Žemės ūkio ministrų konferencijoje Berlyne, kurioje diskutuota apie pasaulinę konkurenciją žemės ūkio žaliavų rinkoje, buvo mažiau optimizmo negu praėjusių metų „Žaliosios savaitės“ Rytų–Vakarų forume. Lietuvos ūkininkai pajuto ES agrarinės politikos netikrumo dvelksmą.

Ministrų konferencijoje išsakytos mintys pastūmėja iš naujo apmąstyti ir Lietuvos žemės ūkio ateitį, abejoti, kad skatinimas mažinti žemės ūkio gamybą yra teisinga kryptis. Konferencijos dalyviai kalbėjo apie būtinybę didinti žemės ūkio ir maisto produkcijos gamybą. Žemės ūkio žaliavų ir maisto poreikis pasaulyje sparčiai auga, todėl agrarinio sektoriaus gamintojams atsiveria naujų rinkų perspektyvos, o žemės ūkio žaliavų gamyba tampa valstybių energetinės nepriklausomybės užtikrinimo sąlyga.

Pasaulio prekybos liberalizavimo politika verčia Europos Sąjungą mažinti paramą žemės ūkiui, o tai savo ruožtu skatina žemdirbius mažiau gaminti. Tačiau tikrovė yra tokia, kad maisto ir žemės ūkio žaliavų paklausa pasaulyje auga, o grūdų, kitų produktų atsargos senka. Kylančios ir krentančios produkcijos kainos rodo, jog konkurencinė kova šioje srityje aštrėja.

Neretai nepatenkinama maisto pasiūla pasaulyje siejama su besiplečiančiu bioenergetikos sektoriumi – kuo daugiau pasėlių užima bioenergetikai skirtos kultūros, tuo mažiau jų lieka maistiniams augalams.

Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarės Marijanos Fišer Biol (Marian Fischer Boel) teigimu, neteisinga „versti kaltę“ dėl žemės ūkio žaliavų paklausos augimo vien besiplečiančiai bioenergetikos pramonei ir paversti ją atpirkimo ožiu. Pasaulyje daugėja gyventojų, kyla gyvenimo lygis, besivystančios šalys perka daugiau grūdų galvijams šerti, įvairių regionų žemdirbiai dažnai nukenčia nuo nepalankių hidrometeorologinių reiškinių. Prie viso to prisideda gamybos smukimas JAV ir Juodosios jūros regione.

Augant žemės ūkio produkcijos poreikiui ir siekiant apsirūpinti žaliavomis, įvairiose pasaulio šalyse dirbamos žemės plotai didinami kertant ir deginant miškus, o tai neigiamai veikia klimatą. Aplinkosaugininkų skaičiavimais, tokios veiklos padariniai penktadaliu nulemia pasaulinį šiltnamio efektą. Todėl valstybės raginamos apsirūpinimo maistu ir žemės ūkio žaliavomis problemas spręsti ne naikinant miškus, o išnaudojant rezervus, t. y. didinti derlingumą, neplečiant žemės ūkio naudmenų plotų, naudoti drėkinimo sistemas, trąšas.

Augant žemės ūkio žaliavų ir maisto paklausai, jų kainos kyla. Agroverslo eksperto, Berlyno Humbolto universiteto prof. dr. Haraldo fon Vickės (Harald von Witzke) pateiktoje prognozėje teigiama, kad žemės ūkio produkcijos kainos neišvengs svyravimų, tačiau kainų kreivė nuolat kils. Tai gera žinia produkcijos gamintojams, nes atsiveria nauji pajamų šaltiniai. Kylančios kainos turėtų paskatinti didinti gamybą, tačiau ar tai padės įveikti bado problemą pasaulyje, aprūpinti žaliavomis bioenergetikos sektorių ir išsaugoti miškus? Augant žemės ūkio produkcijos kainoms, išloš apie 80 proc. gyventojų, kurie gyvena kaime, o praloš miestiečiai.

Žaliavos maistui ir energetikai

Pagrindiniai konferencijos pranešėjai šiemet buvo ES, Vokietijos, Prancūzijos, Turkijos, Rusijos ir Ukrainos žemės ūkio ministrai. Kalbėdami apie konkurenciją žemės ūkio žaliavų ir maisto srityje, jie akcentavo skirtingas problemas.

Rusijos žemės ūkio ministras Aleksejus Gordejevas mato du pagrindinius problemos sprendimo kelius: naujų technologijų ir inovacijų diegimas Rusijos žemės ūkyje ir ilgalaikių žemės ūkio plėtros strategijų kūrimas valstybėse. Jo siūlymas perduoti žemės ūkio ir maisto sektoriaus klausimų svarstymą iš Pasaulio prekybos organizacijos Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijai (FAO) nesulaukė palaikymo.

Prancūzijos žemės ūkio ir žuvininkystės valstybės sekretorius Žanas Mari Oranas (Jean-Marie Aurand) konferencijoje akcentavo atsinaujinančių energetikos šaltinių naudojimo būtinybę, nes mineraliniai energetikos ištekliai ateityje tik brangs. Didžiausias nepanaudotų žemdirbystei tinkamų plotų rezervas yra besivystančiose šalyse. Žemės ūkio žaliavų, apsirūpinimo maistu problemų sprendimą jis siejo su  gamybos našumo didinimu, gamybos intensyvinimo modelių taikymu, su moksliniais tyrimais, inovacijomis.

Kalbėdamas apie žemės ūkio žaliavų ir energetikos plėtrą, Ž. M. Oranas pabrėžė, kad tik žemės ūkis ateityje gali užtikrinti šalių energetinį nepriklausomumą.

Turkijos žemės ūkio ministro Mehmeto Mehdi Ekero (Mehmet Mehdi Eker) nuomone, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas žmonių aprūpinimui maistu. Kai dalis žmonių kenčia nuo persivalgymo, o dalis badauja, žaliavų naudojimas energetikai, o ne maistui, dar labiau padidintų šį disbalansą. Sprendžiant problemas, ministras ragino galvoti ir apie klimato kaitą. Viduržemio jūros regiono valstybės vis labiau kenčia nuo dažnėjančių sausrų – tai klimato atšilimo pasekmė. Vandens ištek­liai turi būti naudojami be žalos gamtai. Turkijos ministras pasakojo apie savo šalies patirtį panaudojant sukauptą lietaus vandenį pasėliams drėkinti – tai sumažina gamybos išlaidas. Jis kalbėjo apie būtinybę kurti ligoms, kenkėjams ir nepalankioms klimato sąlygoms atsparias augalų veisles, skirtas įvairiems regionams, apie maisto vartojimo kultūros ugdymą.

Ukrainos agrarinės politikos ministro Jurijaus Melniko teigimu, kiekvienoje šalyje yra neišnaudoto žemės ūkio potencialo, leidžiančio didinti gamybą, vienas tokių pavyzdžių – jo atstovaujama šalis. Ukrainos žemės ūkiui reikia investicijų, technologijų, technikos, tuomet šalis ženkliai padidintų gamybą ir aprūpintų žemės ūkio žaliavomis ne vien Europą. Ministras teigiamai įvertino ES finansinę paramą pertvarkant šalies žemės ūkį.

Lietuva, ruošiantis ES narystei, buvo skatinama apželdinti mišku žemės ūkio paskirties žemę, net ir derlingus plotus. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos laikotarpiu išsiderėta galimybė apželdinti mišku ir apleistas, ir nederlingas žemes. Jų yra apie 700 tūkst. ha, jose galima auginti ir energetinius augalus.

Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė neabejoja, kad Lietuvoje daugiau žemės ūkio paskirties žemės galima būtų panaudoti gamybai negu numatyta stojimo į ES sutartyje. Anksčiau privalomas reikalavimas dėl žemės ūkio paskirties žemės plotų išėmimo iš gamybos ES senosiose šalyse dabar irgi netenka prasmės. Žaliavų poreikis atveria galimybę padidinti naudojamus žemės plotus pradėjus naudoti atidėtas, o Lietuvoje – apleistas žemes, skiriant jas besiplečiančios bio­energetikos pramonės žaliavoms auginti. Tai vienas iš būdų spręsti iškeltas problemas ir naujos galimybės Lietuvos žemdirbiams bei verslui.

Liberalesnis požiūris į GMO

Galimybės didinti derlingumą nėra begalinės. Žemės ūkio kultūrų derlingumo augimo tempai lėtėja. Šiame kontekste nuskambėjęs M. Fišer Biol teiginys, jog norom nenorom Europos Sąjungos valstybėms teks svarstyti naujų biotechnologijų taikymo žemės ūkio produkcijos gamyboje klausimą, sukėlė konferencijos dalyvių reakciją – vienų nuostabą, kitų pritarimą (kol kas Europoje iš genetiškai modifikuotų augalų komerciniais tikslais auginami tik kukurūzai). Kaip pavyzdys buvo paminėta Lotynų Amerika, kurioje genetiškai pakeistų organizmų naudojimas leidžia sumažinti priklausomybę nuo mineralinių energetinių išteklių, plėtoti bioenergetiką, pasiekti geresnį derlių, apsirūpinti maistu.

Vokietijos parlamento narė perspėjo, kad genetiškai pakeistų organizmų naudojimo klausimas negali būti sprendžiamas, esant bent menkiausiam spaudimui, diktatui iš šalies. Prancūzijos žemės ūkio ir žuvininkystės valstybės sekretorius Ž. M. Oranas kalbėjo aptakiai: norint gaminti daugiau ir geriau, reikia stabilumo žemės ūkyje, įvairių interesų suderinimo; Prancūzija GMO tyrimams yra skyrusi 45 mln. eurų. ES komisarė M. Fišer Biol, atsakydama į klausimą dėl galimo netikėto ES pozicijos pasikeitimo GMO naudojimo srityje, teigė, kad, delsiant sertifikuoti genetiškai pakeistus produktus, brangs ne tik pašarai, bet ir jais šeriami gyvuliai. Rusijos ministras A. Gordejevas nesureikšmino problemos – jo šaliai ši tema neaktuali, nes Rusijos rezervai yra milžiniški.

Ministrės K. Prunskienės manymu, tai, kad Europos Komisija pradeda liberaliau žiūrėti į GMO, verčia susirūpinti. Vienos šalys pageidautų didesnio žaliavų kiekio, kitoms svarbiau maisto kokybė ir saugumas. Lietuva iki šiol ypač atsargiai vertina tokių augalų auginimo perspektyvas.

Genetiškai pakeistų organizmų naudojimą žemės ūkyje skeptiškai vertina ir pagrindinė šių metų „Žaliosios savaitės“ parodos rėmėja Šveicarija. Jos poziciją palaiko Lenkija.

Žemės ūkio ministrų konferencijoje Berlyne dalyvavo apie 650 oficialių dalyvių iš 106 valstybių. Lietuvai atstovavo žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, viceministrė Virginija Žoštautienė, ministerijos sekretorius Gediminas Radzevičius, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Evaldas Ignatavičius, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, Ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė, Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir kt.