23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/04
Išlaidos ir investicijos ūkiuose
  • Dr. Arvydas KUODYS, LAEI
  • Mano ūkis

Praėjusiame numeryje rašėme apie prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos pokyčius: augalininkystės, gyvulininkystės, mišrių ūkių struktūrą, turto vertę, skolinimosi tendencijas, gamybos rezultatus ūkiuose ir apskrityse. Šiame numeryje – apie ūkių išlaidas, pelną, subsidijas, investicijas ir užimtumą 2006 metais.

Ūkių apskaitos duomenų tinklo respondentų gamybos išlaidos 1 ha ŽŪN 2006 m., palyginti su 2005-aisiais, padidėjo 5 proc. Kintamosios išlaidos sumažėjo 3 proc., o pastoviosios išaugo 15 proc. Kintamosios išlaidos viršijo pastoviąsias smulkiausiuose (< 10 ha) ir stambiausiuose (> 150 ha), dideliuose pagal ekonominį dydį (> 16 EDV), palankių ūkininkauti vietovių, pienininkystės ir mišriuose, vyraujant gyvulininkystei, ūkiuose. Tokia pat tendencija ir Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių ir Telšių apskričių ūkiuose.

Daugiausia išlaidų 1 ha ŽŪN, kaip ir 2004–2005 m., padaryta mišriuose augalininkystės-kiaulininkystės ir daržininkystės, sodininkystės, mažiausiai – javų, rapsų ūkiuose. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių išlaidos 13 proc. mažesnės, o palankių – 10 proc. didesnės už vidutines. Išlaidos viršijo šalies vidurkį ūkiuose, turinčiuose mažiau kaip 30 ha žemės, taip pat Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės apskrities ir ekologiniuose (56 proc. ) ūkiuose.

Ūkininkų ūkių išlaidų struktūra 2006 m., palyginti su 2005 m., keitėsi nedaug (atskiros išlaidų rūšys didėjo arba mažėjo 1–3 procentiniais punktais). Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią išlaidų dalį sudarė pašarai (26 proc.) ir nusidėvėjimas (18 proc.). Pašarų dalis išlaidų struktūroje sudarė: mišriuose ūkiuose, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, – 39 proc., pienininkystės ūkiuose – 42 proc., mišriuose augalininkystės-kiaulininkystės ūkiuose – 47 proc.

Išlaidos trąšoms

Degalų sunaudota 1 ha ŽŪN vidutiniškai tiek pat, kiek ir 2005 m. – 147 Lt. Didžiausios degalų sąnaudos – smulkiausiuose (< 10 ha ) ūkiuose (45 proc. daugiau negu vidutiniškai šalyje), daržininkystės, sodininkystės ir mišriuose augalininkystės-kiaulininkystės ūkiuose (apie 14 proc. viršija vidurkį). Santykinės degalų sąnaudos apskrityse skyrėsi nedaug: Šiaulių ir Vilniaus apskrityse 3 proc., Kauno ir Marijampolės – 5 proc. viršijo vidutines sąnaudas, kitose – 3–5 proc. buvo mažesnės už vidutines.

Vidutinės mineralinių trąšų išlaidos 1 ha ŽŪN sudarė 141 Lt. Nuosekliai šios išlaidos augo, didėjant ūkio ekonominiam dydžiui. Ūkiuose, kurių ekonominis dydis mažesnis negu 2 EDV, 1 ha ŽŪN sunaudota trąšų tik už 49 Lt, o didesniuose negu 100 EDV ūkiuose – už 374 Lt. Palyginti su vidutinėmis sąnaudomis, daug trąšų sunaudota ūkiuose, kurių plotas didesnis kaip 150 ha (už 257 Lt), žemės našumas viršija 45 balus (už 253 Lt), taip pat javų, rapsų specializacijos (už 232 Lt) ūkiuose. Mažiausiai pinigų trąšoms išleista pienininkystės (57 Lt), mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams (51 Lt), ir Utenos apskrities (49 Lt) ūkiuose.

Bendrasis pelnas

Vienam išlaidų litui vidutiniškai teko 1,11 Lt bendrosios produkcijos, arba 14 proc. mažiau negu 2005 m. Efektyviausiai gamybos išteklius naudojo daržininkystės, sodininkystės ir pienininkystės, o mažiausiai efektyviai – javų, rapsų specializacijos ūkiai. Pastaruosiuose ir mišriuose augalininkystės-žolėdžių gyvulių ūkiuose šis rodiklis sumažėjo labiausiai (23–24 proc.). Geriausių rezultatų 2006 m. pasiekė Tauragės ir Klaipėdos apskričių ūkiai.

Dėl nepalankių gamtinių sąlygų ūkių bendrasis pelnas 2006 metais gerokai sumažėjo ir 1 ha ŽŪN tesiekė 149 Lt, o 1 EDV – 919 Lt. Geresnių nei vidutiniai rodiklių pasiekė mažesni negu 50 ha ūkiai: daržininkystės, sodininkystės, pienininkystės, mišrios gamybos, vyraujant augalininkystei ir vyraujant žolėdžiams gyvuliams, Klaipėdos, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių ūkiai. Prasčiausi rodikliai – javų, rapsų mažesniuose negu 2 EDV ir didesniuose negu 40 EDV, Alytaus ir Vilniaus apskričių ūkiuose. Ūkių, įsikūrusių nepalankiose ūkininkauti vietovėse, bendrasis pelnas, tenkantis 1 EDV, buvo didesnis negu palankių ūkininkauti vietovių ūkių. Geresnių rezultatų negu 2005 m. pasiekė tik pagal plotą mažiausi (iki 10 ha) ir daržininkystės bei sodininkystės ūkiai.

Gamybos subsidijos

Ūkininko ūkiui 2006 m. vidutiniškai teko 23,75 tūkst. Lt gamybos subsidijų, 46 proc. jų sudarė tiesioginės išmokos už pasėlius, po 15 proc. – kompensacijos ūkininkaujantiems nepalankiose ūkininkauti vietovėse ir plėtojantiems ekologiškų produktų gamybą, 12 proc. – parama gyvulininkystei, beveik 9 proc. – parama nelaimės atveju.

Gamybos subsidijos, tenkančios 1 ha ŽŪN, 2006 m., palyginti su 2005-aisiais, vidutiniškai buvo 35 proc. didesnės, siekė 591 Lt. Įvairaus ŽŪN ploto ūkiuose jos svyravo nuo 495 iki 629 Lt, o įvairaus ekonominio dydžio ūkiuose – truputį mažiau (nuo 577 iki 657 Lt), prastesnių nei 32 našumo balai žemių ūkiams teko 788 Lt, o didesnio kaip 45 balų našumo – 489 Lt gamybos subsidijų. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių subsidijos buvo 1,6 karto didesnės negu ūkininkauti palankiose vietovėse. Ekologiniuose ūkiuose subsidijos net 2 kartus viršijo vidutines.

Alytaus apskrities ūkininkai vidutiniškai gavo po 951 Lt gamybos subsidijų 1 ha ŽŪN, o Šiaulių apskrities – tik 477 Lt. Subsidijų diferenciacija apskrityse mažėjo, gaunamų subsidijų lygis skyrėsi 2 kartus.

Subsidijos investicijoms

Subsidijos investicijoms, tenkančios 1 ha ŽŪN, per metus padidėjo 2,4 karto, beveik tiek pat, kiek ir 2005 m., o jų dalis bendrojoje subsidijų sumoje padidėjo nuo 24 iki 36 proc. Didžiausią investicinę paramą 2006 m. gavo daržininkystės, sodininkystės (751 Lt), Klaipėdos apskrities (503 Lt), o mažiausią – augalininkystės (172 Lt) ir Vilniaus apskrities (190 Lt) ūkiai. Investicinės paramos diferenciacija tarp apskričių toliau mažėjo (paramos suma skyrėsi 2,6 karto), tačiau tarp palankių ir nepalankių ūkininkauti vietovių vėl padidėjo (skirtumas siekė 1,4 karto).

Bendrasis pelnas su subsidijomis

Dėl paramos didėjimo bendrasis pelnas su subsidijomis, tenkantis 1 ha ŽŪN, 2006 m. buvo dešimtadaliu didesnis negu 2005 m. Geriausių rezultatų, kaip ir ankstesniais metais, pasiekė daržininkystės, sodininkystės, smulkiausi pagal plotą, gyvulininkyste užsiimantys, Klaipėdos, Tauragės, Alytaus, Telšių apskričių bei ekologiniai ūkiai. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių rezultatai 11 proc. geresni negu vidutiniai, o palankių – 9 proc. prastesni.

Valstybės paramos dalis bendrajame pelne (su subsidijomis), palyginti su 2005 m., padidėjo 26 procentiniais punktais ir pasiekė 86 proc. Palankiose ir nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusių ūkių paramos dalis tesiskyrė 2 procentiniais punktais. Parama viršijo bendrąjį pelną (su subsidijomis) tuose ūkiuose, kuriuose bendrosios produkcijos vertė buvo mažesnė nei išlaidos tai produkcijai pagaminti (javų, rapsų, ekologiniuose, mažiausio (mažiau nei 2 EDV) ir didžiausio (daugiau 40 kaip EDV) ekonominio dydžio, Alytaus ir Vilniaus apskrities ūkiuose). Mažiausiai paramos, palyginti su bendruoju pelnu (su subsidijomis), mažesniems kaip 20 ha ūkiams, daržininkystės, sodininkystės (40 proc.) ir Tauragės apskrities (62 proc.) ūkiams.

Investicijos

Investicijos, tenkančios 1 ha ŽŪN, ūkininkų ūkiuose, palyginti su 2005 m., ­buvo 35 proc. didesnės ir siekė beveik 900 Lt. Nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusių ūkių investicijos padidėjo 51 proc., o palankių ūkininkauti vietovių – 29 proc., ir skyrėsi tik ketvirtadaliu (2005 m. šis skirtumas buvo 1,5 karto). Daugiausia 1 ha ŽŪN investavo daržininkystės, sodininkystės (1,9 karto daugiau nei vidutiniškai) ir Klaipėdos apskrities (1,4 karto daugiau negu vidutiniškai), o mažiausiai – javų, rapsų (55 proc. šalies vidurkio) ir Panevėžio apskrities (63 proc. šalies vidurkio) ūkiai. 2006 m. sumažėjo ūkių grupių, kur grynosios investicijos buvo neigiamos. Taip buvo tik 10–20 ha ūkių grupėje. Jau keleri metai iš eilės didžiausios gamybos investicijos – Marijampolės ir Kauno apskričių ūkiuose.

Investicijos, tenkančios 1 tūkst. Lt nuosavo žemės ūkio turto, kasmet didėja. Per 2004–2006 m. jos išaugo daugiau kaip 2 kartus. Kaip ir 2005 m., didžiausios jos buvo javų, rapsų, o mažiausios mišriuose, vyraujant augalininkystei, ūkiuose. Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių apskričių ūkiuose šis rodiklis šalies vidurkį viršijo 18–25 proc., o Telšių apskrityje tesiekė 60 proc., Utenos – 77 proc.

Investicijų struktūroje, kaip ir per dvejus ankstesniuosius metus, vyravo lėšos, skirtos traktoriams (28 proc.) ir įrengimams (27 proc.) įsigyti, padidėjo žemės ūkio mašinoms ir transporto priemonėms pirkti bei gamybiniams pastatams statyti skirtų lėšų lyginamasis svoris ir atitinkamai sudarė 16 ir 13 proc.

Užimtumas ūkiuose

Viename ūkyje 2006 m. vidutiniškai buvo užimta 1,9 sąlyginio darbuotojo, dirbtos 3 863 valandos. Šalies ūkininkai nedaug naudojo samdomojo darbo, vidutiniškai 89 proc. dirbto laiko teko ūkio nariams. Tačiau daržininkystės, sodininkystės ūkiuose samdomiems darbuotojams teko apie trečdalis, javų, rapsų ūkiuose – apie penktadalis, o ūkiuose, kurių ekonominis dydis daugiau nei 100 EDV, – beveik keturi penktadaliai darbo laiko. Darbo laikas ūkiuose, įsikūrusiuose nepalankiose ir palankiose ūkininkauti vietovėse, beveik vienodas. Daugiau kaip 2,5 sąlyginio darbuotojo buvo užimta stambiuose pagal ekonominį dydį (> 16 EDV) ir plotą (> 150 ha) ūkiuose. Vidutinis sąlyginių darbuotojų skaičius buvo viršytas Alytaus, Kauno ir Šiaulių apskričių ūkiuose.