23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2008/02
Konsultantas – tarsi artimas bičiulis
  • Jurga ZALECKIENĖ, „Mano ūkis“
  • Mano ūkis

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba šiais metais pažymės veiklos 15 metų sukaktį. Per tuos metus ne kartą keitėsi situacija šalies žemės ūkyje, bet žemdirbių balsas vis labiau buvo girdimas šalies visuomenėje, o ūkininkų ūkiai modernėjo sparčiais tempais. Visam tam, neabejotinai, įtakos turėjo nuolatinis kruopštus konsultantų darbas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai geriausiai pažįsta savo rajono žemdirbius, žino jų rūpesčius, suskumba užbėgti galimoms klaidoms už akių, pirmieji pasidžiaugia sėkme. Neretai per ilgus konsultavimo metus darbiniai santykiai tarp konsultanto ir ūkininko persipina su draugišku bendravimu. Vienas iš tokių pavyzdžių – LŽŪKT Vilniaus rajono biurui vadovaujančios energingos augalininkystės specialistės Teresos Gerdvilienės veikla.

„Visi klientai mums artimi ir brangūs, labai gerai su jais sutariame. Nežinau, ar tai priklauso nuo ūkininkų, ar mūsų biuro darbuotojos moka taip jautriai bendrauti su žmonėmis, kad per šitiek metų neiškilo nė vieno rimtesnio konflikto. Darbinis bendravimas perauga į draugiškus ryšius – štai vienas stambiausių klientų Ivanas Voitiulevičius kviečia mus net į savo šeimos šventes“, – su šypsena kalba Teresa.

Apie klientus – daug gerų žodžių

„Mūsų klientai išskirtiniai, originalūs, apie kiekvieną galime daug papasakoti ir gerų žodžių pasakyti“, – biuro vedėjai pritaria gyvulininkystės konsultantė Helena Varnienė ir ekonomikos konsultantė Lilija Senkevič. Moterys viena per kitą vardija konsultuojamus ūkininkus. Štai pats pirmasis Vilniaus rajone įkurtas ekologinis ūkis, kuriame 50 ha ekologinių pasėlių plote dabar tvarkosi ūkininkas Eugenijus Batėnas. Pats stambiausias iš ekologinių ūkių – Valerijano Kuliešiaus: 60 ha pasėlių sertifikuoja kaip ekologinius, o iš viso dirba per 200 ha. Šauni moteris Marija Januškevič, augindama tris sūnus, viena išlaiko visą ūkį, pavyzdingai prižiūri pasėlius. Vinco Kuncos ūkis nesiekia nė hektaro, bet jis plėtoja kaimo turizmą, augina ekologiškas bulves, verda iš jų gardžius cepelinus. Ūkininkas Andžej Subatovič jau antrus metus ekologinėse ganyklose veisia danielių bandą, augina daug fazanų, kuriuos parduoda medžiotojų būreliams. Sutuoktiniai Lucija ir Aleksandr Skliar laiko stručių ūkį – sertifikuoja paukščius kaip ekologinius. Jaunik­liais ir jau suaugusiais stručiais prekiauja su Rytų šalimis, turi modernų inkubatorių.

Sergej Ursul plėtoja pieno ūkį, augina 100 karvių. Daržininkas Nikolaj Akselrod ne tik augina daržoves, bet ir turi įsirengęs perdirbimo cechą, kuriame pagal originalų receptą raugia kopūstus. Ūkininkė Vida Lesniak laiko 40 karvių bandą. Primelžto pieno netiekia supirkėjams, o pati daro varškę, grietinę ir realizuoja turguje ar nuolatiniams klientams – natūralus kaimiškas pienas ir iš jo padaryti produktai turi didžiulę paklausą. Beje, V. Lesniak pernai buvo „Metų ūkio“ I vietos laimėtoja. Negalima nepaminėti Medininkų seniūnijoje ūkininkaujančių Stanislavo ir Romualdo Rakalovičių – tėvas ir sūnus (pastarasis yra įregistravęs jaunojo ūkininko ūkį) plėtoja pažangius augalininkystės ūkius, augina grūdinius augalus, kasmet sėja nemažai grikių, pastaruoju metu svarsto apie galimybę papildomai verstis kaimo turizmu.

Darbas – dalijimasis žiniomis

Konsultantės darbą dešimt metų dirbanti Teresa sako, kad tempas nuolat spartėja, nauja informacija plūste plūsta, netyla telefonai, pučiasi dokumentų segtuvai. „Nors mūsų rajone ūkininkų ūkiai nėra didžiuliai (300 ar 400 hektarų – tai jau labai stambūs ūkiai, o vidutinio ūkio dydis nesiekia nė 10 ha), bet beveik kiekvienas samdo darbuotojus, tenka tvarkyti labai daug dokumentų“, – sako Teresa, kurios specializacija – ekologinių ūkių konsultavimas. Iš 44 biuro klientų 22 ūkininkauja ekologiškai.

„Yra sričių, kur ir aš turiu ko iš patyrusių ūkininkų pasimokyti. Pavadinčiau tai kaip dalijimąsi žiniomis: jie man išdėsto savo patirtį, o aš juos supažindinu su ES paramos naujovėmis, naujausiais nutarimais ir potvarkiais“, – sako Teresa. Pasak jos, žemdirbiams konsultantai dabar daugiau reikalingi kaip paramos administratoriai, padėjėjai, tik nedaugeliui dar reikia ir technologinių patarimų ir konsultacijų. „Visuomet, kai važiuoju į ūkį, ne tik tvarkau dokumentaciją, bet ir kaskart apžiūriu pasėlius, pasakau, ką reikia suskubti padaryti, – sako Teresa. – Intensyvios žemdirbystės stambūs ūkiai yra tarsi skanus saldainiukas įvairioms agrofirmoms – dažnai susitinkame su jų konsultantais tame pačiame lauke. Stengiuosi ūkininkams patarti nenaudoti per daug augalų apsaugos priemonių, nepurkšti mikroelementais, kai tai jau akivaizdžiai pavėluota.“

Žemės nuoma – opus klausimas

Paprastai ūkininkai visada turi kuo piktintis – tai ne laiku moka išmokas, tai dar kažkas nepatinka, bet ūkininkavimo mesti tikrai negalvoja, bent jau tol, kol bus parama. Pernai kai kurie ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai buvo išsigandę Naujųjų ekologinio žemės ūkio taisyklių, bet pasirodė, kad ir pasikeitusius reikalavimus įmanoma įvykdyti, tad nė vienas iš Vilniaus rajono biuro klientų nepasitraukė iš ekologinės gamybos.

Pasak Teresos, pastebima tendencija, kad ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai mažins sertifikuojamus plotus: jau geriau dirbti mažiau, bet savo žemę. Mat nuomotis ją – tai savotiškai sėdėti ant bombos, kuri bet kada gali sprogti – žemės savininkas gali bet kada nutraukti sutartį. Be to, jie labai nenoriai pasirašo nuomos sutartį penkeriems metams – tokios trukmės sutarties reikalaujama ūkininkaujant ekologiškai. „Jau pasimokėme ir dabar sutartis parengiame labai kruopščiai, įrašydami sąlygą, kad visas su sutarties nutraukimu susijusias išlaidas padengia sutartį nutraukiančioji pusė. Tai truputį tramdo žemės savininkus“, – aiškina Teresa.

Konsultantams reikia turėti ne tik teorinių žinių, bet tenka ir kantrybe apsišarvuoti. Pasitaiko, kad interesantai ateina, galima sakyti, „ant sprogimo ribos“, prieš tai jau varstę įvairių įstaigų duris ir nesuradę problemos sprendimo. Reikia ir psichologinių žinių, kaip nuraminti įsikarščiavusį žmogų, kokiais žodžiais su juo kalbėtis. Konsultavimo biure teikiama ir įvairių papildomų paslaugų, pavyzdžiui, pildomos paraiškos paramai gauti, kurios interesantų patogumui dar ir pristatomos tiesiai į NMA. „Juk mums nesunku, o kai kuriems žmonėms tai labai didelis palengvinimas“, – jokių darbų nesikrato biuro darbuotojos. Seniūnijose – o jų Vilniaus rajone net 23 – konsultantės organizuoja įvairius seminarus žemdirbiams. Į kai kuriuos susirenka per šimtą žmonių, visi su savais klausimais ir problemomis, į kuriuos tikisi sulaukti atsakymo – ir sulaukia.

Pavyzdingas ūkis Rukainiuose

Vieni iš lojaliausių Teresos klientų – ūkininkai Jelena ir Kazimiež Petrulevič, nuo 1992 m. ūkininkaujantys Rukainių kaime ir penkti metai plėtojantys 12 hektarų ekologinį ūkį. Ūkį norėtų dar plėsti – yra pateikę prašymą pirkti 20 ha valstybinės žemės. Ūkio šeimininkai tvirtina, kad be paramos verstųsi sunkiai, investicijoms vargu ar liktų lėšų. Tik gaudami paramą jie gali planuoti pirkti traktorių, grūdų valomąją, pasistatyti savo grūdų sandėlį, kad būtų galima palaikyti derlių ir išlaukti geresnių kainų.

Anksčiau augino daug braškių – be chemijos išaugintos uogos turėjo paklausą, bet Jelena su dukra Božena pavargo nuolat jas ravėti ir prižiūrėti. Tad dabar braškynas gerokai sumažintas. Darže augina daržovių sau, kasmet sodina daug vasarinių česnakų, baigia įveisti jauną aukštaūgį sodą, o 10 ha plote sėja javus ir grikius. Sėjomainai išlaikyti penktadalį pasėlių skiria ankštiniams augalams. Pernai ūkininkai kaip sideracinius augalus išbandė žieminius rapsus – pavasarį juos užarė žaliajai trąšai. Šiemet žaliajai trąšai augins baltąsias garstyčias. Apsauginėse juostose augina facelijas – tai medingieji augalai, noriai lankomi bičių, kurių sodyboje yra net 50 avilių.

Ūkio šeimininkas gilinasi į ekologinio ūkininkavimo subtilybes, daug skaito apie žemdirbystę, bitininkystę. Tiksliai parenka sėjos datas pagal Mėnulio kalendorių, kruopščiai apgalvoja sėjomainą. Gal todėl laukai pavyzdingai švarūs, o derliai geri.

„Kai ištekėjau, nuolat laikydavome tris karves, kiaulių, paršiukų, vištų – pieno, mėsos, kiaušinių ir savo šeimai užtekdavo, ir parduoti likdavo. Ankstyvąsias bulves veždavome į turgų. Du derlius nuimdavome: po bulvių runkeliai dar spėdavo užaugti. Iš 60 arų sugebėdavome neblogai užsidirbti, – prisimena Jelena. – Kaimynai stebėdavosi, kam tiek dirbame, kur pinigus dėsime? Bet juk trys vaikai augo, lavinome juos papildomai, leidome į muzikos mokyklą.“

Dabar gyvulių nebelaiko, liko tik vištų pulkelis, bet Jelena neatmeta galimybės, kad po metų kitų vėl tvartai prisipildys. „Gal vaikaičių atsiras, reikės juk jiems šviežio pienuko“, – šypsosi Jelena.

„Kai išeisiu į pensiją, norėčiau turėti savo ūkelį“, – prasitaria konsultantė Teresa Gerdvilienė.

***
KOMENTARAS

LŽŪKT Augalininkystės skyriaus vadovė Dijana Ruzgienė

Šiuo metu Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje dirba 29 augalininkystės konsultantai savivaldybėse ir 4 specialistai augalininkystės skyriuje centre. Nuo LŽŪKT įsteigimo pradžios mes patariame žemdirbiams įvairiais augalų auginimo technologijų klausimais, mokome juos diegti inovacijas savo ūkiuose, teikiame planavimo ir pasėlių priežiūros paslaugas, analizuojame ūkio rezultatus. Rengiame mokymų programas ir specializuotus leidinius.

Tarptautinių projektų metu įgyta patirtis leido mums vieniems pirmųjų Lietuvoje teikti informaciją apie aplinką saugantį ir tausojantį ūkininkavimą. Ši veikla padėjo mūsų klientams tobulinti ūkininkavimo įgūdžius ir įsitvirtinti rinkoje.

Buvo momentų, kai atrodė, kad konsultantas nebereikalingas – juk kiekvienas Lietuvoje žino, kad reikia arti, sėti ir kulti. Tačiau kiekvienas sezonas vis kitoks, ir kasmet iškyla naujų klausimų, kurių sprendimui būtinas profesionalus ir nepriklausomas konsultanto patarimas.

Sparčiai kintanti aplinka daro įtaką žemdirbių ūkinei veiklai, o įstojus į ES atsirado naujų, mažai žinomų sričių. Teko ir mums, agronomams, gilintis į aplinkosaugos sritį, išanalizuoti ES teikiamos paramos galimybes, išmokti rengti verslo planus ir sekti numatomus žemės ūkio politikos pokyčius. Šie klausimai pastaruosius metus labiausiai domina mūsų klientus. Todėl nuolat giliname savo žinias ir džiaugiamės, kad esame reikalingi ir naudingi.