiais.“ Šiuolaikiniuose kombainuose nėra šiaudų surinkimo talpos. Kombainui pradedant važiuoti atbuline eiga, įjungiamas mirksintis žibintas ir trukčiojantis garsinis signalas. Kitos firmos instrukcijoje rašoma: „Grūdai, kurie praeina per valymo sietą, yra pernešami per grūdų plokštę iki švarių grūdų kryžminio sraigto. Nesumaltos varpos grąžinamaisiais sraigtais yra pernešamos prie perkūlimo pobūgnių.“ Norėta paaiškinti, kad grūdai, išbirę pro apatinį sietą, pasvirusiu dugnu slenka į grūdų sraigę, o nevisiškai iškultos varpos nuo sieto krenta į varpų sraigę, kuri jas tiekia į varpų kultuves.

Kombaino instrukciją skaito ne tik kombainininkai, vadybininkai, serviso specialistai, bet ir studentai bei žemės ūkio mokyklų moksleiviai. Dažnai dėl vartojamų terminų įvairovės kombainininkai sukeičia svarbiausių reguliavimų atlikimo tvarką, neįvertina kompiuterio rodmenų ir t. t. Kombainų gamintojų atstovams Lietuvoje instrukcijų vertimas brangiai kainuoja. Tačiau nevykusiai pateiktą tekstą kombainininkai skaito nenuosekliai, jie laiku nepatikslina technologinių parametrų, todėl dalis derliaus lieka lauke, į bunkerį surenkami sužaloti ir priemaišomis užteršti grūdai. Kombainų instrukcijos kokybę būtina iš esmės pagerinti.

Naujausius kombainus patikima valdyti ir patyrusiems, ir jauniems kombainininkams. Vyresniems sunkiau priprasti prie kombaino kompiuterio valdymo, jaunesniesiems trūksta praktinės patirties. Jiems vienos dienos seminaro arba valandos darbo lauke kartu su serviso specialistu nepakanka. Perprasti sudėtingos mašinos technologinio proceso valdymą, sistemų kalibravimą galima tik daugelį kartų savarankiškai pakartojus veiksmų eiliškumą. Kombainų gamintojų atstovai Lietuvoje turėtų įrengti specialias aikšteles, kuriose būsimi kombainininkai būtų apmokomi ir jų pasiruošimas savarankiškam darbui būtų įvertinamas testu, nes investicija į žinias greičiausiai atsiperka.

Visi ūkininkai žino, kad javapjūtę reikia baigti iki rugpjūčio 20 d. ir tik, esant labai palankioms meteorologinėms sąlygoms, ją galima pratęsti dar savaitę. Vėluojant javapjūtės pradžiai (rugpjūčio 5 d.), tenka skubėti. Palankiomis pjūčiai sąlygomis kombaino bendrieji grūdų nuostoliai neturi viršyti 1 proc. derliaus. Vėluojant pjūčiai arba nuimant sugulusius javus, leistinąją grūdų nuostolių ribą tenka padidinti iki 2 proc. Nors dalis derliaus ir lieka lauke, tačiau užtęsus pjūtį grūdų nuostoliai išauga iki 5 proc., o jeigu nuimami sugulę ir piktžolėti javai, nuostoliai viršija ir 10 procentų. Daugiausia neiškratytų grūdų lieka šiauduose ir dalis jų su pelais nupučiami nuo viršutiniojo sieto.

Kombainuose nėra patikimo prietaiso, kuris rodytų kratymo ir valymo grūdų nuostolius. Kompiuteriai rodo tik jų kitimą. Pradinę ribą reikia nustatyti pjūties metu rankiniu būdu, išmatavus esamus kratymo ir valymo grūdų nuostolius. Tai daroma labai retai, nes nėra patikimos metodikos ir priemonių grūdų nuostoliams nustatyti. Dėl to kombainininkai važiuoja per greitai ir po javapjūtės vėl žaliuoja ražienos.

Grūdų nuostolių tyrimai Lietuvoje

Pernai javapjūtės pradžioje buvo tikrinamas naujausio modelio javų kombaino New Holland CSX 7080 darbas, nuimant kviečius Bussard. Buvo keičiamas kombaino važiavimo greitis ir į kūlimo aparatą tiekiamas kviečių srautas.

Nustatyta, kad kratymo ir valymo grūdų nuostoliai viršijo leistinąją 0,5 proc. ribą, kai buvo važiuojama 6 km val.- 1 greičiu ir į kombainą tiekiama 12,8 kg val.-1 kviečių. Kadangi javapjūtė vėlavo, kombainininkui buvo patarta padidinti leistinąją kratymo ir valymo grūdų nuostolių ribą iki 1 proc. Tada kombainas galėjo važiuoti 7,3 km val.-1 greičiu, į kūlimo aparatą buvo tiekiamas 15,6 kg s-1 kviečių srautas, kombaino valandinis našumas technologiniame laike padidėjo iki 18,5 t prikultų grūdų. Tačiau apie 18 val. popiet kombaino važiavimo greitį teko sumažinti vėl iki 6 km val.-1, o po 20 val. vakaro ir iki 5 km val.-1, nes pastebimai didėjo aplinkos oro santykinis drėgnis.

Paprastai kombainų darbo sąlygos per dieną kinta, todėl turi būti keičiamas ir važiavimo greitis. Kombaino važiavimo greitį reikia keisti dar dažniau, jei javai pagulę ir piktžolėti. Tik per trejus kombainų New Holland darbo testavimo metus pavyko nustatyti optimalius technologinius parametrus, leistinąją kūlimo aparato apkrovą.

Lietuvoje sparčiai kinta klimatas, nuspėti būsimos javapjūtės sąlygas nesiryžta net sinoptikai. Tobulėja kombainų konstrukcija, auga ir jų, ir degalų kaina. Todėl kombainų testavimo svarba mūsų sąlygomis didės, nes ūkininkams ir kombainininkams reikalingos praktinės rekomendacijos. Javapjūtės klausimams spręsti reikalinga ir Žemės ūkio ministerijos bei ūkininkus atstovaujančių institucijų parama, nes, augant grūdų paklausai ir kainai, neleistina dalį išauginto derliaus palikti laukuose.