Ekologinėje žemdirbystėje spragšių lervos gerokai apgadina pasėlius, o kartais net ir visą derlių gali sunaikinti. Ir intensyvios žemdirbystės ūkiuose spragšiai vis labiau plinta. Kaip apsaugoti nuo šių pavojingų kenkėjų savo laukus nenaudojant cheminių priemonių?

Literatūroje aprašomi įvairūs augalai, kurie spragšių lervas vilioja, atbaido ar net visiškai sunaikina. Vienokio ar kitokio poveikio mechanizmas pagrįstas šaknų kvėpavimu (tuomet išskiriamas ang­lies dioksidas, kuris turi viliojimo poveikį) arba šaknų biocheminės sudėties ypatumais – kai šaknys yra toksiškos lervoms (veikia per kenkėjų burnos organus).

Darant tyrimus laboratorinėmis sąlygomis, nustatyta, kad spragšius atbaido daugelis pupinių šeimos augalų, taip pat kai kurie bastutinių ir astrinių šeimos augalai. Išvados paremtos išskirtinai laboratoriniais tyrimais. Ar lauko sąlygomis minėti augalai-gaudyklės arba augalai-antagonistai veikia taip pat? Siekiant tai išsiaiškinti, buvo įrengti bandymai Vokietijoje, kur tiriamieji augalai buvo panaudoti kaip priešsėlis, kaip tarpiniai augalai ir kaip tarpinis įsėlis bulvių tarpuvagiuose.

Priešsėlių palyginimas

Kaip priešsėliai pasirinkti vasariniai kviečiai ir vienų metų žaliajam pūdymui auginti ankštiniai augalai: pupos, pupelės ir žirniai. Rezultatai rodo, kad po grūdinių išbrokuota pusė bulvių, o po žaliojo pūdymo – vienas trečdalis. Po vienerių metų ankštinių augalų pūdymo dėl prastos kokybės bulvių derliaus nuostoliai siekė 10 procentų. Po pupų priešsėlio bulvės buvo pažeistos pavieniui. Kuris iš faktorių turėjo lemiamą vaidmenį: ar ankštiniai augalai, ar žemės dirbimas, ar abu faktoriai kartu – dar reikia patikslinti.

Be to, prieš bulvių sodinimą rugpjūčio mėnesį buvo sėjamos įvairios tarpinės kultūros (grynos ir mišiniai): rapsai, facelijos su persiniais dobilais (Trifolium resupinatum), pašarinės dedešvos su egiptiniais dobilais (Trifolium alexandrinum), pupos, persiniai dobilai su grikiais ir seradėlėmis. Nuimant bulvių derlių vienu kartu, spragšių pažeistų bulvių buvo nuo 3 iki 7 procentų.

Nuimant derlių per du kartus, tarp pirmojo ir antrojo kasimo daroma dviejų savaičių pertrauka. Pirmąjį kartą kasant (trečiąjį rugpjūčio dešimtadienį), variante, kuriame buvo pasėti persikiniai dobilai, gauta statistiškai patikimai mažiau bulvių gumbų su lervų išgraužomis. Tačiau kasant bulves po dviejų savaičių, jokių skirtumų tarp variantų nepastebėta.

Tarpiniai pasėliai tarpueiliuose

Trejus metus buvo daromi tyrimai, kaip spragšius veikia įvairūs augalai, kaip tarpinis įsėlis auginami bulvių tarpuvagiuose ir apkaupiami paskutiniu kaupimu. Kaip tarpinis įsėlis bulvių tarpuvagiuose auginti rapsai, avižos, pupos, grikiai, pašarinės dedešvos, seradėlės, serenčiai, medetkos. Šie augalai auginti nuo 7 iki 12 savaičių.

Įvertinus tarpinius įsėlius bulvių tarpuvagiuose, aiškių, statistiškai patikimų skirtumų nebuvo, spragšių pažeidimas svyravo nuo 5 iki 18 procentų. Tai labiau parodo spragšių lervų populiacijos netolygų pasiskirstymą bandymo lauke. Vis dėlto per tokį trumpą augimą šiems augalams užteko laiko suformuoti pakankamą šaknų masę, kuri būtų kaip jaukas spragšių lervoms, nors rezultatams patikslinti dar reikia papildomų tyrimų.

Veislės reikšmė

Spragšiai turi savo mėgiamas bulvių veisles, todėl tyrimams buvo atrinktos šešios maistinės paskirties bulvių veislės: ankstyvoji – Princess, vidutinio ankstyvumo – Ditta, Edelstein, Nicola ir bene populiariausios tarp Vokietijos augintojų vidutinio ankstyvumo bulvės Granola ir Steffi.

Tyrimai parodė, kad Princess veislės bulvės buvo labiausiai pažeistos spragšių (27 proc.), Ditta, Steffi ir Granola veislių bulvės buvo pažeistos nuo 22 iki 24 procentų. Edelstein veislės bulvės – vidutiniškai 16 procentų. Mažiausiai pažeistos buvo Nicola veislės bulvės (12,8 proc.).

Kasti kuo anksčiau

Spragšių lervų daugėja vasaros pabaigoje – šis faktas paaiškina, kodėl bulvės nuo jų nukenčia labiausiai. Buvo tirta, kiek skirtingi derliaus nuėmimo terminai turi įtakos įvairių veislių bulvių pažeidimui. Bulvių derliaus nuėmimo terminas buvo nustatytas, priklausomai nuo virkščių būklės, pirmasis kasimas – kai 80 proc. virkščių būna nuvytusios. Visi kiti kasimai daryti 7–10 dienų intervalu. Nustatyta, kad derliaus nuėmimo terminai turėjo tiesioginės įtakos spragšių lervų pažeidimams pasireikšti visose tirtose bulvių veislėse. Princess jau pirmojo kasimo metu, rugpjūčio pirmojo dešimtadienio pabaigoje, buvo 9 proc. pažeistų gumbų, o po šešių savaičių, per paskutinį kasimą, pažeistų gumbų buvo 47 procentai.

Pirmojo kasimo metu, rugpjūčio antrojo dešimtadienio pabaigoje, Nicola veislės bulvių buvo pažeista 4 procentai. Po penkių savaičių – jau 20 procentų. Tai penkeriopai daugiau negu pirmojo kasimo metu, bet beveik 50 proc. mažiau, palyginti su Princess veislės bulvių pažeidimu.

Feromoninės gaudyklės ir grybai

Feromoninės gaudyklės – tai cheminis viliojimo feromonais metodas, pagrįstas lytinio dauginimosi principu ir pagamintas tam tikroms spragšių rūšims. Tai gana brangus apsaugos nuo spragšių metodas. Kvapo privilioti vabalai suskrenda į šias gaudykles. Tyrimo metu gaudyklėse rasti tik vyriškosios giminės vabalai. Tokiu būdu yra reguliuojama vabalų reprodukcija ir paplitimas, nes patelės deda neapvaisintus kiaušinėlius.

Suaugę spragšių vabalai ir lervos žiemoja dirvoje. Todėl nuo balandžio vidurio iki rugpjūčio pradžios skirtingose lauko vietose reikia išdėlioti feromonines gaudykles, skirtas dviem spragšių rūšims – juostuotiesiems (Agriotes lineatus) ir tamsiesiems (Agriotes obscurus) spragšiams. Aktyviausiai vabalai skraido nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios. Šiuo laikotarpiu galima pagauti iki 700 vabalų vienoje gaudyklėje. Iš dalies įrodyta, kad taip vabalai viliojami bemaž kilometro atstumu nuo gaudyklės. Pagrindinis šio metodo tikslas – vabalų populiacijos reguliavimas, o kartu ir monitoringas.

Kanadoje, Pietų Amerikoje, Australijoje išbandytas grybinės kilmės preparatas nuo spragšių lervų. Jis sukurtas dirvos grybo Metarhizium anisopliae pagrindu, turinčio entomopatogeniškų savybių. Grybiniai preparatai iš Vokietijos, Kanados, Italijos ir Šveicarijos praeitais metais buvo testuoti lauko sąlygomis, deja, jokio panaudotų priemonių poveikio nepastebėta. Tyrimus būtina tęsti, nes tai gali būti viena iš nedaugelio priemonių, leisiančių sureguliuoti kenkėjų kiekį dirvoje.

Parengta pagal užsienio spaudą