Ūkių apskaitos duomenų tinklui pateikiami prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos duomenys atspindi per metus įvykusius pokyčius. Šiemet skelbiami 2006 metų veiklos rezultatai, išanalizavus ir apibendrinus tyrime dalyvavusių 1 300 ūkininkų ūkių duomenis.

Daugiausia ūkių apskaitos duomenų tinklo respondentų – iš Šiaulių apskrities, mažiausiai – iš Alytaus. Penkiose apskrityse respondentinių ūkių padaugėjo, penkiose – sumažėjo. Palyginti su 2005 m., mažesnių kaip 50 ha ūkių padaugėjo 1,5 procento, o didesnių kaip150 ha – 2 proc. Ūkių nuo 50 iki 100 ha sumažėjo 3 proc. Nederlingų žemių (našumas nesiekia 35 balų) ūkių sumažėjo 2 proc., o derlingų žemių (didesnis kaip 45 balų našumas) padaugėjo 2,5 proc. Trečdalį respondentinių ūkių sudarė nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiai. Didžiausio žemės našumo žemėse ūkininkavo ir didžiausius ūkius turėjo augalininkyste besiverčiantys ūkininkai.

Respondentinių ūkių struktūra pagal ūkininkavimo tipus pasikeitė nedaug: nežymiai sumažėjo javų, rapsų, mišrių augalininkystės-žolėdžių gyvulių ir pienininkystės ūkių, šiek tiek padaugėjo mišrių, vyraujant augalininkystei, ir mišrių, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ūkių.

Kur kas labiau pakito ūkių ekonominis dydis (EDV – ekonominio dydžio vienetas). Gerokai padaugėjo 2–4 EDV (12 proc.) ir didesnių kaip 40 EDV (43 proc.) ūkių. Kitų ekonominio dydžio grupių ūkių sumažėjo.

Didžiausią pasėlių struktūros dalį 2006 metais sudarė žoliniai augalai (28,5 proc.), kurių plotai per metus padidėjo 4 proc. Miežiai sudarė 19,3 proc. (padidėjo 2,5 proc.), kviečiai – 16,6 proc. (sumažėjo 4,5 proc.).

Miežių pasėliai vyravo ūkiuose iki 100 ha, o stambesniuose bei specializuotuose augalininkystės ūkiuose daugiau auginta kviečių. Kviečiai, miežiai ir rapsai javų ir augalininkystės ūkininkavimo tipo ūkiuose užėmė 51–61 proc. pasėlių, o mišriuose, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ir pienininkystės ūkiuose – tik 11–15 proc. Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią pasėlių dalį kviečiams skyrė Marijampolės apskrities (36 proc.), miežiams – Šiaulių (30 proc.), rapsams – Marijampolės (17,5 proc.), grikiams – Vilniaus (9,3 proc.), cukriniams runkeliams – Marijampolės (4,4 proc.) apskričių ūkininkai.

Dėl sudėtingų žiemojimo sąlygų 2006 metais žuvo nemažai žiemkenčių, dalis nukentėjo nuo pavasarinio pelėsio, išmirko, karšti ir sausi orai vasarą taip pat neigiamai veikė augalų vystymąsi, todėl beveik visų augalų derlingumas, palyginti su 2005 m., buvo mažesnis: ankštinių augalų – dvigubai, kviečių – 43 proc., miežių – 35 proc. Nepasikeitė tik cukrinių runkelių derlingumas. Tačiau kainos išaugo: – bulvių 48 proc., kviečių ir rugių – 33, grikių – 18, miežių – 13, o cukrinių runkelių sumažėjo 27 procentais.

Gyvulių, išskyrus avis, skaičiaus kitimo tendencijos nesiskyrė nuo 2005 m. Per metus padaugėjo galvijų – 16 proc., melžiamų karvių ir avių – po 10 proc., sumažėjo kiaulių – 7 proc. Melžiamų karvių pienininkystės ūkiuose per metus padaugėjo beveik penktadaliu, t. y. tiek pat, kaip 2005 m. Labiausiai melžiamų karvių padaugėjo Klaipėdos apskrityje, o sumažėjo vien Alytaus apskrities prekiniuose ūkininkų ūkiuose.

Turto vertę didino technika

Ūkininkų žemės ūkio turtas augo lėčiau: 2006 m. jis vidutiniškai padidėjo 17 proc., t. y.  3 proc. mažiau negu 2005-aisiais. Net 28 proc. padidėjo Klaipėdos apskrities ūkininkų turtas, o Panevėžio ir Telšių apskrityse – vos 11 proc.  Javų, rapsų ir pienininkystės ūkių turtas 2005 m. padidėjo ketvirtadaliu, o 2006-aisiais – tik penktadaliu. Tiek pat jis didėjo ir augalininkystės bei mišriuose augalininkystės-žolėdžių gyvulių ūkiuose. Kaip ir ankstesniais metais, ūkininkai daugiausia dėmesio skyrė techninės bazės stiprinimui: jų traktorių, kombainų ir žemės ūkio mašinų vertė per metus padidėjo maždaug trečdaliu, o gyvulių – 15 proc., žemės – 7,6 proc., pastatų – 4,4 proc. Turto vertė, tenkanti 1 ha žemės ūkio naudmenų (ŽŪN), išaugo 17 proc. ir sudarė 4 970 Lt. Šis rodiklis didžiausias daržininkystės, sodininkystės, mažiausias – javų, rapsų specializacijos ūkiuose. Tauragės apskrityje šis rodiklis prašoko šalies vidurkį 44 proc., Vilniaus buvo 17 proc. mažesnis; ekologiniuose ūkiuose – 8 proc. mažesnis. Technikos vertės lyginamasis svoris turto struktūroje didėja. Traktorių, kombainų, žemės ūkio mašinų, transporto priemonių ir įrengimų dalis 2006 m., palyginti su 2005-aisiais., padidėjo nuo 32 iki 37 proc.

Ūkininkų finansinis turtas irgi auga lėčiau: augimas 2004 m. sudarė 59 proc., 2005 m. – 37 proc., 2006 metais – 28 proc. Labiausia (57 proc.) finansinis turtas 2006 m. didėjo mišriuose, vyraujant augalininkystei, ūkiuose, o mažiausiai (5 proc.) – augalininkystės-kiaulininkystės ūkiuose.

Suvalkijos ūkininkai skolinosi daugiausia

Per 2006 metus vieno ūkininko skolos padidėjo vidutiniškai 58 proc. Daugiausia jos išaugo Klaipėdos apskrities (2,5 karto) ir mišriuose, vyraujant žolėdžiams gyvuliams (2,2 karto), ūkiuose. Telšių apskrities ūkiuose skolos padidėjo tik 18 proc. Skolų suma, tenkanti 1 ha ŽŪN, didžiausia buvo Marijampolės apskrities (1 405 Lt) ir augalininkystės specializacijos (1 181 Lt), o mažiausia – Vilniaus apskrities (384 Lt) ir mišriuose, vyraujant augalininkystei (418 Lt), ūkiuose. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkių skolos buvo 50 proc. mažesnės nei palankiose ūkininkauti vietovėse. Ekologinių ūkių skolos nedaug viršijo šalies vidutinį lygį. Jaunieji ūkininkai (iki 40 m.) skolinosi daugiau, o jų skolos, tenkančios 1 ha ŽŪN, beveik dvigubai didesnės negu vyresnių kaip 50 metų ūkininkų.

Nuosavas ūkininkų kapitalas 2006 m. padidėjo beveik tiek pat (15 proc.), kiek ir 2005 m. Smulkių ūkių (< 2 EDV) nuosavas kapitalas sumažėjo apie 3 proc., o visų kitų ūkių padidėjo. Didžiausias nuosavo kapitalo vertės metinis prieaugis buvo pienininkystės (19 proc.) ir javų, rapsų specializacijos (18 proc.), Klaipėdos apskrities (27 proc.), o mažiausias – mišriuose augalininkystės-kiaulininkystės (2 proc.) ir Alytaus apskrities (6 proc.) ūkiuose.

Augo gyvulininkystės produkcijos gamyba

Bendrosios produkcijos vertė, tenkanti 1 EDV, vidutiniškai siekė 82 proc. 2005 m. lygio. Dėl nepalankių klimatinių sąlygų daugiausia (26 proc.) sumažėjo augalininkystės produkcijos gamyba, o gyvulininkystės sumažėjo tik 6 proc. Geresnių rezultatų pasiekė daržininkystės, sodininkystės specializacijos ir mažesni kaip 10 ha ūkiai, visų kitų ūkių rezultatai prastesni. Labai nedaug pablogėjo ir mišrių augalininkystės-kiaulininkystės bei Tauragės apskrities ūkių rezultatai. Labiausiai bendrosios produkcijos gamyba sumažėjo javų, rapsų specializacijos (31 proc.) ir ­Marijampolės apskrities (35 proc.), gerokai mažiau – mišrios gamybos (12–25 proc.), Klaipėdos (7 proc.), Utenos (14 proc.) ir Panevėžio (17 proc.) apskričių ūkiuose.

Gyvulininkystės produkcijos dalis bendrosios produkcijos atžvilgiu didėjo. Palyginti su 2005 m., ji padidėjo 6 proc. ir beveik pasiekė 45 proc., o augalininkystės – sumažėjo nuo 60 iki 54 proc. Kitos veik­los pajamų dalis (1,5 proc.) beveik nepasikeitė, tačiau Tauragės ir Vilniaus apskričių ūkiuose ji buvo gerokai didesnė, atitinkamai 2,7 proc. ir 5,1 proc.

Gyvulininkystės produkcija vyravo 10–100 ha ūkiuose, palankių ūkininkauti vietovių ūkiuose, pienininkystės, gyvulius auginančiuose, mišrios gamybos ūkiuose, Klaipėdos ir Utenos apskričių ūkiuose. Didėjo pieno produkcijos dalis bendrosios produkcijos atžvilgiu. Pienininkystės ūkiuose 2006 m. ji sudarė apie 61 proc., Utenos ir Klaipėdos apskričių ūkiuose – atitinkamai 45 ir 40 proc. bendrosios produkcijos. Mažiausias pieno produkcijos lyginamasis svoris  – Marijampolės (14 proc.) ir Šiaulių (18 proc.) apskričių ūkiuose. Galvijiena sudarė apie dešimtadalį bendrosios produkcijos. Gerokai didesnė jos dalis mišriuose, vyraujant žolėdžiams gyvuliams (21 proc.), Klaipėdos apskrities (17 proc.), pienininkystės (14 proc.), Utenos, Tauragės ir Telšių apskričių (13–14 proc.) ūkiuose.

Iš augalininkystės produkcijos rūšių didžiausia dalis bendrojoje produkcijoje teko kviečiams (10 proc.) ir miežiams (8 proc.). Javų, rapsų specializacijos ūkiuose šios dalys atitinkamai sudarė 32 proc. ir 21 proc., arba, kartu paėmus, truputį daugiau nei pusę bendrosios produkcijos. Smulkesniuose ūkiuose (iki 12 EDV) didesnis lyginamasis svoris bendrojoje produkcijoje teko miežiams, o stambėjant ūkiui – kviečiams. 2006 metais didesniuose nei 100 EDV ūkiuose kviečių dalis bendrojoje produkcijoje siekė 29 proc., o miežių – tik 12 proc. Palankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusiuose ūkiuose šios dalys sudarė atitinkamai 13 proc. ir 10 proc., o nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiuose – po 5 proc.

2006 metais bendrosios produkcijos 1 ha ŽŪN, kaip ir 2005-aisiais, daugiausia pagaminta Tauragės apskrities ir daržininkystės, sodininkystės ūkiuose, 1 EDV – taip pat Tauragės apskrities ir pienininkystės ūkiuose. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkiai bendrosios produkcijos 1 EDV gamino, palyginti su palankių ūkininkauti vietovių ūkiais, daugiau: 2004 metais – 9 proc., 2005 metais – 7, 2006-aisiais – 12 proc.

Padidėjo daržininkų ir sodininkų pardavimai

Vidutiniškai 1 ha ŽŪN ūkininkų ūkiuose gauta 1 174 Lt pardavimo pajamų, t. y. 8 proc. mažiau negu 2005 m., bet 10 proc. daugiau negu 2004 m. Geriausių rezultatų, kaip ir per dvejus praėjusius metus, pasiekė daržininkystės, sodininkystės ir mišrūs augalininkystės-kiaulininkystės ūkiai. Ūkio pajamos 1 ha ŽŪN, palyginti su 2005 m., beveik nepasikeitė pienininkystės, mišriuose, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, mišriuose augalininkystės-kiaulininkystės ir Panevėžio, Šiaulių apskričių ūkiuose, o išaugo daržininkystės, sodininkystės (net 23 proc.) ūkiuose.

Daugiausia pajamų iš augalininkystės gavo Kauno, Marijampolės, Šiaulių ir Vilniaus apskričių ūkiai. Palankių ūkininkauti vietovių ūkiuose jos siekė 53 proc., javų, rapsų ūkiuose – 89, o daržininkystės, sodininkystės ūkiuose – 98 procentus. Pienininkystės ūkiai 82 proc. pajamų gavo pardavę pieną ir 14 proc. – galvijieną, o mišrių, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, – atitinkamai 52 ir 28 proc.

Apie kitus ūkių ekonominės veiklos rezultatus – kitame numeryje.