Tręšimas per lapus aprūpina augalą maisto medžiagomis reikiamu momentu ir padidina augalų atsparumą ligoms. Tręšti per lapus itin efektyvu nepalankiomis augalui augti sąlygomis: sausros metu arba po liūčių, kai augalai negali iki galo įsisavinti maisto medžiagų ir stresuoja; kai dirvožemio agrocheminės savybės ne visai tinkamos daržovėms auginti arba kai augalai auga priesmėliuose ar smėliuose.

Tręšimas per lapus stimuliuoja augalus ir jie geriau įsisavina dirvožemyje esančias maisto medžiagas. Be to, tręšiant per lapus, nekeičiama dirvožemio struktūra, mažėja dirvožemio ir gruntinių vandenų, tuo pačiu ir aplinkos, užterštumas, sunaudojama mažiau trąšų. Papildomai per lapus patręšti augalai apie 50 proc. maisto medžiagų įsisavina per pirmąsias šešias valandas.

Biriosios trąšos lygintos su skystosiomis

Ir užsienyje, ir Lietuvoje daržininkystės ūkiai naudoja biriąsias kalcio ir magnio trąšas – kalcio salietrą ir magnio sulfatą. Daržovių augintojai susiduria su magnio ir kalcio trąšų derinimo problema, nes magnio sulfato negalima tirpinti kalcio trąšų turinčiame tirpale (susidaro netirpus kalcio sulfatas). Grynas magnio nit­ratas yra labai hidroskopiška medžiaga, todėl nepatogi vartoti ir kaip trąša, ir kaip žaliava magnio nitrato tirpalui gaminti. Bendrovėje „Achema“ pagaminti trąšų tirpalai yra skirti kalcio ir magnio trūkumui pašalinti.

LSDI bandymų lauke 2007 metais atlikti kalcio-magnio nitrato tirpalo, tręšiant augalus per lapus, įtakos svogūnų ir lauko agurkų auginimo agroekonominio įvertinimo tyrimai. Kalcio-magnio tirpalo poveikis daržovių derlingumui ir kokybei buvo lyginamas su tradiciniu papildomu tręšimu biriųjų trąšų tirpalais. Daržovės augintos priesmėlio ant lengvo priemolio velėniniame glėjiškame pajaurėjusiame dirvožemyje. Dirvožemio armuo buvo 22–25 cm storio, vidutiniškai turtingas maisto medžiagų, nerūgštus (pH 7,2–7,6). Daržovės augintos pagal LSDI priimtas intensyvaus daržovių auginimo technologijas.

Auginti Babtų didžiųjų veislės svogūnai ir Akord F1 hibridiniai agurkai. Daržovės augintos lygiame dirvos paviršiuje. Prieš sėją svogūnai tręšti N60P60K120, lauko agurkai – N30P90K160. Kaip fosforo trąša buvo naudotas amofosas, kaip kalio trąša – kalio sulfatas.

Vegetacijos metu daržovės papildomai tręštos kalcio-magnio tirpalais santykiu Ca:Mg 6:1 ir Ca:Mg 3:1. Papildomai tręšta 5 kartus, pradedant 4–6 lapų tarpsniu ir tręšimus kartojant kas 7–12 dienų. Tirpalų poveikis daržovėms lygintas su papildomai netręštų ir tręštų kalcio saliet­ros bei magnio sulfato trąšų mišinio (Ca ir Mg santykis 6:1) poveikiu.

Vegetacijos laikotarpis 2007 m., palyginti su daugiamečiu vidurkiu, buvo šiek tiek vėsesnis ir drėgnesnis, išskyrus rugpjūčio mėnesį. Oro temperatūra nuo balandžio iki spalio buvo 1,2 °C žemesnė už daugiametę vidutinę, o kritulių iškrito 12,8 mm daugiau negu daugiametis vidurkis.

Papildomo svogūnų tręšimo rezultatai

Tyrimų duomenys parodė, kad didžiausias suminis ir standartinis svogūnų ropelių derlius gautas tręšiant kalcio-mag­nio nitrato Ca:Mg 3:1 tirpalu. Suminis derlius, palyginti su derliumi, gautu auginant svogūnus be papildomo tręšimo, padidėjo 7,4 t ha-1, standartinis – 8,0 t ha-1, o standartinio derliaus išeiga – 3,7 procento. Palyginti su derliais, gautais tręšiant papildomai biriųjų kalcio salietros ir magnio sulfato trąšų Ca:Mg 6:1 tirpalu, suminis svogūnų ropelių derlius padidėjo 2,8 t ha- 1, standartinis – 2,2 t ha-1.

Tręšiant kitokios sudėties kalcio-mag­nio nitrato (Ca:Mg 6:1) tirpalu, suminis svogūnų ropelių derlius, palyginti su augintų be papildomo tręšimo ropelių derliumi, padidėjo 4,4 t ha-1, standartinis – 4,2 t ha-1,  standartinio derliaus išeiga – 0,6 procento, o, palyginti su tręšimu biriųjų kalcio salietros ir magnio sulfato trąšų Ca:Mg 6:1 tirpalu, derliai ir standartinio derliaus išeiga atitinkamai sumažėjo 0,2 t ha-1; 1,6 t ha-1 ir 4,1 procento.

Mažiausias nitratų kiekis (101 mg kg-1) susikaupė, tręšiant kalcio-magnio nitrato Ca:Mg 3:1 tirpalu. Daugiau kalcio, palyginti su augintais be papildomo tręšimo, susikaupė, tręšiant kalcio-magnio nitrato Ca:Mg 3:1 tirpalu.

Išauginus tręštus svogūnus, papildomai gauta nuo 5 460 iki 10 400 Lt ha-1 pajamų, o papildomos išlaidos trąšoms ir tirpalams sudarė nuo 398,18 iki 633,29 Lt ha-1. Didžiausias papildomas pelnas ir mažiausia produkcijos savikaina gauta, tręšiant kalcio-magnio nitrato Ca:Mg 3:1 tirpalu.

Papildomo agurkų tręšimo rezultatai

Agurkų derliai nebuvo dideli – tam įtakos turėjo nepalankios meteorologinės sąlygos. Žinoma, kad agurkai geriausiai dera, kai temperatūra dieną būna 24–30 °C, naktį – daugiau kaip 16 °C. 2007 metų liepa ir rugpjūtis, palyginti su daugiamete vidutine oro temperatūra, buvo vėsūs, ypač naktys. Be to, liepa buvo labai lietinga, o rugpjūtis sausas.

Didžiausias standartinis agurkų derlius ir didžiausia standartinio derliaus išeiga gauta, tręšiant kalcio-magnio nitrato Ca:Mg 3:1 tirpalu. Standartinis derlius, palyginti su derliumi, gautu auginant agurkus be papildomo tręšimo, padidėjo 2,2 t ha-1, o jo išeiga – 5,8 procento, o palyginti su derliumi gautu tręšiant biriųjų kalcio salietros ir magnio sulfato trąšų Ca:Mg 6:1 tirpalu, atitinkamai 1,6 ir 9,0 procento.

Tręšiant kalcio-magnio nitrato Ca:Mg 6:1 tirpalu, standartinis augalų derlius, palyginti su augintų be papildomo tręšimo agurkų derliumi, padidėjo 1,0 t ha-1, išeiga padidėjo – 2,8 procento, o palyginti su tręštų biriųjų trąšų kalcio salietros ir magnio sulfato Ca:Mg 6:1 tirpalu, atitinkamai 0,4 t ha-1 ir 6,0 procento.

Tyrimų duomenys neparodė papildomo tręšimo kalcio-magnio nitrato ir kalcio salietros ir magnio sulfato tirpalais įtakos agurkų vaisių biocheminiams bei vaisių ir lapų cheminiams rodikliams. Visi papildomi tręšimai rodė nitratų mažėjimo tendenciją, palyginti su kiekiu, rastu auginant lauko agurkus be papildomo tręšimo.

Nuo papildomo lauko agurkų tręšimo tirpalais gauta nuo 864 iki 3 168 Lt ha- 1 pajamų, o papildomos gamybos išlaidos sudarė nuo 196,31 iki 282,70 Lt ha-1. Didžiausias papildomas pelnas ir mažiausia produkcijos savikaina gauta, tręšiant lauko agurkus kalcio-magnio nitrato Ca:Mg 3:1 tirpalu.

Biriosios trąšos kalcio salietra ir mag­nio sulfatas yra pakankamai populiarios ir efektyvios. Jų trūkumas tas, kad prieš naudojimą jas būtina ištirpinti ir sumaišyti, o tai reikalauja papildomų laiko ir materialinių sąnaudų. Eksperimentinės kalcio-magnio nitratų trąšos-tirpalai yra patogios transportuoti ir naudoti. Tai paruošti tirpalai, kuriuos prieš naudojimą tereikia atskiesti. Jie pagaminti iš vietinių žaliavų ir yra pigesni. Tyrimų rezultatai rodo, kad jų efektyvumas ne mažesnis negu importinių biriųjų trąšų.

***

Paprastai daržovės papildomai tręšiamos kalcio ir magnio trąšomis.

Kalcis dalyvauja maisto medžiagų apytakos procesuose: nukleininių rūgščių ir angliavandenių susidaryme bei fotosintezėje, įeina į ląstelės sienelių sudėtį ir padeda išlaikyti jos struktūrą. Kalcis teigiamai veikia kitų katijonų, ypač šarminių, patekimą į augalų šaknis, reguliuoja jų pasisavinimą ir šalina neigiamą vandenilio jonų veikimą. Nors kalcio vaisiuose, uogose ar šakniavaisiuose yra nedaug (0,3–0,5 proc.), tačiau būtent nuo jo priklauso audinių tvirtumas ir produkcijos laikymasis sandėliuose.

Magnis įeina į chlorofilo sudėtį ir dalyvauja biocheminiuose procesuose. Be to, magnis teigiamai veikia įsisavinant ir pernešant augale fosforą.

***

Tonai svogūnų produkcijos išauginti reikia 3,8 kg azoto (N), 1,3 kg fosforo (P2O5), 4,0 kg kalio (K2O), 2,5 kg kalcio (CaO) ir 1,2 kg magnio (MgO). Tonai agurkų išauginti reikia 3,6 kg azoto, 1,6 kg fosforo, 4,5 kg kalio, 2,85 kg kalcio, 0,66 kg magnio.

Svogūnams, palyginti su kitomis daržovėmis, reikia mažiau maisto medžiagų, tačiau jų šaknų sistema labai silpna ir maisto medžiagų įsisavinimo koeficientas yra mažas, ypač per pirmąsias 60 vegetacijos dienų. Agurkai daugiausia maisto medžiagų sunaudoja žydėjimo ir derėjimo metu (liepos pabaiga–rugpjūtis), kai prieš sėją išbertos maisto medžiagos jau būna sunaudotos. Būtent tuomet juos reikia tręšti papildomai.

***
Patarimai augintojams

• Vegetacijos metu svogūnus rekomenduojama tręšti 4–5 kartus, naudojant kalcio-magnio nitrato Ca:Mg 3:1, 0,8 proc. koncentracijos tirpalą.
• Svogūnus reikėtų tręšti po lietaus, kai yra sumažėjęs vaškinis sluoksnis arba naudoti specialius priedus.
• Vegetacijos metu lauko agurkus rekomenduojama tręšti 5 kartus, naudojant  kalcio-magnio nitrato Ca:Mg 3:1 tirpalą. Tręšimus pradėti 5 lapų tarpsniu. Kitus kartus tręšiama agurkams pradėjus žydėti ir vaisių augimo metu.
• Agurkai tręšiami nukritus rasai, bet ne aukštesnėje kaip 22 °C temperatūroje.