Pagal auginamų kiaulių skaičių Europos Sąjungoje Danija užima penktą vietą. Šalyje laikoma per 12 mln. kiaulių, tačiau jei ne griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai, danai kiaulininkystės ūkius galėtų dar labiau išplėsti. Kiaulių auginimo profesionalams iš paršavedės gauti 40 paršelių per metus – ne fantazija, o įveikiamas uždavinys. Po kryptingos selekcijos daniškos kiaulės jau turi vieną papildomą spenį, todėl ir daugiau paršelių gali išmaitinti.

Net ir investuodami nemažus pinigus į aplinką tausojančias technologijas, danai sugeba nupenėti kiaules bene pigiausiai iš visų išvystytos kiaulininkystės šalių. Pigiau negu Danijoje kiaulės auginamos tik Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir Brazilijoje. Net kiaulininkystės sektorių ištikusi krizė nedramatizuojama. „Dėl nepalankių verslo sąlygų danai bankrutuotų paskutiniai“, – įsitikinęs Danijos kiaulių augintojų organizacijos (DKAO) žemės ūkio departamento vadovas Martinas Andersonas (Martin Andersson). Nedidelė auginimo savikaina Daniją įtvirtino aukščiausiose paršelių eksportuotojų į Vokietiją pozicijose. Per metus danai užaugina apie 4,5 mln. paršelių, beveik 4 mln. jų parduoda vokiečiams. „Danijoje užaugintas paršelis kainuoja 10 eurų pigiau negu Vokietijoje“, – danų pasiekimus giria M. Andersonas.

Susivienijus pasiekiama daugiau

Visus Danijos kiaulių augintojus vienija viena organizacija, kuriai jie moka mokesčius, priklausomai nuo kiaulių skerdenos (≤ 110 kg – 2,56 Lt, > 110 kg – 6,75 Lt) ar eksportuoto paršelio svorio (≤ 15 – 1,40 Lt, <15 kg – 1,60 Lt). Taip pat taikomas ir metinis narystės mokestis. Danijoje kiaulininkystės verslas kooperuotas ir dauguma ūkininkų yra skerdyklų savininkai. Surinktų mokesčių lėšos eikvojamos ne tik DKAO administracijai išlaikyti, nemažai jų investuojama į kiaulių šėrimo, reprodukcijos, sveikatos, laikymo sistemų, naujos įrangos ir aplinkos taršos mažinimo technologijų tyrimus. Kasmet organizacijos interneto svetainėje pateikiama per 2 tūkst. publikacijų ir rekomendacijų.

Turėdami stiprų specialistų komandos užnugarį danai, palyginti su kitų šalių ūkininkais, padarė didelę pažangą, ypač tobulindami kiaulių šėrimą, didindami produktyvumą ir gerindami reprodukcijos savybes. „Nuo 1985 m. amoniako kiekis kiaulių mėšle sumažėjo beveik 60 proc. Prieš daugiau kaip 20 metų 98 kg sverianti kiaulė išskirdavo 110 g, o dabar 102 kg masės kiaulė su mėšlu išskiria 65 g azoto. Jo kiekis sumažėjo, sumažinus baltymų kiekį racione“, – apie tyrimų naudą kalba M. Andersonas pabrėždamas, kad azoto trąšų normatyvai Danijoje yra vieni iš griežčiausių: leistina azoto trąšų norma ES yra 170, o Danijoje – 140 kg/ha. Taigi ūkininkams labai aktualu, kad kiaulių mėšle jo būtų kuo mažiau.

Kad būtų gautas heterozės efektas, t. y. gyvuliai pasiektų maksimalų augimo tempą, penimi trijų veislių (landrasų, jorkšyrų ir diurokų) mišrūnai. „Kryžminimo schemoje nebeliko hempšyrų veislės kiaulių, nes jos neatitiko veisimo strategijos reikalavimų“, – aiškina DKAO specialistas. Per pastaruosius metus ypač pagerėjo reprodukcijos savybės, todėl vidutinį iš paršavedės gaunamų jauniklių skaičių pavyko padidinti 1,3–1,5. Be to, taikant kryptingą selekciją, išvestos kiaulės su vienu papildomu speniu.

Veislinės kiaulės auginamos 29 veislynuose, kuriuose laikoma 18 tūkst., o 150 dauginimo ūkių – dar 45 tūkst. veislinių paršavedžių. Pasak M. Andersono, Danijos selekcijos veisliniai gyvuliai taip pat yra pigesni negu kitose šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje.

Griežtinamos kenksmingų medžiagų emisijos

Palyginti su kitomis ES valstybėmis, Danijoje galioja gerokai griežtesni aplinkos apsaugos reikalavimai. Nuo šių metų pradžios kvapų, amoniako, nitratų ir fosforo emisijų normos dar labiau sumažintos, o leistini atstumai nuo gyvenviečių iki kiaulių auginimo ūkių padidinti. „ Danijoje problema Nr. 1 – kiaulininkystės ūkių skleidžiami kvapai. Dėl jo kyla gyventojų nepasitenkinimas, todėl naujomis nuostatomis ypač ribojamos kvapų emisijos, kurios matuojamos kvapo vienetais m3“, – teigia M. Andersonas. Ūkiams būtini aplinkosaugos institucijų leidimai, kurie suteikiami, jei neviršijamos ne tik kvapų, bet ir amoniako, nitratų ir fosforo emisijų normos.

Pasak M. Andersono, DKAO vykdo per 100 aplinkosaugos tyrimų. Bandomos įvairios taršos mažinimo technologijos, pavyzdžiui, srutų separavimas, apdorojimas ozonu, kitomis cheminėmis ar biologinėmis medžiagomis. DKAO skaičiavimais, naujos mėšlo tvarkymo technologijos vidutiniškai atsieitų apie 9,32 Lt (2,7 EUR) vienai penimai kiaulei. „Diegti užterštumą mažinančias sistemas apsimokėtų, jei papildomos išlaidos neviršytų 1 euro (3,45 Lt) vienai penimai kiaulei“, – DKAO specialistų atliktų tyrimų rezultatus pateikia M. Andersonas. Nors Danijoje, sukaupiama daug skystojo kiaulių mėšlo, biodujų gamyba iš mėšlo nėra paplitusi.

Iki šiol griežtesni aplinkosaugos reikalavimai buvo taikomi tik dideliems (nuo 250 SG) ir arčiau kaip 30 m iki gyvenviečių įsikūrusiems ūkiams. Nauji reikalavimai palies apie trečdalį Danijos kiaulių augintojų, t. y. jie negalės plėsti ūkių arba turės mažinti gamybą. Manoma, kad dėl tokio spaudimo dalis kiaulių augintojų verslą perkels į kitas šalis, ypač naujas ES nares. Danai priekaištų dėl invazijos į kitas valstybes nesureikšmina. „Mes sukuriame naujas darbo vietas ne tik kitose valstybėse, bet ir suteikiame darbo į mūsų šalį atvykusiems užsieniečiams“, – sako DKAO narys Andersas Nogardas (Anders Nørgaard). Daugumoje Danijos kiaulininkystės ūkių dirba rumunai, lenkai, lietuviai, vokiečiai.

Sieks išskirtinumo geresne kokybe

Kad daniška kiaulienos produkcija būtų išskirtinė, DKAO parengė naują specifinę kokybės standartų sistemą, pagal kurią bus kontroliuojamas kiaulių šėrimas, gydymas, analizuojamos gyvulių kritimo priežastys, gerinamos gyvulių auginimo sąlygos ir kita. „Įdiegtos naujovės garantuos maisto saugumą, atsekamumą ir gyvulių gerovę bei sveikatą“, – standartų esmę nurodo M. Andersonas. Šiai programai skirta apie 3,45 mln. Lt (1 mln. eurų). Nauja kokybės standartų sistema visiems ūkiams bus privaloma nuo 2013 metų. Beje, Danijoje gyvulių gerovės reikalavimai taip pat yra griežtesni negu kitose šalyse, pavyzdžiui, praėjus 4 savaitėms po sėklinimo ir likus 7 dienoms iki paršiavimosi, kiaulės turi būti laikomos palaidos.

Danijos kiaulių augintojus vienijančios organizacijos prognozėmis, kiaulininkystės verslas perspektyvus, nes kiaulienos poreikis auga kaip ant mielių, ypač trečiose pasaulio šalyse. Prognozuojama, kad Kinijoje kiaulienos poreikis šiemet išaugs iki 2,5 mln. tonų. Kasmet kiaulienos suvartojimas pasaulyje padidėja 1,7 proc.

***
Danijoje kiaulininkyste verčiasi 7,6 tūkst. ūkių (1970 m. Danijoje buvo 80 tūkst. kiaulių auginimo ūkių). Per metus nupenima daugiau kaip 26 mln. kiaulių, pagaminama 1,7 mln. t kiaulienos produkcijos, tai sudaro beveik 9 proc. nuo viso ES kiaulienos kiekio. Remiantis DKAO prognozėmis, nors dėl stipriai išaugusių grūdų kainų per šiuos metus kiaulininkystės verslo atsisakys apie 20 proc. ūkininkų, penimų kiaulių skaičius išliks stabilus. Pernai veiklą nutraukė 10 proc. ūkių, bet kiaulių auginimo mastai nesumažėjo. Remiantis ekspertų prognozėmis, kad dar labiau sumažėtų kiaulių auginimo sąnaudos, ūkiai turi stambėti. Prognozuojama, kad Danijoje po 10 metų liks ne daugiau 4 tūkst. ūkių, tačiau kiaulių skaičius nesumažės, atvirkščiai – gali net 10 proc. padidėti.