Lietuvos integracija į Europos Sąjungą atvėrė maisto pramonės įmonėms kitų valstybių rinkas, tačiau padidino ir konkurenciją šalyje bei užsienyje. Kad įmonės būtų konkurencingos, jos turi gaminti paklausią produkciją, kurios pardavimų apimtys užtikrintų veiklos pelningumą.

Lietuvos maisto pramonės įmonių produkcijos paklausa pastaraisiais metais sparčiai didėjo.

Dar spartesnį augimą rodo 2007 m. trijų ketvirčių rezultatai. Preliminariais skaičiavimais, per minėtą laikotarpį parduota 25 proc. daugiau produkcijos negu per 2006 m. atitinkamą laikotarpį.

Eksportą skatina paklausa ir augančios kainos

Produkcijos vertės augimą lėmė paklausos augimas ir gamintojų kainų didėjimas, tačiau jei 2006 m. didesnę įtaką augimui turėjo paklausos, tai 2007-aisiais – kainų didėjimas. Paklausa 2007 m. padidėjo 7–8 proc., o kainos beveik 17 proc. (2006 m. atitinkamai 8 proc. ir 3 proc.).

Paklausos augimui didelę įtaką turėjo palanki išorinė aplinka – maisto produktų kainų augimas pasaulinėse rinkose, taip pat Baltijos regiono ir NVS šalių gyventojų perkamosios galios augimas. Tai skatino eksporto plėtrą. Lietuviškų maisto produktų ir gėrimų eksporto dalis maisto produktų pardavimuose nuolat didėjo.

Jei 2004 m. eksporto dalis pardavimuose sudarė 30,7 proc., tai 2006 m. ji buvo 3 proc. didesnė. Į kitas šalis daugiausia buvo išvežta pieno produktų. Šių produktų dalis sudarė 18 proc. viso maisto produktų ir gėrimų eksporto. Iš viso į užsienio šalis 2006 m. išvežta per 46 proc. Lietuvoje pagamintų pieno produktų. Per tris 2007 metų ketvirčius pieno produktų eksportas išaugo net 48 proc. Jų dalis maisto produktų ir gėrimų eksporto apimtyje padidėjo beveik iki 23 proc. Didėjo ir kitų maisto produktų eksportas. Vertinant trijų ketvirčių duomenis, galima tikėtis, kad 2007 m. maisto produktų ir gėrimų eksporto dalis viršys 35 proc. pardavimų.

Teigiamą įtaką maisto produktų konkurencingumui turėjo eksporto subsidijos. Grąžinamosios eksporto išmokos užtik­rino lietuviškų maisto produktų konkurencingumą trečiųjų šalių rinkose. Tačiau perspektyvoje jų įtaka maisto pramonės įmonių konkurencingumui mažės. Jau nuo 2007 m. birželio mėn. 15 d. dėl padidėjusių kainų trečiosiose šalyse grąžinamosios eksporto išmokos už pieną ir pieno produktus sumažintos iki nulio, už kiaulienos produktus ir gyvus galvijus bei galvijieną mokamos atitinkamai 4 ir 20 procentų mažesnės grąžinamosios eksporto išmokos.

Kliūtys – brangstantys ištekliai, menkas našumas

Viena iš didžiausių maisto pramonės įmonių konkurencingumo didinimo kliūčių dabartiniu metu yra kainų augimas. Jis tiesiogiai susijęs su didėjančiomis gamybos išteklių (darbo, materialinių, energetinių) kainomis.

Trečiąjį 2007 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonėje buvo 24,5 proc. didesnis nei 2006 m. atitinkamu laikotarpiu. Elektros, dujų ir vandens tiekimo kainos per tą patį laikotarpį padidėjo 11,7 proc. Žaliavų kainos taip pat didėjo. Trečiąjį 2007 m. ketvirtį, palyginti su 2006 m. atitinkamu ketvirčiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos išaugo 11,6 proc., tačiau atskirų produktų kainų augimo tendencijos nebuvo vienareikšmės. Statistikos departamento duomenimis, iš augalininkystės produktų daugiausia pabrango salykliniai miežiai – 72,2 proc., pašariniai miežiai – 69,5 proc., kvietrugiai – 67,6 proc., kviečiai – 59,6 proc., rugiai – 56,7 proc., iš gyvulių bei gyvulininkystės produktų – kiaušiniai – 27,5 proc., paukščiai – 18,1 proc., pienas – 17,8 proc.

Neigiamą gamybos išteklių kainų didėjimo įtaką konkurencingumui galėtų sumažinti darbo našumo didėjimas, tačiau jo augimo tempai labai lėti. Vienas Lietuvos maisto produktų ir gėrimų įmonės darbuotojas sukuria žymiai mažiau pridėtinės vertės nei ES šalių senbuvių šio sektoriaus darbuotojas. „Eurostat“ duomenimis, Belgijoje vieno maisto pramonės darbuotojo sukurta pridėtinė vertė yra daugiau kaip 7, o Austrijoje, Ispanijoje – 5–6 kartus didesnė.

Prielaidas maisto produktų ir gėrimų pramonės darbo našumui didinti sudaro modernių technologijų diegimas, vykdoma įmonių rekonstrukcija, modernizavimas, kitos pagal ES reikalavimus įgyvendinamos priemonės. Įmonės darbuotojo galimybės sukurti didesnę pridėtinę vertę tiesiogiai priklauso nuo to, ar jo darbo vieta yra šiuolaikiška, kaip ji aprūpinta modernia technika. „Eurostat“duomenimis, naujųjų ES šalių, tarp jų ir Lietuvos, maisto pramonės įmonių materialinių investicijų rodiklis (materialinių investicijų ir pridėtinės vertės santykis) 2005 m. buvo aukštesnis negu ES šalių senbuvių, tačiau dėl žemo našumo bendra pridėtinės vertės suma nebuvo didelė ir tai ribojo daugelio įmonių, ypač smulkių, galimybes investuoti į materialųjį turtą. Nepaisant to, materialinės investicijos didėja.

Investicijos į atskirus maisto produktų ir gėrimų sektorius labai nevienodos. Pavyzdžiui, 2004–2006 m. daugiausia buvo investuojama į pieno produktų gamybą.

ES parama įmonių konkurencingumui

Bendram investicijų į maisto produktų gamybos įmones augimui įtakos turėjo SAPARD parama, skirta maisto produktų gamintojams pagal „Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir marketingo tobulinimo“ kryptį ir parama pagal Lietuvos 2004–2006 m. BPD Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“. Iš SAPARD lėšų išmokėta 234,6 mln. Lt paramos. Ja pasinaudojo apie 4 proc. visų įmonių. Apie 60 proc. visos SAPARD paramos teko mėsos produktų gamybos įmonėms, tačiau vidutinis vieno paramos gavėjo finansavimas buvo didžiausias pieno produktų gamybos sektoriuje. BPD 2004–2006 m. parama – 94 mln. Lt. Pasirašytos 36 sutartys, pagal kurias paramos gavėjams atiteko 99,6 proc. visų paramos lėšų. Tarp paramos gavėjų 11 mėsos, 7 pieno, 2 vaisių bei daržovių perdirbimo įmonės.

Duomenų apie paramą maisto produktų gamintojams analizė rodo, kad ir BPD paramos lėšų didžioji dalis susikoncentravo pieno bei mėsos produktų gamybos įmonėse. Tai suteikia joms didesnes galimybes lengviau įveikti pasitaikančias kliūtis konkurencingoje rinkoje, didinti pardavimų apimtis.

Pažymėtina, kad maisto produktų ir gėrimų paklausos augimas užtikrina santykinai aukštą pelningumo koeficientą.

Maisto produktų ir gėrimų pramonės įmonių bendrasis pelningumas 2007 m. antrąjį ketvirtį buvo didesnis negu 2006 m. pabaigoje. Tai rodo, kad jis pasiektas kompensuojant išteklių kainų didėjimą neadekvačiu produkcijos kainų didinimu. Tokios tendencijos, esant didelei konkurencijai maisto produktų rinkoje, ilgai išlikti negalės. Todėl, siekiant konkurencingumo, tikslinga įgyvendinti priemones, orientuotas į inovacijas, žinių ekonomiką.