23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/04
ES parama smulkiesiems: ne žvirblis rankoje, o briedis girioje
  • Gabrielius JUONYS
  • Mano ūkis

Žemės ūkio ministerijos valdininkai nepaliauja tikinę, kad per artimiausius šešerius metus smulkieji ir vidutiniai ūkininkai turės daugiau galimybių pasinaudoti ES parama ūkiams stiprinti nei jų turėjo anksčiau. Tačiau kokių nors argumentų nepateikia arba pateiktieji neįtikina. Tokių abejonių nesumažina „Mano ūkio“ pakalbintų ūkininkų patirtis, bandant pasinaudoti 2004–2006 m. ES parama.

NMA kaupia ne visus duomenis

Turime suvokti, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) neprivalo rūpintis, kad ES parama pasiektų ne tik stambiuosius ūkininkus. Geriausiu atveju ši struktūra rūpinasi, kad lėšos būtų teikiamos, laikantis nustatytų reikalavimų.

Gali pamanyti, kad tai rūpi tik žemės ūkio ministrei Kazimierai Prunskienei. Tačiau ministrė labai rizikuoja tikindama, kad įsisavinant 2007–2013 m. ES lėšas bus kitaip, t. y. daugiau lėšų gaus ir smulkieji bei vidutinieji ūkiai. Kodėl abejojame? Tegul ministrė paprašo, kad NMA jai pateiktų statistinius duomenis apie 2004–2006 m. gautą paramą pagal ūkių dydį.

NMA ryšių su visuomene skyriaus specialistai apgailestaudami „Mano ūkiui“ pranešė, kad tokie duomenys nerenkami. Žinoma, šie duomenys yra pažymėti kiek­viename investiciniame projekte, tačiau tokia informacija atskirai nekaupiama. Valdininkai tikina, kad iki šiol nebuvo tokio poreikio. Pirmasis šių duomenų paprašė „Mano ūkis“. Todėl taip ir yra – smulkieji ar šeimos ūkių savininkai sako, kad ES parama jų nepasiekia, o valdininkai tai neigia, bet nei vieni, nei kiti negali įrodyti savo teisumo.

Nedideli ūkiai turi teisę išgyventi

Kaimo ir žemės ūkio plėtotės ilgalaikėje strategijoje (iki 2015 m.) rašoma: „Tikėtina, kad 2015 m. vidutinis ūkis Lietuvoje gali pasiekti 20–25 ha ir būti artimas dabartiniams ES valstybių narių ūkiams. Nedideli (iki 10 ha) ūkiai sudarys apie 40 proc. visų ūkių. Konkurencinėje rinkoje išsilaikys tik efektyviai ūkininkaujančios žemės ūkio bendrovės. Dalis bendrovių transformuosis į akcines ar kooperatines bendroves, o kai kurios nutrauks savo veiklą. Didžioji prekinės produkcijos gamybos dalis koncentruosis stambiuosiuose (25–150 ha) ūkiuose ir žemės ūkio įmonėse.“

Minėtą strategiją žymiausi šalies žemės ūkio srities mokslininkai kūrė šio dešimt­mečio pradžioje, kai dar buvo neaišku, kada Lietuva taps ES nare, todėl prognozės labai nuklydo – nurodytas optimistinis vidutinio ūkio ir palyginti kuklus stambiojo ūkio dydis. Tačiau ir tada, ir dabar yra akivaizdu, kad dar ne vieną dešimtmetį Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, smulkiųjų ir vidutiniųjų ūkių tebebus daugiau negu stambiųjų. Šių ūkių šeimininkai turės kažkaip išgyventi. Jie – ne pilkos statistikos skaičiai, o kaime gyvenantys valstybės piliečiai.

Verslas gelbėtų smulkiuosius ūkininkus

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas neklaustas pradeda pasakoti apie savo naujausią idėją.

„Ne tik Žemės ūkio ministerija, bet ir stambieji pramonininkai turėtų imtis kaimo ir mažų miestelių gaivinimo. O iš tik­rųjų – pagelbėti būtent smulkiųjų ir vidutinių ūkių savininkams“, – sako M. Aleliūnas.

Kitų šalių patirtis rodo, kad tokių ūkių savininkai turi papildomai dirbti dar vieną darbą ne savo ūkyje, t. y. turi pasirūpinti nuolatiniu darbo užmokesčiu. Kitaip neišgyvensi. Manoma, kad net 73 proc. ES ūkininkų užsiima ne tik ūkininkavimu. Jie savo ūkiuose dirba ne visą darbo dieną. Apie 52 proc. ūkininkų savo ūkyje dirba mažiau nei pusę viso darbo laiko. Pavyzdžiui, Danijoje, tokie ūkininkai savo ūkyje dirba 34,5, Airijoje – 16,3, Prancūzijoje – 35,6, Olandijoje – 17,9 proc. viso darbo laiko. Šia patirtimi reikėtų pasinaudoti ir mums.

„Savo kolegas pramonininkus bandau įtikinti, kad jie turi papildomos darbo jėgos šaltinį. Ir ne bet kokios, o pastovios“, – sako M. Aleliūnas.

Tikėkime, kad artimiausiu laiku pramonininkai pasitelks savo įtakingus lobistus ir pabandys spustelėti Vyriausybę bei Seimą dėl mokesčių sistemos tobulinimo. Siūloma, nepažeidžiant ES reikalavimų, pakoreguoti mokesčių dydį verslininkams, norintiems perkelti verslą į nedidelius miestelius ar kaimo vietoves.

„Esu įsitikinęs, kad ne viena pramonės įmonė įsteigtų savo filialus ar cechus miesteliuose. Šiais laikais nesunku perkelti įrenginius, svarbu – motyvacija. Jeigu pramonininkai bus suinteresuoti, tai tokių cechų ar nedidelių įmonėlių tikrai atsiras“, – tikina M. Aleliūnas.

Kol kas kaimo vietovėse esančiose pramonės įmonėse pagaminama tik apie 1–2 proc. produkcijos.

Tarpininkai prašo dalytis ES parama

Kazlų Rūdos savivaldybės Jankų kaime ūkininkaujantys Mindaugas ir Birutė Kerušauskai papildomo darbo neturi. Jie tikėjosi sustiprėti sulaukę ES paramos, tačiau šis noras ūkininkams jau antrus metus gerklėje stringa. Kerušauskų ūkis atitinka šeimos ūkio apibrėžimą. Į beveik 70 ha (50 ha nuomojama) gyvulininkystės ūkį pagalbininkų kviečiamasi tik išskirtiniais atvejais. Ūkininkų šeima stengiasi visus darbus įveikti savo jėgomis. Kerušauskai pagal KPP priemonės „Standartų laikymasis“ Nitratų direktyvą gauna ES paramą.

„Pagal Nitratų direktyvą sudariau sutartį su NMA krautuvui įsigyti. Tikroji jo kaina – apie 140 tūkst. Lt, tačiau palūkanos bankui už paskolą ir PVM šią sumą užaugino iki 200 tūkst. Lt, o man tai – dideli pinigai“, – pasakoja M. Kerušauskas.

Į panašią bėdą pateko ir Dainiuose (Jurbarko r.) pienininkystės ūkį turintis Gediminas Bakšys. Jis irgi tikėjosi gauti paramą pagal Nitratų direktyvą. ­Gediminas pasakoja, kad NMA tiesiog verčia elgtis neracionaliai, išleisti gerokai daugiau lėšų nei būtina.

„Iš ūkininkų plėšia, kas netingi. Kai tik sužino, kad perki techniką naudodamasis ES parama, tai pardavėjai be jokių komentarų padidina kainas“, – sako G. Bakšys.

Gediminas, kaip ir Mindaugas, įsigijo krautuvą. Paprastai toks Lietuvoje kainuoja apie 90 tūkst. Lt. Tačiau kai prekiautojas technika sužinojo, kad ūkininkas gauna ES paramą, krautuvo kaina šoktelėjo iki 140 tūkst. Lt. Kodėl?

„Man taip ir pasakė, žinoma, prie keturių akių, kad ES paramos dalis priklauso ir prekiautojams technika“, – dalijasi vieša paslaptimi G. Bakšys. Beje, Gediminas sužinojo, kad toks krautuvas gamykloje (Vokietijoje) kainuoja tik apie 50 tūkst. Lt. Tačiau NMA be kompromisų atmetė ūkininko prašymą techniką įsigyti iš gamyklos be tarpininkų.

Pasikeitė reikalavimai

Viena bėda – ne bėda. Kovo mėnesį M. Kerušauskas, kaip ir daugelis ūkininkų, pretendavusių gauti ES paramą pagal Nitratų direktyvą, sulaukė laiško iš NMA. Pranešime ūkininkui primenama, kad kasmetinė ataskaita už atliktas investicijas pagal KPP 2004–2006 m. plano priemones „Standartų laikymasis“ turi būti pateikta iki 2008 birželio 1 d. Dar primenama, kad vykdomi projektai turi būti baigti per 3 metus. Tačiau svarbiausia – kartu su kasmetinių investicijų ataskaita reikės pateikti pažymą iš regioninių Aplinkos apsaugos departamentų. O tokios pažymos M. Kerušauskas negaus, nes tik dabar paaiškėjo, kad jis iki projekto įgyvendinimo pabaigos turės pastatyti mėšlidę.

„Kai pasirašiau investicijų planą pagal Nitratų direktyvą, reikalavimo statyti mėšlidę nebuvo. Sutartyje numatyta, kad pirksiu krautuvą, atliksiu kitus darbus. Taip ir padariau. Mano galva ne aš, o NMA nesilaiko sudarytos sutarties. Tačiau mano argumentų niekas negirdi“, – skundžiasi M. Kerušauskas.

O kodėl ūkininkas spyriojasi, kodėl nenori statyti mėšlidės? „Todėl, kad baiminuosi, jog dar giliau įklimpsiu į nuostolių liūną. Reikės labai didelių investicijų, o mane ir taip palūkanos smaugia. Pagal dabar galiojančius reikalavimus tas betoninis griozdas man kainuotų nuo 120 iki 240 tūkst. Lt. Pirmiausia reikia plėsti tvartą. Be to, esant tokiai sudėtingai ekonominei padėčiai, niekas negali garantuoti, kad ūkininkausiu dar bent 10 metų, o jeigu tiek neūkininkausiu, tai investicijos neatsipirks. Štai tokia ES parama šeimos ūkiams“, – kalba M. Kerušauskas.

Mėšlidės – kariniams tikslams?

Ūkininkas galėtų pasistatyti paprastesnę mėšlidę, kainuojančią 20–30 tūkst. Lt, tačiau NMA net nenori girdėti ūkininko argumentų. Valdininkams reikia mėšlidės su galingais betoniniais kraštais, su 4–5 betono sluoksniu ir armatūros dugnu, su brangiu rezervuaru ir siurbliais.

„Gal numatyti man nežinomi tikslai, pavyzdžiui, mėšlides kaip nors panaudoti karo atveju, nes mėšlidžių dugnas išlaikytų tankų svorį“, – stebisi Mindaugas.

Kur nepasisuksi – ten išlaidos. „Kažkodėl reikalaujama, kad kiekvienas ūkis parengtų apie 6 tūkst. Lt kainuojantį mėšlidės projektą. Žinau, kad kitose šalyse yra parengti standartiniai projektai, kuriuos reikia tik šiek tiek patikslinti. O Lietuvoje kiekvienas ūkininkas turi duoti darbo projektuotojams“, – stebisi ūkininkas.

Gal ne viską ūkininkas suprato, gal, pateikus motyvuotą prašymą, dar galima patobulinti ar patikslinti investicijų planą, tačiau atrodo, kad pataisymai jau nebepakeis ne vienus metus brendusio ūkininko apsisprendimo. Jis skaičiavo ir padarė išvadą, kad atėjo laikas atsisakyti ES paramos, kol neuždirbo dar daugiau nuostolių.

„Turėsiu grąžinti išmokėtą paramą – apie 49 tūkst. Lt, patirsiu nuostolių, nes krautuvą galėjau įsigyti daug pigiau. Pasimokiau, būsiu protingesnis ir nekartosiu klaidų, o iš valdžios kalbų apie paramą smulkiesiems ūkiams galėsiu garsiai pasijuokti. Kita vertus, mano rankos bus laisvos – kiek panorėsiu, tiek gyvulių parduosiu, o norinčių pirkti yra ir Ispanijoje, ir Izraelyje, ir kitose šalyse. Tikiuosi, kad bankai sutiks pratęsti paskolos sutartį naujomis sąlygomis. Grąžinęs skolą statysiu naują tvartą, o lėšas naudosiu efektyviai“, – sako M. Kerušauskas.

Štai tokią patirtį įgiję žmonės ir pradeda galvoti, kad ES parama gali pasinaudoti tik valdžios giminaičiai ar geri pažįstami.

ES paramos trupiniai

Šiek tiek trupinių nuo ES paramos stalo bus paberta ir patiems smulkiausiems ūkininkams. Pavyzdžiui, turintiems iki 20 ha žemės konkurencingumui didinti KPP 2007–2013 m. numatyta išdalyti 103,12 mln. litų.

Pusiau natūriniai ūkiai? Tai tokie ūkiai, kurie didžiąją dalį produkcijos gamina savo reikmėms ir tik nedidelę jos dalį parduoda. Palyginti su praėjusio finansavimo laikotarpio priemone, vieniems metams buvo skiriama 3 450 Lt, dabar – 5 175 Lt. Per penkerius metus galima susigrąžinti 25 875 Lt tinkamų kompensuoti išlaidų.

Valdininkai lyg tarp kitko priduria, kad gauti paramą pretenduojantys ūkininkai turi būti neskolingi nacionaliniam biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui. Be kita ko, kartu su paraiška reikės pateikti ir supaprastintą verslo planą. Jame valdininkai norės matyti pateiktos valdos gyvybingumą įrodančias prognozes – per pirmuosius trejus paramos metus žemės ūkio valdos gamybinį pajėgumą padidinti 20 proc. Po trejų metų NMA ūkius tikrins, aiškinsis, ar verslo planas įgyvendinamas. Jei bus nustatyta, kad verslo planas nevykdomas, bus išieškoma jau gauta paramos suma. Štai taip.

Muziką užsako Briuselis

ŽŪM valdininkai tikina, kad jų pastangomis sumažinta maksimali parama stambiesiems ūkiams. Žemės ūkio ministrė Žemės ūkio rūmų tarybos posėdyje vasario mėnesį iš tribūnos stambiesiems ūkininkams net padėkojo, kad jie neprotestavo dėl tokių veiksmų. O ar galėjo jie protestuoti? Juk lėšos ne valstybės, o iš ES biudžeto. Taigi muziką užsako Briuselis.

Lietuvoje niekas garsiai nekalba apie Briuselio ketinimus sumažinti išmokas, ypač stambiems ūkininkams. Teigiama, kad stambūs ūkiai jau naudojasi didelės masinės gamybos nauda, todėl jiems nereikia tokių išmokų už hektarą žemės, kurių reikia nedideliems ūkiams.

Pagal Europos Komisijos dokumente siūlomą tvarką, 100 ha ūkiams išmokos sumažėtų 10 proc., didesni ūkiai netektų dar didesnės paramos.

Ši idėja paskelbta 2007 m. vasarą. Iki šių metų gegužės pradžios minėtus pasiūlymus aptars Europos Parlamento nariai, juos pateiks ir kiekviena ES narė. Lietuvoje apie tai nekalbama.