Vienuolikti veiklos metai, beveik pusantro tūkstančio hektarų žemės, arti šimto kooperatyvo narių – toks būtų žemės ūkio kooperatyvo „Kulvos žemė“ trumpas apibūdinimas. O kas slypi už šių skaičių? Kasdieninis sunkus darbas, laviravimas tarp nuolat kintančių įstatymų, stengiantis nesuklysti, ir balansavimas ties trapia pelno ir nuostolių riba, vis sugebant išsilaikyti pelno pusėje.

Kiekvienas kooperatyvo narys, nepriklausomai nuo to, kiek pajų turi, turi lygiaverčio balso teisę (skirtingai nuo žemės ūkio bendrovės, kur neturintys pajų daugumos yra per maži spręsti). „Tai laikau privalumu. Pirma, žmonės jaučiasi lygiaverčiai nariai. Antra, mus sunkiau būtų nupirkti: žemės ūkio bendrovėje reikia nupirkti 51 proc. pajų, o pas mus – 51 proc. žmonių. O bandymų nupirkti būta, ypač pernai tai jutome“, – sako kooperatyvo „Kulvos žemė“ valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Alfonsas Bagdonas.

Jonavos rajone Kulvos miestelyje veikiančio kooperatyvo narių šiuo metu yra 97. Kooperatyvo narių kasmet po truputį mažėja, daug yra pensinio amžiaus žmonių. Pajaus paveldėtojai tampa pajininkais, bet į kooperatyvo narius jie dar turi būti priimti – tai sprendžia visuotinis susirinkimas balsavimo būdu.

Kooperatyvo laukai užima 1 300 ha (žemė nuomojama iš savininkų ir iš valstybės), dar apie 200 ha dirba kooperatyvo nariai ūkininkai.

Iš bendrovės – į kooperatyvą

Kolūkių ardymo vajaus metu vietoje galingo Kulvos kolūkio 1992 metais susikūrė 9 bendrovės. Viena iš jų, Vanagiškių žemės ūkio bendrovė, buvo kooperatyvo „Kulvos žemė“ ištakos. Po penkerių metų, 1997-aisiais, pagal žemės ūkio bendrovių reorganizacijos įstatymą ši bendrovė buvo pertvarkyta į kooperatyvą. Beje, iš buvusių devynių bendrovių dabar jis vienas ir teliko (ilgiausiai išsilaikiusi Ručiūnų ŽŪB kaip juridinis asmuo įsijungė į kooperatyvo veiklą).

Kaip pagrindinę reorganizacijos priežastį pirmininkas įvardija tai, kad kooperatyvo narys gali daugiau dalyvauti valdyme. Atrodytų, tai turėtų būti patrauklu ir kitoms žemės ūkio bendrovėms, bet gamybinių kooperatyvų šalyje yra ne tiek jau daug. Kodėl? Pasak A. Bagdono, visa teisinė bazė yra tokia, kad kurtis tikriems ūkininkų kooperatyvams neapsimoka – geriau susiburti nelegaliai. Įteisinus savo veiklos firmą, iš karto užgriūva mokesčių našta.

Visuotinis kooperatyvo narių susirinkimas renkasi kartą per metus. Valdyba iš 9 žmonių renkama kas treji metai. Kooperatyve dirba daugiausia patys nariai, bet yra ir samdomų darbuotojų – iš viso šiuo metu dirba 34 žmonės. Pasak pirmininko, darbuotojų lyg ir užtenka, bet gerai dirbančių – trūksta. Ūkininkas išsiverstų su mažesniu darbuotojų skaičiumi, bet ūkininko ūkyje samdiniai labiau apkrauti darbu, ne taip skrupulingai reikia paisyti darbo laiko. „Praktiškai neįmanoma įgyvendinti visų reikalavimų. Juk ateina vasara, darbymetis, reikia dirbti ir po 12, ir po 14 valandų. Kai lietus užlyja, duodame laisvą dieną“, – aiškina A. Bagdonas pridurdamas, kad teisiniais klausimais konsultuojasi su samdoma konsultacine firma.

Buhalterinę apskaitą veda dvi patyrusios buhalterės – Rita Mogenienė ir Elena Tebelškienė. Pasak jų, nėra kada nė atsikvėpti: labiausiai vargina nuolat besikeičiantys reikalavimai. „Kad ir darbuotojų pajamų mokesčio forma – ją juk keičia kone kasmet. Informacinių technologijų specialistą tenka kviestis, jam pinigus mokėti“, – piktinasi E. Tebelškienė.

„Arba tokia situacija: įstatymas priimtas 2002 m., paskui jis šiek tiek pakeistas 2003-aisiais, tada dar truputį papildytas 2004-aisiais. Parodykite man tokią vietą, kur būtų galima rasti jo galutinį variantą! Žiūri žiūri tas eilutes, lygini lygini tuos punktus...“, – kolegei pritaria R. Mogenienė.

Per 300 ha kooperatyvo dirbamų laukų yra valstybinė žemė. Jau keturis kartus rašyti prašymai pirkti valstybinę žemę. Pirmasis – 1992 m., paskutinysis – 2004 m. Dabar vėl reikia iš naujo teikti prašymus. Iki galo dar neišaiškinta, kokių dokumentų reikia, o prašymų teikimo laikas netrukus baigsis...

Specializuojasi tik augalininkystėje

Iš pradžių laikę ir karvių, ir kiaulių, po kelerių metų kooperatyvo nariai gyvulių atsisakė ir perėjo prie specializuoto augalininkystės ūkio. Augina žieminius ir vasarinius javus, rapsus, bulves, iki šiol sėdavę ir cukrinių runkelių, bet ar sės šį pavasarį – dar abejoja.

Gerokai kilstelėjusios grūdų kainos didelio optimizmo kooperatyvo nariams neteikia, nes kilo ir toliau kyla jų išauginimo savikaina. Vienintelis geras dalykas – ­rudenį pavyko lengviau grąžinti paimtus kreditus. „Kai šiemet už salietros toną tenka mokėti po pusantro tūkstančio litų, tai ir grūdų kaina nedžiugina. Pernai už kuro litrą mokėdavome po 1,7–1,8 Lt, o šiemet – jau po 2,2–2,3 Lt. Ir darbo jėga smarkiai pabrango, – vardija A. Bagdonas. – Aišku, jei grūdų kainos būtų nepakilusios, tai visai krachas būtų.“

„Kulvos žemė“ priklauso kooperatyvui „Lietuviški grūdai“, kurio svarbiausia paskirtis – ieškoti rinkų. Kartu „Lietuviški grūdai“ ieško, iš kur pigiau nusipirkti augalų apsaugos produktų, trąšų, ir pasiūlo kooperatyvo nariams. „Jie užsako didesnius produkcijos kiekius ir gauna didesnių nuolaidų“, – A. Bagdonas patenkintas „Lietuviškų grūdų“ veikla. – Paradoksas, bet mums pirkti trąšas per tarpininkus išeina 100–150 Lt/t pigiau, negu tiesiogiai iš gamintojo.“

Anksčiau kooperatyvas sunaudodavo daug skystųjų trąšų, bet dabar, pasak pirmininko, jomis tręšti ekonomiškai neapsimoka, tad skystųjų trąšų sunaudojama gerokai mažiau. Ūkyje nėra specialios įrangos, kad būtų galima KAS trąšomis tręšti jau paaugusius javus – įmanoma tręšti tik iš karto po sėjos arba dygstančius. Dabar, kai orai tokie nenuspėjami, pasitaiko, kad tuo tinkamiausiu laiku ne visada įmanoma į laukus įvažiuoti. „Bet žiemkenčius pirmąjį kartą pavasarį patręšti KAS trąšomis yra tiesiog idealu – pastebėjome, kad trąšos sunaikina daug ligų pradų. Tai atstoja vos ne vieną purškimą fungicidais“, – patirtimi dalijasi pirmininkas.

Anksčiau kooperatyvas buvo sertifikuotas sėklininkystės ūkis, bet, sugriežtėjus reikalavimams, ši veikla nutraukta. Pastaraisiais metais kooperatyvas perka nedidelį kiekį sėklinės sertifikuotos medžiagos (pirmojo ar antrojo atsėlio), sėklą pasidaugina ir sėja iki 4 atsėlio.

Energetiniai augalai buvo nuostolingi

Paklaustas apie derlingumą, A. Bagdonas aiškina, kad didelių derlių nesistengiama „išspausti“ – vidutinis javų derlius 3–3,5 t/ha. Aišku, yra atskirų laukų, kur ir po 7 t/ha prikulia. „Jei siektume labai aukštų derlių, bankrutuotume, – įsitikinęs patyręs žemės ūkio specialistas. Kokie augalai pelningiausi, irgi nesiryžta pasakyti: vienais metais vieni didesnius pinigus atneša, kitais – jau kiti. Pernai dalį rapsų ir rugių augino kaip energetinius augalus, bet naująja programa nusivylė.

Sudarant sutartis su perdirbėjais, buvo įrašyta fiksuota rapsų ir rugių kaina. Net ir tuo atveju, jei išmoka už energetinius augalus būtų buvusi žadėtieji 45 eurai už hektarą, tai įvertinus, kiek pakilo rapsų kainos, priedas tebūtų 10 Lt/t. „Kadangi vietoj 45 eurų liko tik 30, tai jau auginome į nuostolį. O energetiniai rugiai grynai nuostolingi buvo – įskaičiavus 45 eurų priemoką, išėjo minus 70 Lt/t “, – skaičius dėlioja A. Bagdonas.

Ateityje dar sieks paramos

Ūkyje įgyvendinti du SAPARD projektai, dabar vykdomas 2004–2006 m. struktūrinių fondų projektas grūdų ūkiui modernizuoti. Pirmąją pastarojo projekto dalį jau įgyvendino: nusipirko traktorių, lėkštinį skutiką, germinatorių, krautuvą, žoliapjovę, pasistatė modernią suomišką grūdų džiovyklą. „Taip jau išėjo, kad beveik visą techniką perkame iš bendrovės „Rovaltra“. Paprastai nuo projekto parengimo iki vykdymo praeina nemažai laiko, kainos šuoliais kyla, o „Rovaltra“ sugeba įtilpti į pirmines sumas“, – sako A. Bagdonas.

Liko įgyvendinti antrąjį projekto etapą – dar šiam sezonui tikimasi spėti nusipirkti savaeigį purkštuvą. Vieną purkštuvą jau nusipirko per SAPARD projektą ir greitai paaiškėjo, kad padarė klaidą. „Pagailėjome tada pusės milijono litų savaeigiam purkštuvui, pirkome modernų prikabinamąjį. Gerai jis dirba, bet viena nemaža problema išryškėjo – kai tenka purkšti trečiąjį kartą fungicidais jau gerokai ūgtelėjusius javus ar rapsus, purkštuvo prikabinimo įtaisas žeme velkasi ir suguldo brydes“, – aiškina A. Bagdonas.

Kooperatyvo planuose – pasinaudoti ir 2007–2013 m. parama, mat būtinai reikia tvarkyti sandėlių ūkį. Moderni „Mepu“ džiovykla pastatyta, o sandėlių ūkis liko senas, tad džiovyklos pajėgumai neišnaudojami. Be to, sandėliuose labai daug rankų darbo, o darbo jėgos pradeda trūkti. Pasak kooperatyvo pirmininko, per jo darbo metus pernykščiai metai buvo antrieji, kai derlių labiausiai apsimokėjo parduoti tiesiai nuo kombaino. Paprastai tik ilgiau palaikius sulaukiama geresnių kainų: maksimalios kainos būdavo gruodžio, sausio, vasario mėnesiais.

Neariamoji žemdirbystė – ne visuose plotuose

Didžioji dalis – apie 70–80 proc. – grūdinių augalų sėjama į neartą žemę, o rapsai ir kaupiamieji augalai – į artą. Rapsus bandė sėti į neartą ir išėjo... šnipštas. „Paradoksas: jei rapsai išbyra ant kelio, jie sudygsta ir auga kaip pasiutę, o jei pasėji į neartą dirvą – neauga“, – stebisi A. Bagdonas.

Kai ketverius metus javai auginami neartoje žemėje, derlius pradeda mažėti, todėl ūkyje taikoma 4–5 metų sėjomaina. Kas ketvirti penkti metai į lauką sugrįžta rapsai, ir žemė prieš jų sėją būtinai ariama. Kasmet laikoma 100–150 ha pūdymo žieminiams rapsams – kitaip sunku juos pasėti reikiamu laiku.

Šiemet auga 170 ha žieminių rapsų, kol kas jie atrodo puikiai – neperaugę, jokio streso nepatyrę. „Esame anksčiau rapsus draudę, bet dabar nedraudžiame: nematome skirtumo tarp dabar veikiančios draudimo sistemos ir ankstesniųjų. Tiesa, įmokos mažesnės, bet negali drausti vien tik rapsų, o privalai visus laukus. Draudimo išmoką gausi tik tuo atveju, jei žiemą pasėlis visiškai iššals ar jį sunaikins kruša. Grūdinėms kultūroms pastaraisiais metais didžiausių nuostolių padaro ilgalaikiai lietūs, o nuo to nedraudžiama“, – pasirinkimą nesidrausti aiškina A. Bagdonas.

„Kulvos žemė“ priklauso Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai. Pasak kooperatyvo valdybos pirmininko, narystė LŽŪBA pirmiausia naudinga tuo, kad ten galima pasiaiškinti teisės aktus. Be to, naudinga dalyvauti organizuojamuose mokymuose, įvairiuose kursuose. „Gal tik nario mokestis per didelis pagal mūsų galimybes. Kartais, kai nebeišgalime, sumokame mažiau, bet mūsų neveja lauk, labai nepyksta“, – atvirai sako A. Bagdonas.

Nors kooperatyvas specializuojasi tik augalininkystėje, darbų pakanka kiaurus metus. Baigiantis žiemai, dirbtuvėse tvarkoma technika, sandėliuose kaupiamos trąšos, ruošiama sėkla – „Kulvos žemė“ laukia pavasario.