Tolesnis kaimo ekonomikos stiprinimas, gyventojų pajamų augimas siejamas su kaimo verslų deagrarizacija, ekonominės veiklos įvairinimu, smulkaus ir vidutinio verslo plėtra.

Lietuvoje kaimo gyventojų užimtumas žemės ūkyje kasmet mažėja ir šiuo metu tik apie 40 proc. visų kaimo užimtųjų dirba žemės ūkyje, medžiok­lėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje.

Nuo 2001 iki 2006 metų mažų ir vidutinių įmonių kaime padaugėjo 1,6 karto. Kaimo turizmo plėtros tempai dar intensyvesni. Per penkerius metus kaimo turizmo sodybų padaugėjo beveik 3 kartus.

Tokią plėtrą nulėmė palanki ekonominė aplinka, valstybės parama šiam sektoriui ir kaimo turizmo verslininkų iniciatyvumas. Kaimo turizmo plėtrai įtakos turi du bendrieji Lietuvos ekonomikos rodikliai – darbo užmokesčio ir poilsiui bei kultūrai skiriamų išlaidų augimas.

Finansų analitikai prognozuoja, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2008 metais didės 11–13 proc. Nepaisant to, kad infliacija „suris“ dalį padidėjusių pajamų, realaus darbo užmokesčio augimas išliks spartus. Didesnių pajamų lūkesčiai skatins vartojimą, daugiau bus išleidžiama poilsiui ir kultūrai. Tai palankios tendencijos kaimo turizmo plėtrai.

SAPARD parama kaimo turizmo ir poilsio paslaugų plėtrai buvo suteikta 17 pareiškėjų, pagal BPD paramą gavo 57 pareiškėjai. Investicine ES parama pasinaudojo 14 proc. visų kaimo turizmo sodybų. Parama kaimo turizmo plėtrai SAPARD laikotarpiu sudarė 1 proc. visos skirtos paramos, o BPD laikotarpiu – 8,5 proc. Paramos mastai išaugo nuo 6 iki 53 mln. litų, arba 9 kartus.

Regioninis paramos kaimo turizmui pasiskirstymas rodo, kad kaimo turizmo sodybos telkiasi gamtos ypatumais išsiskiriančiuose ir patraukliuose regionuose bei tuose regionuose, kur žemės ūkio veikla nėra perspektyvi. Kaimo turizmas aktyviai plėtojasi ir kaimiškose teritorijose šalia didžiųjų miestų.

Finansinė parama kaimo turizmui pagerino kaimo paslaugų infrastruktūrą; padėjo išvengti sezoniškumo; įgalino pagerinti aptarnavimo kokybę, įdiegti informacines vietų rezervavimo sistemas; atsirado daugiau sodybų, gebančių aptarnauti užsienio poilsiautojus.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atlikta kaimo turizmo verslininkų apklausa rodo, kad lėšas kaimo turizmo verslui įkurti ar jam plėtoti iš išorinių šaltinių yra panaudoję 38 proc. apklaustų verslininkų. Ateityje parama kaimo turizmo verslui plėtoti ketina pasinaudoti 46 proc. verslininkų. Pagrindinės investicijos pastaruosius 3 metus buvo skirtos pastatams renovuoti, kaimo turizmo sodybų vietų skaičiui didinti, paslaugų ir pramogų pasiūlai įvairinti.

Tik trečdalis kaimo turizmo verslininkų įvairina teikiamas paslaugas. Ateityje tai bus vienas iš kaimo turizmo sėkmės veiksnių.

Iš apklausos rezultatų aiškėja svarbiausios priemonės, galinčios padidinti kaimo turizmo verslo efektyvumą: aktyvesnis valstybės vykdomas kaimo turizmo propagavimas ir parama; geresnis interneto ryšys; geriau prižiūrimi keliai.

Parama kaimo turizmui bus teikiama pagal Lietuvos 2007–2013 metų kaimo plėtros programą (numatoma skirti 284 mln. Lt, t. y. 45 kartus daugiau negu pagal SAPARD ir 6 kartus daugiau negu pagal BPD), Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtros kaimo vietovėse 2007–2013 metais programą, Ilgalaikę tautinio paveldo produktų išsaugojimo, populiarinimo, sukūrimo ir realizavimo skatinimo strategiją.

Pagal Lietuvos 2007–2013 metų kaimo plėtros programą paramos gali kreiptis ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai. Remiamos veiklos sritys: kaimo turizmas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodyboje, bei stovyklaviečių įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėje). Pagal abi veiklos sritis kompensuojama 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Maksimali parama pagal pirmąją veiklos sritį – 200 tūkst. eurų, pagal antrąją – 40 tūkst. eurų. Pareiškėjas gali kreiptis paramos pagal abi veiklos sritis. Maksimali parama bendram projektui – 200 tūkst. eurų.

Jeigu paramos paraiškoje ir jos prieduose nebus duomenų, leidžiančių nustatyti pareiškėjo atitiktį prioritetiniam atrankos kriterijui, bus laikoma, kad pareiškėjas jo neatitinka.

Artimiausioje ateityje ryškės perėjimo nuo produktų ir paslaugų, kur lemiamas vaidmuo tenka kainai, gamybos/teikimo prie produktų ir paslaugų, kur svarbiau kokybė. Viena iš prielaidų šių pokyčių vyksmui – tradicinės amatininkystės kaip verslo atgaivinimas ir derinimas su kaimo turizmo plėtra. ES skiria didelį dėmesį kaimo vietovių konkurencingumui didinti panaudojant vietos išteklius. Tradicinės amatininkystės ir kaimo turizmo derinys – tai viena iš galimybių kaimo turizmui plėtotis ir mažiau gamtine aplinka patraukliuose regionuose. Šių regionų gyventojai savo vietovės patrauklumą gali identifikuoti saugodami ir populiarindami kultūros paveldą, t. y. stiprindami regionų kultūrinį identitetą ir panaudodami jį verslo plėtrai.

***

Reikalavimai paramai gauti pagal Lietuvos 2007–2013 m. KPP

• pateikiamas verslo planas, parengtas pagal ŽŪM nustatytus reikalavimus;
• pareiškėjas verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka, atitiks ŽŪM nustatytus ekonominio gyvybingumo rodiklius;
• pareiškėjas neturi įsiskolinimų šalies biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui;
• pareiškėjas užtikrina, kad projekte numatytos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir ES fondų;
• pareiškėjas užtikrina tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, iš projekte numatytos veiklos gautinas lėšas, – kuris turi būti pagrįstas verslo plano (projekto aprašymo) finansinių ataskaitų duomenimis. Skolintos lėšos pagrindžiamos su paramos paraiška pateikus kredito įstaigos sprendimą, įrodantį paskolos suteikimo galimybę. Pareiškėjas iki paramos sutarties pasirašymo turi pateikti su kredito įstaiga pasirašytą paskolos suteikimo sutartį;
• pareiškėjas tvarko buhalterinę apskaitą. Pareiškėjai, iki paraiškos pateikimo nevykdę ūkinės veiklos, arba tie, kurie vykdė veiklą, bet pagal teisės aktų reikalavimus finansinės atskaitomybės sudarymas jiems nėra privalomas, įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą, sudarydami finansinę atskaitomybę, o kartu su paraiška pateikia ūkinės veiklos pradžios balansą;
• pareiškėjas įsipareigoja be rašytinio Nacionalinės mokėjimo agentūros sutikimo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo;
• nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama, priklauso pareiškėjui nuosavybės teise;
• pareiškėjas įsipareigoja apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo;
• investicijos atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus. Tuo atveju, jei projekte numatyti statybos ir (arba) infrastruktūros įrengimo darbai, turi būti pateiktas aplinkosaugos institucijos išankstinis statybos (rekonstrukcijos) techninio projekto įvertinimas ir, jei reikia, iki paraiškos pateikimo turi būti atliktas poveikio aplinkai įvertinimas;
• pareiškėjas turi reikiamą kaimo turizmo paslaugų teikimo kvalifikaciją arba įsipareigoja baigti specializuotus mokymo kursus ir pateikti tai patvirtinantį pažymėjimą iki paramos sutarties pasirašymo. Laikoma, kad pareiškėjas turi reikiamą kvalifikaciją, jeigu jis: yra įgijęs arba siekia įgyti (šiuo metu studijuoja) aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą turizmo studijų srityje arba ne mažiau kaip 1 metus teikia kaimo turizmo ir (ar) stovyklavietės paslaugas, arba iki paramos sutarties pasirašymo yra išklausęs specializuotus kaimo turizmo mokymo kursus;
• pareiškėjas turi verslo liudijimą ar individualiosios veiklos pažymėjimą. Paramos paraiškos pateikimo dieną šis reikalavimas taikomas tik teikiančiam kaimo turizmo ir (arba) stovyklavietės paslaugas pareiškėjui. Naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos ar stovyklavietės atveju, tokį pažymėjimą pareiškėjas turi pateikti kartu su paskutiniuoju mokėjimo prašymu;
• kaimo turizmo ir (arba) stovyklavietės paslaugos atitinka šioms paslaugoms teikti keliamus reikalavimus. Pareiškėjas pateikia tai patvirtinantį savivaldybės įgaliotos institucijos išduotą pažymėjimą. Naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos ar stovyklavietės atveju pareiškėjas šį pažymėjimą turi pateikti kartu su paskutiniuoju mokėjimo prašymu;
• projektas įgyvendinamas kaimo vietovėje.  Pagal veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ – kaime, miestelyje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3 000 gyventojų. Pagal veiklos sritį „Stovyklaviečių kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“ – kaime, miestelyje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 6 000 gyventojų.  Parama neteikiama projektui, jeigu jo įgyvendinimo vieta yra savivaldybės centras;
• naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos žemės sklypo (sklypų) plotas, skirtas turizmo paslaugoms teikti, yra ne mažesnis kaip 0,7 ha;
• atstumas nuo naujai kuriamos kaimo turizmo sodybos iki magistralinių kelių Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys, Saločiai–Kalvarija turi būti ne mažesnis kaip 0,5 km. Šis atstumas matuojamas kaip atkarpa, jungianti mažiausiai nutolusius vienas nuo kito magistralinio kelio ir sodybos žemės valdos ploto ribos taškus;
• kambarių (numerių) skaičius apgyvendinamosiose patalpose negali viršyti 20 numerių;
• jei kaimo turizmo paslaugai teikti naudojamas individualus gyvenamasis namas, savininko gyvenamosios ir higienos patalpos turi būti atskirtos nuo svečiams apgyvendinti naudojamų patalpų.

Prioritetiniai projektų atrankos kriterijai:

• pareiškėjas nėra gavęs ES investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai;
• pareiškėjas vykdo ekonominę ir (ar) profesinę veiklą kaimo vietovėje ne mažiau kaip dvejus metus iki paraiškos pateikimo;
• pareiškėjas yra ūkininkas iki 40 metų;
• projekte numatyta sukurti tradicinę sodybą, puoselėjančią kaimo architektūrą, tautinį paveldą, arba stovyklavietę mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje;
• projektas, kurio vidinė grąžos norma yra didesnė.