23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/03
Kodėl brango pieno produktai
  • Albertas GAPŠYS, Deiva MIKELIONYTĖ LAEI
  • Mano ūkis

Per 2007 metus pieno produktai Lietuvoje pabrango daugiau kaip ketvirtadaliu. Ypač sparčiai kainos pradėjo kilti nuo rugpjūčio mėnesio. Brangimą nulėmė augančios pieno supirkimo kainos, didėjančios perdirbimo sąnaudos, o ypač pasaulinių pieno produktų kainų augimas.

Per 2007 metų dešimt mėnesių natūralaus riebumo pieno supirkta 5,2 proc. daugiau negu per tą patį 2006-ųjų laikotarpį. Tačiau išaugusi pieno gamyba nepatenkino padidėjusio žaliavos poreikio. Maždaug 9 proc. žaliavinio pieno perdirbimo įmonės įsivežė iš Latvijos (8 proc. daugiau negu 2006 m.). Rudenį, paaštrėjus konkurencijai, žaliavinio pieno importuota mažiau. Jau spalio mėnesį Lietuvos perdirbimo įmonės įsivežė iš užsienio trečdaliu mažiau pieno negu vidutiniškai per mėnesį, o vidutinė šio pieno kaina (1 234 Lt/t) buvo 29 proc. didesnė už bendrą vidutinę (960 Lt/t). Pieno supirkimo kainos didėjo visose Baltijos šalyse, o Lietuvoje – labiausiai.

Spalio mėnesį supirkimo kainos šiose šalyse beveik susilygino. Iš to daugiausia laimėjo Lietuvos pieno gamintojai. Tačiau  Baltijos šalyse pieno supirkimo kainos tebėra žemesnės nei ES senbuvėse šalyse.

Šis staigus, spartus ir aukštas pieno supirkimo kainų kilimas nulėmė Lietuvos pieno perdirbimo įmonių gaminamos produkcijos savikainos pokyčius. Statistikos departamento duomenimis, savikainos augimą taip pat nulėmė pabrangęs kuras (10–14 proc.), energijos ištekliai (10 proc.), padidėjusios darbo užmokesčio išlaidos. Per sausio–rugsėjo mėn. pieno pramonės savikaina (palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu) išaugo ketvirtadaliu, o per spalio–gruodžio mėn. vien dėl pieno supirkimo kainų augimo dar papildomai apie 18 proc.

Pasaulio rinkų įtaka

Pieno žaliavos ėmė trūkti ir konkurencija padidėjo dėl išaugusios pieno produktų paklausos Jungtinėse Valstijose, Japonijoje, o ypač Kinijoje, Indonezijoje, Malaizijoje. Pasaulinės pieno produktų kainos augo jau nuo 2007 m. pavasario. Spalio mėnesį, palyginti su 2006-ųjų spaliu, eksporto kainos Europoje ir Okeanijos valstybėse išaugo 1,6 ir daugiau kartų.

Pieno produktų kainų augimas pasaulio rinkose paveikė ir Lietuvos pieno ir jo produktų kainų dinamiką bei gamybos ir eksporto struktūrą. Perdirbimo įmonės, atsižvelgdamos į mažesnį vietinės rinkos mokumą ir vartojimą, sparčiau didino eksporto kainas.

Lietuvos vidaus rinkoje 2007 metų spalį, palyginti su 2006-ųjų spaliu, padidėjo visų pieno produktų kainos. Labiausia išaugo kietųjų ilgai nokstančių sūrių ir sviesto kainos – po 43 proc., mažiausiai pabrango jogurtas – 8 proc. Kitų pieno produktų kainos pakilo 21–26 proc.

Pieno produktų gamybos augimo tempai 2007 metais atspindėjo pakitusią pasaulinę pieno produktų paklausą bei išaugusių kainų įtaką vartotojų pasirinkimui. Daugiausia išaugo nugriebto  pieno miltelių (94 proc.), pieno konservų (37 proc.) ir varškės (24 proc.) gamyba. Tuo tarpu pagrindinio Lietuvos pieno pramonės eksportuojamo produkto – sūrio – gamyba sumažėjo 10 proc.

Lietuvos įmonėse pagamintų pieno produktų kainos vis labiau artėja prie kitų ES šalių įmonių kainų. Spalio mėn. pagrindinių eksportuojamų pieno produktų kainos nedaug tesiskyrė ne tik nuo Latvijos, Estijos ar Lenkijos, bet ir nuo Vokietijos.

Mažmeninės kainos augo sparčiau

Mažmeninės pieno produktų kainos Lietuvoje augo šiek tiek sparčiau nei did­meninės, atskirų pieno produktų kainos padidėjo 11–36 proc. Palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, Lietuvoje mažmeninės pieno produktų kainos rugpjūčio–spalio mėnesiais kilo sparčiausiai.

Mažmeninės pieno produktų kainos kilo ir kitose ES valstybėse. Vokietijoje ir Švedijoje ypač padidėjo sviesto kainos (nuo 2007 m. kovo iki rugsėjo Stokholme – 63 proc., Berlyne – 32 proc., Vilniuje – 9 proc.), Lenkijoje labiausiai pabrango geriamasis pienas (Varšuvoje – 20 proc., Vilniuje – 11 proc.), fermentinis sūris Varšuvoje ir Stokholme atpigo 2–3 proc., Vilniuje braškinis jogurtas – 22 proc.

Daugiau pieno išvežta į ES

Per 2007 metų devynis mėnesius pieno produktų eksportuota 48 proc. daugiau negu per tą patį 2006-ųjų laikotarpį. Dėl paklausos pasaulio rinkose labiausiai išaugo koncentruoto pieno ir grietinėlės eksportas – 2,5 karto (pieno miltelių – 2,7 karto), o kondensuoto pieno – 2 kartus. Taip pat 2 kartus išaugo nekoncentruoto pieno ir grietinėlės, pieno cukraus ir išrūgų miltelių eksportas, o sūrių ir varškės – pagrindinių eksportuojamų ­produktų – tik 13 proc. Tai mažiausias eksporto, neskaičiuojant kazeino, prieaugis.

Pasaulinės paklausos pokyčiai turėjo įtakos ir geografinės eksportuojamų pieno produktų struktūros pasikeitimui. Per 9 praėjusių metų mėnesius 8,4 proc. sumažėjo pieno produktų eksportas į Rusiją, o 7,3 proc. padidėjo į ES valstybes. Padidėjo visų eksportuotų pieno produktų grupių vidutinės kainos, o labiausiai išaugo laktozės (2,7 karto), nenugriebto pieno miltelių (68 proc.) ir išrūgų (63 proc.) kainos.

Kylančios pieno produktų kainos padengė ne tik augančias produkcijos savikainos išlaidas, bet ir garantavo dideles perdirbimo įmonių pajamas. Pieno perdirbimo įmonių apyvarta per 2007 metų sausio–rugsėjo mėn. (palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu) išaugo apie 29 proc., o pelnas nuo apyvartos sudarė apie 6 proc.

Lietuviška žaliava konkurencinga

Taigi, Lietuvos pieno sektoriuje kainų augimą nulėmė: energetinių gamybos kaštų bei darbo užmokesčio augimas; dėl konkurencijos kylančios žaliavinio pieno supirkimo kainos; didėjančios pieno produktų paklausos pasaulyje įtaka ES rinkos kainoms; galimybė eksportuoti pieno produktus daug didesnėmis kainomis ir didesniais kiekiais negu iki šiol.

Visose pieno sektoriaus grandyse – žaliavinio pieno gamybos, perdirbimo ir prekybos – kainos iki 2007 m. liepos mėn. didėjo vienodais tempais, o antrąjį pusmetį daug spartesni tempai buvo pirminėje gamybos grandyje.

Perdirbimo įmonių pelnas labiausiai didėjo dėl išaugusių pieno produktų eksporto kainų ir kiekių.

Baltijos šalių ir Lenkijos pieno supirkimo kainos išlieka mažiausios ir konkurencingos tarp ES šalių, todėl žaliavinio pieno gamybą didinti yra perspektyvu. Tačiau dabartinis ES nustatytas žaliavinio pieno kvotinis gamybos, suvartojimo ir eksporto-importo balansas riboja pieno ūkių plėt­rą, tuo pačiu sudaro galimybes staigiems rinkos santykių (pasiūlos ir paklausos) bei kainų pokyčiams. Tai akivaizdžiai  patvirtina dabartinė pieno sektoriaus situacija, kai ūkininkų ir pieno perdirbimo įmonių pelnas auga ne dėl didėjančių gamybos apimčių, o dėl neprognozuoto kainų augimo. Kvotų panaikinimas ES liberalizuotų žaliavinio pieno rinką ir tai būtų išeitis tenkinti augančius vartojimo poreikius pasaulyje.