Optimalios augimo sąlygos, kai pakanka drėgmės ir šilumos, garantuoja gerą kultūrinių augalų biologinį derlių. Tačiau šiluma ir drėgmė labai svarbūs faktoriai ir daugeliui žalingų organizmų – kenkėjams ir ligų sukėlėjams – plisti. Vidutinių platumų zonoje augantys augalai aplinkos temperatūrai dažniausiai yra mažiau reiklūs negu žaladariai, todėl klimato šiltėjimo svarba pastariesiems plisti yra neabejotina.

Lietuvos klimatologų duomenimis, mūsų šalyje ypač šiltėja žiemos ir pavasariai. Šiltomis žiemomis geriau peržiemoja dauguma žemės ūkio augalų kenkėjų, o šiltesni pavasariai turi įtakos ankstesnei jų migracijai. Apibendrinus aštuoniolikoje Vakarų ir Rytų Europos šalių per 40 pastarųjų metų sukauptus duomenis apie amarų migraciją paaiškėjo, kad jų ankstėjanti migracija pavasarį glaudžiai susijusi su aukštesnėmis temperatūromis žiemą. Pakilus vidutinei temperatūrai 2 °C, amarai pradeda skraidyti apie mėnesį anksčiau. Kenkėjų plitimo pradžiai labai svarbi aktyvių temperatūrų (aukštesnė negu 10 °C) suma.

Amarų plitimo rizika

Per pastaruosius 30 metų Dotnuvoje aktyvių temperatūrų suma didėjo iš esmės. Taigi ir ankstesnio amarų plitimo rizika didėjo. Yra žinoma, kad vasariniai javai šių kenkėjų antplūdžiui yra jautresni ankstyvaisiais vystymosi tarpsniais. Naudoti insekticidus krūmijimosi metu rekomenduojama, kai amarai apnikę ne mažiau kaip 50 proc. augalų ir randama po 1–2 amarus ant augalo. Tuo tarpu vėlesniais tarpsniais insekticidais purškiama, kai ant pusės augalų randama po 10 amarų ant stiebo.

Anksčiau pradėjus plisti amarams ir vasaros metu vyraujant labai šiltiems orams, gali išsivystyti daugiau amarų generacijų. Pastaraisiais metais stebimas dažnesnis amarų išplitimas, o jų gausumas būna gerokai didesnis negu prieš tris dešimtmečius. Viena iš prielaidų amarų gausėjimui gali būti vis aukštesnė oro temperatūra vegetacijos metu. Dotnuvos meteorologinės stoties duomenimis, per pastaruosius 30 metų vidutinė oro temperatūra balandžio–spalio mėnesiais padidėjo iš esmės.

Ši žiema taip pat palanki amarams peržiemoti, todėl vasarą amarai gali išplisti gausiai, jei vyraus šiems kenkėjams palankūs (šilti ir ramūs) orai. Viena iš galimų apsaugos priemonių nuo amarų yra kuo ankstyvesnė vasarojaus sėja, nes tuomet amarai išplis vėlesniais javų augimo tarpsniais, ir jų daroma žala bus mažesnė. Ši priemonė ypač rekomenduotina ekologiniuose ūkiuose.

Laikantis šių rekomendacijų, sumažėja atsparumo insekticidams atsiradimo rizika, kurios grėsmė pastaraisiais metais labai padidėjo. Kaip viena iš priežasčių atsparumui atsirasti įvardijamas ir klimato šiltėjimas, kadangi pagausėjusios kenkėjų generacijos bei atsparumą įgijusių individų peržiemojimas yra palankūs veiksniai atsparumui insekticidams atsirasti.

Ligų epidemijos pavojus

Daugelyje mokslinių publikacijų pabrėžiama, kad, šiltėjant klimatui, padidėja ir augalų ligų epidemijų pavojus, atsiranda naujų konkretiems regionams nebūdingų ligų. Ligoms plisti daugeliu atveju palankūs vidutiniškai šilti ir pakankamai drėgni orai vegetacijos metu. Pavyzdžiui, miltligei javuose plisti palankiausia temperatūra yra 15–22 oC. Pakilus temperatūrai per 25 oC, ligos vystymasis sulėtėja ar net sustoja. Konidijoms sudygti reikia didelės santykinės oro drėgmės, tačiau lapų paviršius neturi būti šlapias, tuo tarpu sporuliacijai ir sporoms pasklisti palankesni sausesni orai.

Vyraujant drėgniems, lietingiems ir šiltiems orams (temperatūra nuo 15 iki 25 oC), susidaro labai palankios sąlygos užsikrėsti tinkliškąja dryžlige bet kuriuo augalo vystymosi tarpsniu. Esant oro temperatūrai per 20 oC, tinkliškąją dryžligę sukeliantis grybas vystosi greičiau, kadangi sporoms sudygti užtenka kelių valandų (vos 3–4 val.) drėgno periodo, kai vanduo užsilaiko lapo paviršiuje. Užsikrėtimo varpų fuzarioze rizika labai padidėja, kuomet javų žydėjimo metu vyrauja drėgni ir šilti orai. Lietuvos žemdirbystės institute darytų tyrimų duomenimis, vidutinė oro temperatūra šiuo kritiniu perio­du yra ypač svarbi.

Taigi oro sąlygos vegetacijos metu yra ypač svarbus veiksnys ligoms plisti. Lietuvos klimatologai nurodo, kad vasaros ir rudens laikotarpiu Lietuvoje vidutinės oro temperatūros padidėjimas nėra toks esminis, kaip žiemos ir pavasario, tačiau atskirais mėnesiais per pastaruosius 15 metų gerokai šilčiau negu 1961–1990 m. laikotarpiu. Gerokai aukštesne temperatūra išsiskiria liepa. Paprastai kitais augalų vegetacijos mėnesiais kritulių kiekis yra mažesnis, o liepą palyja daugiau.

Lietuvoje liepos mėnesį vasariniai javai yra grūdo pildymosi tarpsnio, kuomet augalui reikia daugiausia drėgmės ir pakankami šilumos geram derliui suformuoti. Šiuo laikotarpiu didelę įtaką turi asimiliacinis lapų paviršiaus plotas, kurį gali smarkiai sumažinti išplitusios ligos. O joms plisti liepos mėnesį sąlygos dažniausiai ypač palankios – šilta ir pakankamai drėgmės. Dvidešimties metų miežių grūdų derliaus, išauginto neapsaugotuose ir nuo ligų apsaugotuose propikonazolu laukeliuose, analizė parodė, kad normalaus drėgmės režimo metais, esant vidutiniam ligų išplitimui, fungicidai išsaugojo 0,6–1,0 t/ha grūdų derliaus. Mažesni derliaus priedai buvo sausais ir ligoms plisti nepalankiais metais bei ligų epidemijų metais, kuomet sparčiai plintančioms ir besivystančioms ligoms sustabdyti buvo reikalinga intensyvesnė apsauga.

Varpų fuzariozės plitimą javuose lemia įvairūs veiksniai, tačiau pastaruoju metu, kaip viena iš šios ligos plitimo priežasčių, vis dažniau įvardijamas klimato šiltėjimas. Šia liga užsikrečiama javų žydėjimo metu. Tačiau infekcija galima ir grūdo formavimosi tarpsniu.

Vasariniai javai minėtus vystymosi tarpsnius Lietuvos sąlygomis pasiekia birželio pabaigoje–liepos mėnesį, kuomet gana šilta, o ir drėgmės dažniausiai pakanka. Pastarųjų metų grūdų užsikrėtimo Fusarium grybais analizės rodo, kad smarkiai užsikrėtusių grūdų kiekis pagausėjo, palyginti su buvusiu prieš 15–20 metų. Taigi Fusarium produkuojamų toksinų rizika grūduose didėja. Siekiant sumažinti šią riziką, reikia laikytis bendrųjų agronominių rekomendacijų: auginti kuo atsparesnes veisles, vengti atsėliavimo bei tiesioginės sėjos į ražienas, laiku nuimti derlių, sandėliuoti tik išdžiovintus grūdus.

Šiame straipsnyje pateikti atskiri tyrimų fragmentai vaizdžiai iliustruoja klimato šiltėjimo įtaką žaladarių plitimui ir gausumui. Galima daryti prielaidas, kad, šylant klimatui, dažniau plis ligos ir kenkėjai, o palankesnės aplinkos sąlygos gali lemti spartesnį ligų ir kenkėjų vystimąsi, t. y. dažnesnes epidemijas. Siekiant sumažinti galimą žalą, būtina taikyti augalų apsaugos priemonių kompleksą: pasirinkti mažiau jautrius žaladariams augalus, auginti kuo atsparesnes veisles, laikytis sėjomainos, sėti optimaliais terminais, nepertręšti, pesticidus naudoti tik esant reikalui ir laikytis jų naudojimo rekomendacijų. Ligų ir kenkėjų gausaus išplitimo ir spartaus vystimosi metais reikėtų pasirinkti tik gerą apsaugą garantuojančius produktus. Keičiantis aplinkos sąlygoms, atsiranda būtinybė peržiūrėti jau esamas auginimo technologijas ir parengti papildomas rekomendacijas mokslinių tyrimų pagrindu.

Intensyvios žemdirbystės ūkiuose nuo amarų apsisaugoma purškiant insekticidais. Tačiau juos naudoti reikėtų laikantis rekomendacijų:

• purkšti tik tuomet, kai reikia, ir tik rekomenduojamą normą;
• purkšti esant optimalioms insekticido naudojimui sąlygoms (kai ne per karšta ir ne per sausa);
• purškiant pasėlius insekticidais pakartotinai, naudoti kitų cheminių klasių produktus.