23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/02
Misija – būti žemdirbių partneriu
  • Jurga ZALECKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Viena didžiausių žemės ūkio srityje dirbančių bendrovių „Agrochema“ šiemet mini 10 metų veiklos sukaktį. Apie įmonės plėtrą, šiandienos situaciją ir veiklos perspektyvas kalbamės su bendrovės generaliniu direktoriumi Liudu MEDIEKŠA.

Koks buvo pirmasis įmonės veiklos dešimtmetis?

„Agrochema“ įsteigta 1998 metų vasario 6-ąją, sujungus dvi įmones – bendrovę „Skystos trąšos“ ir „Achemos“ filialą „Agroprekyba“. Įmonės paskirtis buvo gaminti skystąsias trąšas ir prekiauti visomis kitomis trąšomis Lietuvoje. Pirmieji metai buvo nelengvi. Esminis persilaužimas įvyko 2003–2004 m., tai beveik sutapo su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą, su geresnių sąlygų sudarymu vietiniams gamintojams – tuomet tapome viena sparčiausiai augančių šalies bendrovių. Išaugome į tarptautinę kompaniją – „Agrochemos“ grupę, kuriai priklauso aštuonios įmonės: „Agrochema“, „Agrochemos mažmena“, „Vilkaviškio agrochemija“, „Žemaitijos grūdai“, „Poraistė“, „Agrochema Eesti“ (Estijoje), „Agrochema Latvia“ (Latvijoje) ir „Litex­imp“ (Lenkijoje).

Kokias prekes ir paslaugas siūlote dabar?

Gaminame skystąsias kompleksines ir mikroelementų trąšas „Lyderis“, biriųjų trąšų mišinius, prekiaujame visų rūšių trąšomis (azoto, fosforo, kalio, NPK), augalų apsaugos priemonėmis, sėklomis, ūkinėmis prekėmis ir statybinėmis medžiagomis, pašarais ir jų priedais, durpėmis (eksploatuojame du durpynus). Iki šiol vieninteliai iš agroverslo įmonių tiekiame žymėtąjį kurą žemdirbiams. Teikiame sandėliavimo ir logistikos paslaugas.

Siūlome agronomų konsultacijas, rengiame tręšimo planus, atliekame dirvos tyrimus, auginimo programas. Superkame grūdus, nuo šių metų siūlysime pašarinių grūdų auginimo programas – manome, kad būtent pašarinių grūdų poreikis ateityje augs. Ketiname pradėti prekiauti ir žemės ūkio technika.

Praėjusiais metais mūsų įmonių grupės apyvarta išaugo iki 950 mln. Lt (palyginimui: 2003 m. apyvarta buvo 39 mln. Lt, 2004 m. peržengta 100 mln. Lt riba). Nors apyvarta sparčiai auga, dideliais pelnais pasigirti negalime: pelningumas siekia nuo 2 iki 4 procentų. Kaip prekybinei firmai, tai nėra geras rodiklis. Savininkų noras yra uždirbti daugiau pelno, bet kol kas rinkos situacija mums to neleidžia.

Kiek dar bus plečiamas agrocentrų „Agromax“ tinklas?  

Mes pirmieji šalyje 2004 m. pradėjome kurti modernius agrocentrus, kurių pagrindinė paskirtis – kad visos prekės ir paslaugos būtų vienoje vietoje. Centrai kuriami strategiškai svarbiose vietose, derlingų žemių zonoje.

Lietuvoje iš viso bus penki centrai (jau veikia Jonavoje, Šeduvoje ir Vilkaviškyje), Estijoje – vienas, Latvijoje ir Lenkijoje – po du „Agromax“ centrus. Be didžiųjų agrocentrų, dar planuojama įkurti iki 10 minicentrų.

Ar skiriasi darbo pobūdis Lietuvoje ir užsienyje?

Latvijoje turime dvi prekybos bazes, vyksta agrocentrų projektavimo darbai, statybą numatyta baigti 2010 m. Estijoje yra veikianti prekybos bazė, vyksta projektavimo darbai, viską užbaigti numatyta 2011 m. Lenkijoje vienas „Agromax“ centras jau veikia, kitas baigiamas projektuoti. Visose šalyse įmonės veikia kaip savarankiškos struktūros – mūsų manymu, vietiniai darbuotojai geriau orientuojasi šalies rinkos specifikoje, glaudžiau bendradarbiauja su klientais, o tai versle labai svarbu. Darbas kiekvienoje iš šalių turi savų ypatumų. Pavyzdžiui, Estijos ūkininkai skrupulingai laikosi sutartinių įsipareigojimų, o Latvijos ar Lietuvos pirkėjai, deja, dažnai lengva ranka numeta į šalį sutartį, jei kas nors pasiūlo geresnes sąlygas. Jokiu būdu nenoriu įžeisti mūsų žemdirbių, bet tokia mūsų patirtis...

Kaip vertinate šiandieninę rinką?

Galbūt yra manančių, kad mes gyvename monopolistinėmis sąlygomis, bet iš tiesų labai jaučiame konkurenciją – šalies viduje priskaičiuojame apie dešimt pagrindinių konkurentų. Šiuo metu konkurencija agroversle yra pačiame aukščiausiame taške. Tikėtina, kad kai kurie dalyviai trauksis iš rinkos, bet neabejotinai ateis naujų. Prekyboje trąšomis mes šiek tiek stipresni, bet grūdų supirkimo ir augalų apsaugos produktų rinkoje konkurenciją jaučiame ypač aštriai.

Kokių pagrindinių principų laikotės dirbdami su klientais?

Įmonių grupėje šiuo metu dirba 370 žmonių, susiformavęs stiprus kvalifikuotų specialistų kolektyvas. Daug dėmesio skiriame darbuotojų tobulinimuisi: per metus kiekvienas privalo dalyvauti 40 valandų trukmės mokymuose.

Pagrindinis darbo principas – partnerystė su žemdirbiu: kai žemdirbiui gerai, tai ir mums gerai. Laikomės savo įsipareigojimų ir to paties tikimės iš ūkininkų. Daug metų sėkmingai dirbame su Laimutės Stonkuvienės agroserviso įmone, Pauliukų ir Truskavos žemės ūkio bendrovėmis, ūkininkais Jonu Jurgeliūnu, Romualdu Majeru, Leonu Rudinsku ir daugybe kitų. Lojaliems klientams taikome nuolaidas.

Auga mūsų gaminamų skystųjų trąšų populiarumas, nes kasmet vis daugiau žemdirbių įsitikina jų privalumais. Skystosios trąšos sudaro apie 15 proc. visų trąšų pardavimų (400 tūkst. tonų biriųjų ir apie 70 tūkst. tonų skystųjų).

Tikriausiai ir Jus pasiekia žemdirbių nepasi­tenkinimas dėl sparčiai augančių trąšų kainų...

Lietuva yra ES šalis, ir mes negalime prekiauti kitokiomis sąlygomis. Trąšos, ypač kalio ir fosforo, brangsta visoje ES. Galima manyti, kad taip yra dėl ypač padidėjusio trąšų poreikio, kuris, savo ruožtu atsirado vykdant bioenergetinių augalų programas ir didėjant šių augalų plotams. Suskaičiavau, kad vien tik Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per pastaruosius trejus metus dirbamos žemės plotai padidėjo 120 tūkst. ha. Be to, jei įvertintume, kiek pabrango grūdai, tiek proporcingai pabrango ir trąšos.

Iš kitos pusės, trąšos mūsų šalyje yra pigesnės negu, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Vokietijoje. Parduodama į užsienį trąšų gamintoja „Achema“ uždirbtų 20–40 eurų už toną trąšų daugiau, tačiau mūsų įmonių politika – aprūpinti trąšomis pirmiausia minėtų Baltijos šalių žemdirbius.