Laikai, kai Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės konsultantai mokė ūkininkus gaminti silosą, įrodinėjo, kad gyvuliams būtini pašarų priedai, kad vien šieno ir miltų nepakanka, jau praeityje. Per 15 metų gyvulių augintojai įgijo ir žinių, ir patirties. Kartu su jais patobulėjo ir konsultantai, kuriems į ūkius važiuoti beveik nebereikia: dabar didžiąją darbo laiko dalį jie praleidžia palinkę prie popierių ir kompiuterių.

Klaidžioti įvairių dokumentų ir teisinių aktų labirintuose LŽŪKT specialistai pradėjo, kai Europos Sąjunga Lietuvai atvėrė paramos žemės ūkiui „piniginę”. Galimybė ūkininkams susigrąžinti dalį investicijų pakeitė įprastą konsultantų darbo ritmą, privertė juos domėtis ne tik specialybės naujienomis, bet ir įgyti kitų, dažniausiai ekonomikos, žinių. LŽŪKT Marijampolės r. biuro gyvulininkystės konsultantė Leonarda Isodienė sako, kad dabar konsultuoti nors ir sunkiau, bet įdomiau. Kartais iš bejėgiškumo rankos svyra, tačiau tenka susiimti ir iki galo išspręsti painų paramos administ­ravimo taisyklių kryžiažodį. „Tai ir yra įdomu: ar sugebėsi įminti biurokratines mįsles, ar ne. Deja, ne viskas nuo mūsų pastangų ir gerų norų padėti priklauso, dažnai dėl valdininkų trumparegiškumo atsiduriame aklavietėje“, – apie šiuolaikinio konsultavimo kasdienybę pasakoja L. Isodienė. Pasak jos, dabar visi 7 biuro specialistai turi dirbti kaip viena komanda, nes atskiros rengiamų projektų dalys reikalauja kiekvieno iš jų specialių žinių: ekonomikos, buhalterijos, gyvulininkystės ir augalininkystės.

Paramos teikimo sąlygų pinklės

Šie metai konsultantams prasidėjo kaip niekad įtemptai. Paskelbtas paraiškų KPP 2007–2013 m. paramai gauti grafikas neleido net trumpam atsikvėpti: pirmieji domėtis galimybėmis gauti finansavimą suskubo pieno ūkių šeimininkai, siekiantys sutvarkyti mėšlo šalinimo sistemas ir įdiegti ES Nitratų direktyvos reikalavimus. Mėšlo tvarkymas – viena opiausių Lietuvos ūkių problemų, kuriai išspręsti reikia nemažų investicijų. Ne išimtis ir Marijampolės rajonas. Įsipareigojimas iki 2013 m. įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimus – daugumos marijampoliečių galvos skausmas, todėl ES fondų parama nemaža paspirtis pieno ūkį plėtojantiems žemdirbiams. Pasak Leonardos, šiemet daug ūkininkų nesikreipė paramos tik dėl painiavos administravimo taisyklėse, o tiems, kurie ryžosi siekti kompensacijų, teko nueiti kryžiaus kelius. „Ir mes vos nepražilome, nors paraiškas pildėme ir projektus rengėme tik 3 ūkininkams. Klausimų buvo milijonai, o atsakymų – nulis. Į klausimus valdininkai atsakydavo nė nebandydami įsigilinti: skaitykite paramos administravimo taisykles. O ten ir velnias galvą gali nusisukti. Man net kelius pakirto, kai likus savaitei iki paraiškų teikimo termino pabaigos, kai projektai jau buvo baigti, buvo paskelbtas įsakymas, koreguojantis paramos teikimo sąlygas“, – prisimena Leonarda.

Konsultantė sako, kad ankstesnio finansavimo laikotarpio paramos administ­ravimo taisyklės buvo daug paprastesnės ir lengviau suprantamos. Dar blogiau, kad, iškilus neaiškumams dėl teikimo sąlygų, nėra kam jų išaiškinti: Nacionalinė mokėjimų agentūra siūlo kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir atvirkščiai, arba atsakymų tenka laukti be galo ilgai, kartais nesiteikiama iš viso atsakyti arba atsakoma vienaip, o po kurio laiko reikalaujama daryti kitaip. L. Isodienė spėja, kad dėl tokio klaidinimo vienas jos rengtas projektas nebus patvirtintas.

Nuriję vieną karčią biurokratų piliulę, dabar konsultantai iš anksto ruošiasi kiekvienam paraiškų teikimo etapui. Pirmiausia patys bando nagrinėti paramos teikimo sąlygas, o tada kviečiasi valdininkus, kuriems perduoda konkrečius ūkininkų klausimus. „Deja, jie kuria taisyk­les, sėdėdami kabinetuose, todėl negali numatyti visų aplinkybių. Taigi į kai kuriuos klausimus tiesiog negali atsakyti“, – neslepia nusivylimo L. Isodienė.

Pirmenybė – sutartis pasirašiusiems ūkininkams

Visus, atvykusius į LŽŪKT Marijampolės r. biurą, pasitinka užrašas „Klientus aptarnaujame iki 12 val.“. „Neturėjome kitos išeities, nes ištisą dieną į kabinetus einantys žmonės neleidžia susikaupti. Rengiant projektus ir pildant paraiškas, klaidų geriau nedaryti, todėl padalijome darbo dieną: pirmoje jos pusėje konsultuojame ūkininkus, o po pietų pildome paraiškas, rengiame projektus“, – tęsia L. Isodienė. Marijampoliečiai turi per šimtą sutartis su LŽŪKT pasirašiusių ūkininkų: tvarko jų ūkių buhalterinę apskaitą, rengia šėrimo racionus, analizuoja karvių produktyvumo ir pieno sudėties pokyčius, tiria siloso kokybę ir teikia kitas paslaugas. „Pirmiausia jiems padedame pildyti paraiškas ir rengti projektus ES paramai gauti. Jei lieka laiko, konsultuojame ir ne biuro klientus, o tokių irgi nemažai, kartais net susidaro eilės, bet juk neišvarysi žmonių vien dėl to, kad jie nepasirašė bendradarbiavimo sutarties“, – neatisako padėti L. Isodienė.

Ypač daug dėl konsultacijų nesusitarusių žmonių į biurą užsuka, kai tame pat pastate įsikūrusiame Savivaldybės žemės ūkio skyriuje vyksta seminarai arba paskelbiama žemdirbiams aktuali informacija. Marijampolės r. biuro specialistai pastebi, kad dabar ūkininkams reikia ne tik technologinių, bet ir teisinių konsultacijų. „Pastaruoju metu, pakilus grūdų kainoms, padaugėjo apgavysčių: vienas ūkininkas guodėsi, kad neranda teisybės, nes viena grūdus superkanti įmonė suklastojo grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, pakeisdama jos datą ir grūdų kainą. Labai reikalingas teisininkas, kuris vertintų sutarčių sąlygas, patartų kokių teisinių veiksmų reikėtų imtis, kilus konfliktams“, – svarsto biuro vadovas, augalininkystės konsultantas Juozas Isoda, LŽŪKT pradėjęs dirbti nuo pirmųjų įstaigos įsikūrimo metų. Jis prisiminė, kad prieš 15 metų ir ūkininkų, ir konsultantų žingsniai buvo nedrąsūs, visiems trūko patirties. „Šiandien viskas pasikeitė neatpažįstamai. Ūkininkai išpruso. O kokia moderni technika jų kiemuose stovi! Anksčiau visa tai atrodė nepasiekiama svajonė“, – geromis permainomis džiaugiasi biuro vadovas. Pasak jo, žemdirbiams teorinių žinių jau nebereikia, ūkininkavimo abėcėlę jie gerai išmano, todėl į seminarus nepasirengus geriau neiti. „Iš tuščio į kiaurą nepapilstysi – nušvilps“, – šmaikštauja J. Isoda. Jo teigimu, turi kaip ekstrasensas numatyti, kokie klausimai gali kilti ūkininkams, ir surasti įtikinamų argumentų.

Patarimų reikia ir bendrovėms, ir ūkininkams

LŽŪKT Marijampolės r. biuro klientai – ir stiprios bendrovės, ir ūkininkai. Vieniems reikia buhalterijos tvarkymo paslaugų, kiti neapsieina be kompiuterinės šėrimo programos FeedExpert rekomendacijų. Pasak L. Isodienės, dabar žemdirbius konsultuoja ir pašarus bei chemikalus parduodančių firmų specialistai, tačiau jų patarimai yra šališki. „Su konkurentais nesipykstame, o bendromis jėgomis siekiame padėti ūkininkui. Jei karvės negaluoja dėl šėrimo klaidų, kartu bandome parengti optimalų racioną. LŽŪKT kompiuterinė šėrimo programa ne tik parengia racionus, bet ir analizuoja kontrolinio melžimo duomenis“, – LŽŪKT veiklos pranašumus vardija konsultantė.

Ne visuomet Tarnybos specialistai pajėgūs padėti, ypač keblu patarti, jei ūkininkai susidomi netradicine veikla, pavyzdžiui, augina graikinius riešutmedžius arba veisia laukinius zuikius. Išgarsėjęs ūkyje laikomų laukinių zuikių fotografijomis marijampolietis Gediminas Tamulynas – dažnas konsultantų svečias. Per 50 ha cukrinių runkelių auginantis ūkininkas laikyti zuikius pradėjo prieš kelerius metus, kai priglaudė vieną sužeistą laukinį gyvūną. Dabar jų turi per 30. „Aš jam sakau, paleisk į laisvę, nes tuoj pats neturėsi kur prisiglausti, o jis – gaila, lapės papjaus, medžiotojai nušaus“, – apie neįprastą gyvūnų mylėtoją pasakoja J. Isoda.

Savo bute Marijampolėje G. Tamulynas apsilanko tik tuomet, kai reikia išsimaudyti, o visas dienas leidžia zuikynu paverstame vagonėlyje: prižiūri jauniklius, gydo apsirgusius ar sužeistus gyvūnus. „Net keliasi naktimis, kad pamaitintų mažylius pienu. Per kelerius metus jis išsiaiškino, kad jiems skaniausias „Dvaro“ pienas. Zuikiams ūkininkas išleidžia daug pinigų, bet dar nė karto dėl to nesiskundė“, – stebisi ūkininko geraširdiškumu L. Isodienė. Pasak jos, apie zuikius G. Tamulynas galėtų pasakoti visą dieną. Kai jis užsuka į biurą, konsultantai su juo kalbasi pasikeisdami: mat klausytis pasakojimų apie augintinius įdomu, bet darbai spaudžia.

Kai kurie žemdirbiai su konsultantais draugauja tiek pat laiko, kiek gyvuoja biuras. Tokie ūkiai dabar tapo pavyzdiniais. Juose organizuojamos lauko dienos, praktiniai seminarai, kad ir kiti įsitikintų įgyvendintų naujovių nauda. Konsultantai pastebi, kad kasmet klientų ratas plečiasi, ypač džiugu, kai LŽŪKT specialistų paslaugų neatsisako ir iš tėvų verslą perėmę sūnūs. „Tai mums geriausia dovana“, – pabrėžia buhalterė Rasa Mureikienė.

Naujovėms imlius žemdirbius konsultuoti lengviau

Vienas iš ištikimųjų LŽŪKT biuro klientų – 30 karvių auginantis Valdas Senkus. „Jis nesibaido naujovių, niekada į mano patarimus nenumoja ranka“, – ūkininką giria L. Isodienė. V. Senkaus ūkyje vyko pirmosios siloso gamybos lauko dienos, jis nepabijojo rizikuoti ir pasėti užsienietiškų veislių svidrių. Geras pavyzdys užkrečiamas. Dabar, pasak gyvulininkystės konsultantės, rajone nėra ūkininkų, kurie negamintų siloso ar šienainio. Pats V. Senkus, atsižvelgdamas į L. Isodienės patarimus, karvių produktyvumą padidino nuo 4 iki 7 tūkst. kg, tačiau tai dar ne riba. „Gerai būtų papildomas 1 tūkst. kg, tačiau akivaizdu, kad didelis pieningumas kenkia karvių sveikatai“, – nesivaiko rekordinių primilžių V. Senkus.

Kiekvieną mėnesį gyvulininkystės specialistė peržiūri kompiuterinės programos pateikiamą ūkininko karvių kontrolinio melžimo duomenų išklotinę. Analizuojant ją pagal pieno baltymų ir riebalų santykį ir jų skirtumą atitinkamu laktacijos laikotarpiu, nustatomi sergantys gyvuliai, o pagal urėjos kiekį piene įvertinamas baltymų ir energijos balansas. „Rengiant racioną kompiuterine programa, galima išvengti acidozės, ketozės ir kitų medžiagų apykaitos ligų“, – šėrimo ir produktyvumo analizės svarbą akcentuoja L. Isodienė.

Ūkininkas ketina karvių bandą padidinti iki 50. Baigęs statyti skystojo mėšlo rezervuarą pagal BPD 2004–2006 m. priemonės „Standartų laikymasis“ projektą, imsis naujo projekto ir sieks KPP priemonės „Valdų modernizavimas“ paramos. Beje, V. Senkui projektus Pieno ir Nitratų direktyvos reikalavimams įgyvendinti rengė LŽŪKT specialistai. „Svajoju rekonstruoti tvartą ir įsigyti pašarų maišytuvą-dalytuvą. Karvidė per žema, technika neįvažiuoja, todėl pašarams išdalyti reikia daug rankų darbo“, – ateities planais dalijasi ūkininkas. Kai šalia yra kompetentingi patarėjai, verslą plėsti nebaugu. „Nesu visų galų meistras, todėl konsultantų patarimai labai praverčia. Be to, į viską įsigilinti tiesiog pritrūktų laiko“, – pasitiki specialistais ūkininkas ir pripažįsta, kad vienam, vargu, ar būtų pavykę sėkmingai įdiegti naujas technologijas ir pasiekti gerų rezultatų.

***

Komentaras:

Daiva Gurauskienė

LŽŪKT Gyvulininkystės skyriaus vadovė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų bei savivaldybių biuruose dirba 28 gyvulininkystės konsultantai ir 5 gyvulininkystės specialistai centre. Patariame ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms gyvulių auginimo technologijų klausimais, mokome juos diegti inovacijas savo ūkiuose, rengiame gyvulių šėrimo, reprodukcijos, ganiavos tvarkymo planus, imame pašarų ėminius, apskaičiuojame jų poreikį ir teikiame kitas paslaugas. Organizuojame mokymų programas ir rengiame specializuotus leidinius. Konsultantų darbe labai praverčia tarptautinių projektų metu įgytos žinios, kaip tinkamai gaminti pašarus, taikyti pažangias pieno ūkio tvarkymo sistemas.

Kintantys vartotojų poreikiai, kurie kelia naujus reikalavimus ūkinei veiklai, keičia ir gyvulininkystės konsultantų darbą, o įstojus į ES, atsirado ir naujų, mums mažai žinomų sričių: aplinkosauga, gyvūnų gerovė. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriame ES teikiamos paramos galimybių analizei, padedame ūkininkams įgyvendinti Nitratų direktyvos keliamus reikalavimus, mokomės rengti verslo planus ir sekame numatomus žemės ūkio politikos pokyčius.