Norint nuspėti, kaip žieminiai javai pakels kasmet vis labiau nenuspėjamas žiemos sąlygas, svarbu įvertinti pasėlių būklę baigiantis augalų vegetacijai.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai nuo spalio 20 iki lapkričio 6 dienos 24 rajonuose patikrino ir įvertino 67 žieminių kviečių, rugių, kvietrugių ir miežių pasėlius. Įvertinus pasėlius rudenį, buvo nustatyta svarbiausių technologinių veiksnių įtaka augalų žiemojimui. Kaip žieminiai javai išsilaiko rudenį, žiemą ir pavasarį, priklauso nuo jų sėjos laiko, sudygimo, augalų išsivystymo ir atliktų technologinių darbų. Augalų žiemkentiškumą mažinančios agrotechnikos klaidos atsispindės pavasarį, kai augalai pradės vegetuoti.

Žieminiai javai blogai pasiruošia žiemoti, kai rudenį auga per drėgnoje dirvoje, todėl labai svarbu sureguliuoti paviršinio vandens nutekėjimą. Kadangi ruduo buvo lietingas, tai kai kuriuose rajonuose, kurių dirvožemis sunkesnis, žiemkenčiai augo drėgnose dirvose, o žiemos viduryje (sausį) pasėliuose tyvuliavo “ežerai”. Rugiai, miežiai ir kvietrugiai yra jautresni drėg­mės pertekliui negu kviečiai. Vasario pirmąjį dešimtadienį pradėjo veikti drenažai, tai galima tikėtis, kad nutrauks vandenį nuo pažliugusių pasėlių.

Žieminiai kviečiai, rugiai, kvietrugiai ir miežiai yra nevienodai atsparūs šalčiams. Per aštuonerių metų (nuo 2000 m.) pasėlių būk­lės patikrą būta įvairių žiemų. Pasitaikydavo tokių, kai speigas išsilaikydavo visą savaitę, o sniego „nė kvapo“ nebuvo. Po tokių žiemų geriausiai atrodydavo rugiai, po jų – kviečiai. Daugiausia nukentėdavo miežių pasėliai, kuriuos paprastai pavasarį tekdavo aparti. Atsparesni šalčiams yra krūmijimosi tarpsnio sulaukę augalai. Tyrimų duomenimis, šį žiemkenčių auginimo sezoną 61 proc. žieminių javų pasėlių žiemoja būdami krūmijimosi tarpsnio (BBCH 21–23).

Pasirinkti veisles pagal žiemkentiškumą yra sunku, nes žiemojimas priklauso nuo dirvos parinkimo, sėjos laiko, augalų išsivystymo, augalų ligotumo ir kitų priežasčių. Rudenį buvo patikrinta 10 žieminių kviečių veislių. Daugiausia rūdžių ir miltligės pažeistų augalų rasta Aron veislės kviečių pasėliuose (2–14 proc.), septoriozės – Ada veislės kviečiuose (7,3 proc.), o dryžligės – Širvinta 1 veislės kviečiuose (11,3 proc.). Rugių ir kvietrugių patikrinta po 9 veisles. Ligočiausi žiemoja veislių Picasso ir Rukai rugiai, o iš kvietrugių – SW Falmaro. Buvo patikrinta 6 veislių žieminių miežių pasėlių būklė, ligočiausi žiemoja Tilia veislės miežiai. Pasitvirtino faktas, kad geriau žiemoja mūsų selekcininkų sukurtos veislės ir šiauresnių šalių selekcijos žieminių javų veislės.

Sena ir ne kartą įrodyta tiesa, kad ligoti ar kenkėjų pažeisti augalai žiemoja blogiau. Siekiant sumažinti ligų ir kenkėjų išplitimą, reikėtų, kad varpiniai augalai į tą lauką sugrįžtų kuo rečiau, jų plotas turi derintis su tinkamų priešsėlių plotu. Pagal surinktus duomenis, atsėliuota 7 proc. javų. Nustatyta, kad yra 15 proc. tokių pasėlių, kurie į tą pačią dirvą sugrąžinami po 1–2 metų – t. y. nesilaikant tinkamos sėjomainos.

Žiemą veikia ne tik šaltis, bet ir kitos nepalankios sąlygos. Žiemos atlydžiai silp­nina augalų užsigrūdinimą. Kelia nerimą šį vasarį atšilę orai. Būtų nepalanku, jei augalai pradėtų vegetuoti, o paskui oras staiga atšaltų. Nepalanku ir tai, kai pavasarėjant oras dienomis atšyla, o naktimis dar spusteli šaltukas: augalai iškilnojami, pažeidžiamos (nutraukomos) šaknys. Tokiais atvejais javų gyvybingumas silpnėja ir jie gali žūti.

Augalų žiemojimas priklauso ir nuo dirvos parinkimo. LŽŪKT specialistų duomenimis, dažniausiai nuo šalčių žūva žiemkenčiai, kurie augo durpingame dirvožemyje. Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – žiemkenčiai išretėja dėl blogai paruoštos dirvos sėjai. Prastai paruoštoje dirvoje sėklos įterpiamos nevienodu gyliu, todėl dygsta ne vienu metu ir žiemos sulaukia skirtingo išsivystymo augalai. Tyrimų duomenimis, žiemoja 16 proc. pasėlių, kurių augalai yra skirtingo išsivystymo tarpsnio. Silpni augalai nesulauks pavasario – pasėlis išretės.

Žieminiai javai jautresni žiemojimui, kai trūksta maisto medžiagų jiems augti. Fosforu neaprūpinti javai blogai krūmijasi, lėtai auga. Dėl kalio trūkumo javai darosi neatsparūs ligoms ir nepalankioms aplinkos sąlygoms, blogai žiemoja. Fosforo ir kalio normos priklauso nuo šių medžiagų kiekio dirvoje, todėl trūkstamą kiekį reikia atiduoti prieš sėją ar sėjos metu. Kadangi ruduo buvo labai lietingas, o ir žiemos metu kritulių netrūko, tai pavasarį dirvoje gali trūkti azoto, todėl labai svarbus bus startinis žiemkenčių tręšimas augalų vegetacijos atsinaujinimo pradžioje.

Pavasarį, augalų vegetacijai atsinaujinus, tuose pačiuose pasėliuose vėl bus vertinama žieminių javų būklė. Konsultantai gali patarti, kokių priemonių žemdirbiams imtis, kad gautų kuo didesnį derlių ir nepatirtų nuostolių.