23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/02
Naminiai vandens paukščiai
  • Dr. Sigitas JANUŠONIS, dr. Robertas JUODKA, dr. Audronė KIŠKIENĖ LVA Gyvulininkystės institutas
  • Mano ūkis

Nepriklausomai nuo statistikoje pateiktų duomenų, Lietuvos kaimuose laikomas nemažas pulkas ir žąsų, ir ančių. Remiantis augintojų apklausomis, šių rūšių paukščių veisliniai pulkai yra palyginti grynaveisliai.

Vietinės žąsys

Vandens paukščių hibridų (vadinamųjų krosų) pasaulyje yra vos keli. Lietuvos gyventojai laiko vištinių veislės, Reino, Landų, pilkai margąsias žąsis ir skarules. Sodybose auginami vandens paukščiai skiriasi eksterjeru, dėslumu ir kitomis savybėmis.

Vištinės žąsys. Vištinių žąsų akys žyd­ros, kaklas vidutinio ilgumo su išlinkimu. Ant pilvo šie vandens paukščiai turi vieną arba dvi odos raukšles. Plunksnų spalva išskirtinai balta. Suaugę žąsinai sveria apie 6,0–6,5, patelės – apie 5–6 kg. Per metus sudeda vidutiniškai apie 20–40 kiaušinių. Kiaušinių svoris siekia 170–180 g.

Skarulės (garbanotosios) žąsys. Šie paukš­čiai turi ilgas susiraičiusias plunksnas ant pečių, sparnų, tarp dengiamųjų nugaros ir uodegos plunksnų. Be to, šios žąsys lėčiau negu kitos apsiplunksnuoja, jaunik­liai taip pat auga lėčiau. Skarulių plunksnos būna baltos arba pilkai baltos. Suaugę žąsinai sveria apie 5–6, patelės – apie 4,5 kg. Per metus žąsis padeda apie 35–40 kiaušinių.

Pilkai margosios žąsys. Paukščių akys raudonos spalvos, ant jų pilvo susiformavusios dvi riebalinės raukšlės. Žąsų plunksnų spalva yra įvairaus intensyvumo pilka, maišyta su balta spalva, apatinė užpakalinė dalis visada baltos spalvos. Šio veislinio tipo žąsys gerai penisi.

Suaugusių žąsinų svoris apie 6–8, žąsų – 5,5–6 kg. Patelės sudeda apie 35–45 kiaušinius per metus. Kiaušinių svoris siekia 175 g. Pilkai margosios žąsys yra gyvybingos, tačiau nedaug jų peri.

Vietinės antys

Remiantis eksterjero aprašymais, antis galima būtų suskirstyti į 5 veislines grupes: dekoratyvinės, laukinio tipo, ankštinės, Pekino, muskusinės.

Dekoratyvinės antys. Šio tipo antys turi vieną eksterjerinį ypatumą: kuodą ant galvos. Ančių plunksnų spalva būna įvairi: balta, juoda su balta krūtine, balta su ruda, „laukinio tipo“ ančių spalvų. Gaigalai neretai turi juodą galvą su žaliu at­spalviu. Galvos kuodo spalva dažniausiai atitinka vieną iš plunksnų spalvų arba būna jų mišinys. Suaugę gaigalai sveria apie 3–4, antys apie – 2,5–3 kg.

Laukinio tipo antys. Šio tipo gaigalų spalva skiriasi nuo ančių: galva tamsiai pilka ar beveik juoda su blizgančiu žalsvu atspalviu, nugara juodai ruda, apatinė liemens dalis šviesiai pilka, sparnai pilkai rudi su blizgančiais mėlynais „veidrodėliais“, šonuose apvestais juodomis ir baltomis juostelėmis. Ančių galva tamsiai ruda su dviem tamsiomis juostelėmis. Kak­las, nugara, krūtinė ir apatinė liemens dalis ruda, sparnai tamsiai rudi su mėlynais „veidrodėliais. Šio tipo ančių konstitucija tvirta, paukščiai yra judrūs ir pakankamai daug lesalo susiranda vandens telkiniuose. Antys pasižymi geromis mėsinėmis savybėmis. Suaugę gaigalai sveria apie 3,5, antys – apie 3 kg. Per vieną dėjimo ciklą antys sudeda iki 100–120 kiaušinių, kiaušinių svoris apytikriai 80–90 g. Kiaušinių lukštas baltas ir pakankamai tvirtas. Paukščių gyvybingumas geras. Lytinę brandą antys pasiekia 6 mėnesių amžiaus, dėslumo ciklas tęsiasi 6–7 mėnesius.

Ankštinės antys. Tokio tipo antys turi įvairiausių spalvų ir atspalvių plunksnų. Manoma, kad jos susiformavo iš laukinio tipo ir Pekino ančių veislių. Suaugę gaigalai sveria apie 3,5–3,8, antys apie 3–3,2 kg.

Pekino antys. Šių ančių plunksnų spalva balta su gelsvai kreminiu atspalviu. Suaugę gaigalai sveria apie 3,5–4, antys – apie 3–3,6 kg. Antys per vieną dėjimo ciklą sudeda apie 100–140 kiaušinių. Vienas kiaušinis sveria apie 85 g. Baltos spalvos antys yra gyvybingos. Tai yra mėsinio tipo paukščiai.

Muskusinės antys. Tokios rūšies ančių liemuo ilgas, platus ir gilus; galva pailgėjusi su išgaubta kakta (gaigalų – stambi, ančių – vidutinio dydžio su didelėmis blizgančiomis akimis). Paukščių akys žyd­ros, kartais pilkos spalvos. Pas gaigalus nuo akių iki snapo yra raudonos spalvos dėmė su raukšlėmis ir išaugomis prie snapo pagrindo. Šių paukščių snapas vidutinio ilgio ir pločio, blyškios kūno spalvos, kitų ančių – tamsiai rožinės spalvos su juodu galu. Kaklas vidutinio ilgio, krūtinė gili, plati, sparnai ir uodega ilgi, kojos trumpos, juodos. Plunksnų spalva juoda su žalsvu atspalviu, ant sparnų yra baltos spalvos „veidrodėlis“, bet pasitaiko ir juodai baltų, baltai rudų, baltų paukščių. Šių ančių tipiškas bruožas – eidamos jos judina pirmyn-atgal galvą, taip pat jos gerai skraido.

Labai ryškus lytinis dimorfizmas, suaugę gaigalai sveria apie 6, o antys – apie 3 kg. Antys sudeda apie 100 rudu arba baltu lukštu kiaušinių, kurių vienas vidutiniškai sveria apie 70 g. Šios rūšies antys ypač gyvybingos.