Keičiantis ES žemės ūkio politikai, keičiasi ir ūkių plėtros prioritetai. Kasmet Vokietijos mokslininkai apibendrina svarbiausias ūkių plėtros kryptis Žemės ūkio inžinerijos knygoje.

Maisto gamybos ir bioenergijos gamybos konkurencija

Pastarojo dešimtmečio žemės ūkio produkcijos rinką būtų galima apibūdinti kaip perteklinę. Tai mažino produkcijos supirkimo kainas. Tačiau dabar jos pastebimai kyla. Svarbiausia jų augimo priežastis – didėjantis biožaliavų energijai gauti poreikis. Kainas taip pat didina didėjanti metalo pramonės gaminių, trąšų, augalų apsaugos priemonių, energijos kaina.

Pasaulyje nukuliama apie 2 000 mln. tonų maistinių ir pašarinių grūdų. Dar apie 250 mln. tonų grūdų sunaudojama aliejaus gamybai. Europos Sąjungos valstybėse bioetanoliui gaminti skiriama 32 mln. tonų grūdų (13 proc. nuo viso ES derliaus). Pasaulinės maisto reikmės didėjimas stabdo bioenergijos gamybą iš maistinių bei pašarinių žaliavų.

Nemažų permainų tikimasi ir pieno sektoriuje. Ketinimas 2015 m. panaikinti kvotas pieno gamintojams kelia naujus iššūkius. Siekiant išlikti ateities rinkoje, kuri bus atverta pigiai ne ES šalių pieno produkcijai, svarbiausia sumažinti europietiškos produkcijos savikainą, t. y., pirmiausia, padidinti gyvulių produktyvumą ir sumažinti eksploatacijos išlaidas. Neverta tikėtis, kad padidėjusi pieno supirkimo kaina išliks stabili. Kai kuriose šalyse ji jau pradėjo mažėti.

Grūdų konservavimas ir laikymas

Vis labiau plinta konservuotų grūdų laikymo technologijos. Jie sutraiškomi ar sumalami ir, įmaišius priedų, gaminami visaverčiai pašarai. Kai iškultų grūdų drėgnis 14,5–16 proc., jų papildomai džiovinti nereikia. Išvalyti grūdai laikomi bokštiniuose ar aruodiniuose sandėliuose, kuriuose įrengti ventiliacijos kanalai su ventiliacijos ar šaldymo įrenginiais. Ypač rekomenduotina pučiamą orą pašildyti saulės energija. Sukurti saulės kolektoriai, kurių efektyvumas 70 proc. Jie orą pašildo iki 35 oC.

Grūdus džiovinant karštu oru, investicijos padidėja dvigubai, palyginti su grūdų ventiliavimo aplinkos oru sistemomis. Šiluminių džiovyklų ekonomiškumas padidėja, jei kurui naudojamos medienos atliekos.

Populiarėja dar vienas grūdų konservavimo būdas – grūdų vėsinimas šaltesniu nakties oru arba specialiais šaldymo įrenginiais. Tik supiltų į sanpilą grūdų temperatūrą sumažinus iki 18 oC, nustoja daugintis mikrobai. Vėliau, spalio mėnesį, kai pavyksta temperatūrą sumažinti iki 10 oC, bakterijos žūva. Tačiau norint sunaikinti erkes, temperatūrą reikia sumažinti iki 5 oC. Vėsinant grūdus svarbu, kad ventiliatoriaus našumas būtų tinkamas. Kai jis per didelis, gali kondensuotis vandens garai grūdų sluoksnyje. Garai taip pat kondensuojasi, kai ventiliatorius veikia per trumpai. Įprasta ventiliatorius įjungti nuo 22 iki 6 val.

Vokietijos specialistų teigimu, seno sandėlio modernizavimo kaina siekia nuo 60 iki 80 EUR skaičiuojant tonai sandėlio talpos. Naujo sandėlio kaina – 150 EUR/t talpos.

Pastatai gyvuliams

Pastaraisiais metais didžiosiose ES valstybėse gyvulių skaičius mažėjo, todėl tvartų renovacija vyko vangiai. Išimtis kiaulininkystės sektoriuje – kiaulių skaičius padidėjo 3 proc.

Nepaisant kiaulininkystės krizės, Vokietijoje per pastaruosius dvejus metus investicijos į kiaulides išaugo. Penimų kiaulių bandos padidėjo vidutiniškai iki 3 000, o paršavedžių – iki 500 gyvulių. Didesnė banda kompensuoja padidėjusią įrangos kainą. Tačiau didelėse kiaulidėse mikroklimatas ne visuomet palankus gyvuliams, todėl jo kontrolės svarba dar labiau padidėjo. Be to, svarbu gerai ­apšiltinti kiaulidžių, ypač paršavedžių su paršeliais, stogą (lubas) ir sienas. Nustatyta, kad tinkamiausias mažų paršelių šildymo būdas – šildomos grindys arba šildomi kilimėliai.

Visais laikais medis buvo svarbi statybinė medžiaga. Vokietijoje parengti 139 nauji medinių konstrukcijų statinių projektai. Tačiau statyboms naudojamą medieną reikia apsaugoti nuo mechaninio ir atmosferos poveikio. Ypač svarbu apdoroti bromo ar boro rūgštimis medinius stogo elementus. Dažymas ir apsaugos nuo tiesioginių kritulių priemonės padidina medinių konstrukcijų ilgaamžiškumą. Jeigu patalpoje atsiranda pelėsių, būtina pagerinti mikroklimatą, t. y. padidinti vėdinimą.

Koncentruojant galvijus didelėse fermose, palaidas karvių laikymas boksinėse karvidėse tapo standartu. Projektuojant karvių fermą, melžyklą patariama įrengti taip, kad ji netrukdytų fermoms plėstis, t. y. ją geriausia įrengti ne pačioje karvidėje, o už jos. Parengtos ir pigių karvidžių schemos.

Daugelis Vakarų fermerių neišvengia veršelių ligų. Kai kuriuose ūkiuose gaišta iki 25 proc. prieauglio. Gaivus šviežias oras sumažina gyvulių sergamumą. Veršeliams laikyti galima pritaikyti atviro tipo gerai vėdinamą tvartą. Vasarą svarbu juos apsaugoti, kad neperkaistų.

Vokiečiai nuo 2008 m. gruodžio 1 d. nebelaikys vištų dedeklių tradiciniuose narveliuose, kurie netenkina gyvūnų gerovės reikalavimų (pagal ES reikalavimus vištų laikyti tradiciniuose narveliuose nebus galima nuo 2012 m. sausio 1 d.). Rekomenduojami du alternatyvūs paukščių laikymo būdai: * vištos laikomos ant grindų ir keliais aukštais išdėstytų lentynų; * paukščiai laikomi mažomis (po 48–60) grupėmis patobulintuose narveliuose. Atsisakius tradicinio vištų laikymo narveliuose, kiaušinio savikaina padidėja 0,01 EUR/vnt.

ES Taryba kol kas griežtai nereglamentuoja broilerių bei mėsinių paukščių laikymo. Pateikia tik rekomendacijas, kurios, tikimasi, taps privalomos visoms ES valstybėms nuo 2010 m. birželio mėnesio. Pagal rekomendacijas didžiausias paukščių laikymo tankis – 33 kg/m2. Tačiau gerai tvarkantis (kai mažas kritimas, gera veterinarinė priežiūra, palaikoma optimali temperatūra, mažai užterštas oras) laikymo tankis gali būti padidintas iki 42 kg/m2.

Galvijų fermų įranga

Mobilus stambiųjų pašarų maišytuvas-dalytuvas – viena iš geriausiai vertinamų galvijininkystės ūkio mašinų. Pastaraisiais metais Vakarų valstybėse jų parduota apie 6 000 – 7 000. Daugiausia perkami maišytuvai-dalytuvai su vertikalia maišymo sistema. Kai kurie augintojai turi šiaudų smulkintuvus-skleistuvus, kurie tinkami guoliavietėms kreikti.

Gausų mobilių maišytuvų-dalytuvų būrį papildo keletas automatinių šėrimo sistemų – šėrimo robotai. Šios technikos pagrindinė dalis – bėgiais judantis vagonas. Automatinių šėrimo sistemų daugiausia įrengta Skandinavijos valstybėse. Ūkininkai renkasi šėrimo robotus dėl kelių priežasčių: * nereikalingas nuolat dirbantis žmogus; * pastato su tokia sistema kaina mažesnė, nes šėrimo takai siauresni; * galima šerti keliais pašarų racionais; * pašarams atvežti pakanka vieno traktoriaus.

Norint sumažinti darbo sąnaudas ganykloje, sukurtos dvi sistemos su robotais. Vienoje sistemoje saule varomas robotas perkelia ganyklos užtvaras bei pervaro karves į tvartą. Kitoje sistemoje per palydovą (GPS) valdomas robotas skleidžia akustinį signalą ir silpną elektros srovę. Tokios sistemos nesukelia gyvuliams streso.

Pastaraisiais metais ypač padidėjo automatinių melžimo sistemų (melžimo robotų) paklausa. Jų parduota apie 50 proc. nuo visos parduodamos melžimo įrangos kiekio. Tiesa, Vokietijoje automatinėms sistemoms teko tik 15 proc., tačiau Danijoje net – 75 proc.

Gyvulių identifikavimas ir monitoringas

Apie 80 mln. galvijų visame pasaulyje nešioja elektroninius identifikavimo transponderius. Kai kurių gamintojų įrangos patikimumas net 99,9 proc.

Gyvulių monitoringo pagrindas – jutiklis (sensorius). Pagal jo rodmenis nustatomi gyvulio nukrypimai nuo normalaus elgesio (galūnių ligos, ruja), keičiami įvairūs kiekybiniai parametrai, pavyzdžiui, gyvulių judėjimo kryptis, melžimo režimas.

Nemažai nuostolių pieno ūkiuose patiriama dėl tešmens ligų. Apskaičiuota, kad kilus klinikiniam mastitui, išlaidos vienai karvei gali siekti vidutiniškai 450 EUR. Jau sukurti ir bandomi nauji prietaisai pradinių stadijų mastitams nustatyti.