Darbo jėgos trūkumą pajutę Lietuvos ūkininkai vis dažniau prabyla apie galimybę įdarbinti migrantus. Situacija gali tapti palanki, nes Jungtinė Karalystė stabdo darbuotojų migrantų iš trečiųjų šalių įdarbinimo programą, užkirsdama kelią įsidarbinti žemės ūkyje atvykėliams iš Ukrainos, Rusijos, Moldovos. Tuo tarpu britų ūkiuose vis labiau trūksta darbuotojų.

Pradedant šiais metais Jungtinė Karalystė ketina sezoninių darbuotojų ieškoti vien Europos Sąjungai priklausančiose šalyse, skatindama darbuotojų migraciją ES viduje. Palaipsniui bus likviduota Sezoninių žemės ūkio darbuotojų (SŽŪD) schema, funkcionavusi Jungtinėje Karalystėje keletą dešimtmečių ir leidusi įdarbinti žemės ūkyje ne ES piliečius. Jungtinės Karalystės ūkininkai sprendimą vadina pražūtingu.

Naujosioms ES narėms – Bulgarijai ir Rumunijai – 2007 metais buvo skirta 40 proc. migrantų įdarbinimo kvotos pagal SŽŪD schemą. 2008 m. šios šalys gauna visą kvotą, o schema galios iki 2010 m. Jungtinės Karalystės migracijos specialistai viliasi, kad, išsiplėtus ES, naujųjų ES šalių mažai kvalifikuotos darbo jėgos ištekliai bus adekvatūs poreikiams.

SŽŪD schema buvo sukurta, siekiant užpildyti darbo išteklių spragą, kadangi Jungtinės Karalystės ūkininkai nepajėgė rasti pakankamai darbuotojų savo šalyje dirbti mažai kvalifikuotą ir menkai apmokamą darbą, pvz., skinti vaisius. Vyriausybė 2004 m. sumažino trečiųjų šalių mig­rantų įdarbinimo žemės ūkyje kvotą nuo 25 iki 16 tūkst. darbuotojų, kadangi dešimties naujų ES šalių (tarp jų ir Lietuvos) migrantai iš dalies užpildė darbo jėgos spragą. Valdžia pripažįsta SŽŪD schemos veiksmingumą, tačiau mano, kad, plūstelėjus migrantams iš naujųjų ES šalių, trečiųjų šalių migrantams žemės ūkio darbo rinkos vartus galima užverti. Ginčai dėl šio sprendimo pagrįstumo tęsiasi.

Valdžia raginama atsikvošėti

Pelno nesiekianti organizacija „Concordia“ naudoja SŽŪD schemos darbo kortelių sistemą, aprūpindama Jungtinę Karalystę mažai kvalifikuotais darbuotojais iš trečiųjų šalių. Organizacijos vadovai nuogąstauja, jog naujosiose ES šalyse neatsiras pakankamai asmenų, užpildysiančių Jungtinės Karalystės darbo rinkos spragas, atsirasiančias pasitraukus trečiųjų šalių darbuotojams.

Organizacijos vykdančioji direktorė Kristina Lamb (Christine Lumb) viliasi, kad valstybė greitai įsitikins, jog europiečių, galinčių ir norinčių dirbti Jungtinės Karalystės žemės ūkyje, nėra labai daug. Tačiau tas suvokimas bus pavėluotas – pasibaigus 2008 metų darbo žemės ūkyje sezonui. Dėl įdarbinimo kvotų sumažinimo jau 2007 metais kai kuriuose ūkiuose dalis derliaus liko nenuimta. SŽŪD schemos operatoriai apgailestauja: „Mes užmezgėme pasitikėjimu pagrįstus kontaktus su Ukraina, Moldova, tad jei senoji schema nustos veikusi, mes nustosime dirbę su šiomis šalimis.“

Jungtinėje Karalystėje piktinamasi, kad apsirūpinimo darbo jėga planai keičiami neatsižvelgus į žemės ūkio poreikius. Maisto ir žemės ūkio ministerija 2007 m. pradžioje „sukryžiavo kardus“ su Vidaus reikalų departamentu, teigdama, kad SŽŪD schemos atsikratymas gerai atrodo popieriuje, bet ne realybėje. Nepavyko pasiekti kompromiso nė su Imigracijos ministerija.

Ūkininkų organizacijos reiškia nepasitenkinimą. Sodininkystės ūkiuose auga sezoninių darbuotojų poreikis, surasti jų tampa vis sunkiau, ir dar didesnė problema surasti kuo pakeisti išvykusius trečiųjų šalių darbuotojus, dirbusius pagal SŽŪD schemą. Ūkininkai pažymi, jog lenkai ir čekai lieka dirbti savo šalyse, kadangi ekonominė situacija šiose valstybėse gerėja, arba jie vis dar vyksta dirbti į Jungtinę Karalystę, tačiau ne į žemės ūkio, o į kitus sektorius – maitinimo arba pramonės. Nuogąstaujama, kad 2008 m. situacija komplikuosis, kadangi studentai atvyks tik iš Bulgarijos ir Rumunijos. Tačiau valstybės atstovai, stabdantys SŽŪD schemą, teigia, jog nauja migracijos politika bus efektyvesnė. Nuo 2008 m. nepriklausomas Migracijos konsultacinis komitetas patars Vyriausybei, kaip patenkinti darbo poreikį migracijos politikos kontekste. Taip pat veiks Migracijos poveikio forumas, kuris vertins nuotaikas ir nuostatas darbo rinkoje. Vidaus reikalų departamentas įtikinėja ūkininkus, kad jei iškils darbo jėgos problemų žemės ūkio srityje, Migracijos konsultacinis komitetas imsis šio klausimo. Vyriausybės atstovai mano, kad daugeliu atvejų kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų, atvykstančių į Jungtinę Karalystę iš kitų ES šalių, pakaks, kadangi ES išsiplėtė. Vyriausybės politikos kritikai abejoja pokyčių racionalumu, klausdami, kodėl sėkminga SŽŪD schema, kuri tarnauja žemės ūkio sektoriui, turi būti sustabdyta?

Organizacijos „Concordia“ vadovai pastebi, kad jau dabar mažai kvalifikuotų darbuotojų iš kitų ES šalių susidomėjimas darbu Jungtinėje Karalystėje nukrito 20 proc. ir jis dar labiau sumažės 2008 metais. Todėl darbo jėgos problema gali būti sprendžiama įsileidžiant trečiųjų šalių piliečius. „Dauguma mūsų įdarbintų studentų pasilieka dirbti 6 mėnesius, uždirba palyginti nemažai pinigų, nuima derlių ir išvyksta, nedarydami poveikio imigracijai“, – teigia K. Lamb. Vidaus reikalų departamento duomenys patvirtina, jog migrantų grįžtamumas į savo šalį siekia 98,9 proc. Tačiau kai kurie Jungtinės Karalystės gyventojai piktinasi studentais migrantais iš Azijos šalių, kurie, atvykę laikinai padirbėti, pasilieka gyventi nuolat.

Šešėlinės imigracijos ministras Damianas Grynas (Damian Green) susirūpinęs, kad naujos valstybinės schemos tik tušuoja problemas, tačiau jų nesprendžia. Vidaus reikalų departamentas svarsto galimybę įdiegti nedidelės kvotos schemas, leisiančias įdarbinti žemos kvalifikacijos darbuotojus iš tų šalių, kurios parengs efektyvias darbuotojų grįžtamumo sistemas.

Rytų europiečiai jau nebesiveržia

Kas privertė Jungtinę Karalystę imtis naujos imigracinės politikos, jei SŽŪD schema teikė naudą? Pokyčių iniciatyvos kilo po to, kai Nacionalinė statistikos tarnyba paskelbė naujausius migracijos duomenis. Jie parodė, kad per 5 metus Jungtinėje Karalystėje dėl imigracijos gyventojų gali padaugėti dar 1 milijonu.

Mažai kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimas iš kitų šalių Jungtinėje Karalystėje griežtai ribojamas. Leidžiama dirbti tik sezoninius darbus žemės ūkio ir maisto sektoriuose (SŽŪD – viena iš schemų). Kitiems leidžiama įsidarbinti pagal mig­racijos programą, taikomą savarankiškai dirbantiems ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams, turintiems tokių įgūdžių, kurių neturi vietiniai šalies gyventojai (jiems išduodami leidimai dirbti). Bulgarijai ir Rumunijai įsijungus į ES, per pusmetį 75 asmenys atvyko į Jungtinę Karalystę pagal aukštos kvalifikacijos darbuotojų įdarbinimo programą (išduota apie 1 tūkst. kitų leidimų dirbti), 7,8 tūkst. ėmė dirbti savarankiškai. Dar 6,4 tūkst. žmonių įsidarbino pagal schemą, taikomą sezoniniams žemės ūkio darbuotojams. Apriboti darbuotojų iš Rumunijos ir Bulgarijos skaičių nuspręsta nepaisant perspėjimų dėl pastebimo darbuotojų iš Rytų Europos šalių mažėjimo. Nacionalinės ūkininkų sąjungos skaičiavimais, artimiausiu metu trūks maždaug 5 tūkst. darbuotojų, todėl būtina „palengvinti“ kvotas kitų šalių asmenims, norintiems dirbti žemės ūkio sektoriuje. Tačiau Kaimo ekonomikos komisijos teigimu, migruojančių darbininkų srautas, ateinantis iš Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos ir Slovėnijos, apsaugo kaimo ekonomiką nuo darbo jėgos stygiaus. Kai kurie darbdaviai mano, kad Jungtinės Karalystės verslas negalėtų išgyventi be migrantų darbo jėgos. Migrantai iš Rytų Europos pasižymi polinkiu sunkiai dirbti už santykinai mažą atlygį.

Sodininkystės darbuotojams mokama apie 5,6 svaro (26 Lt) už valandą; dirbant 8 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę, susidaro 1 040 Lt. Dauguma migrantų, siekdami didesnio užmokesčio, dirba daugiau valandų. Viščiukų auginimo įmonėse valandinis užmokestis siekia 6–7,3 svaro (28–34 Lt). Nuolatiniai žemės ūkio sektoriaus darbuotojai per metus gali uždirbti 16–22 tūkst. svarų (75–103 tūkst. Lt). Už gerą darbą mokami priedai. Žinoma, atlyginimas priklauso ir nuo derliaus, regiono, susitarimo su atskiru ūkininku-darbdaviu ir pan.

Nuogąstaujama ne tik žemės ūkyje

Jungtinės Karalystės migracijos politika, orientuota į darbuotojų iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių mažinimą, kelia susirūpinimą ne tik žemės ūkio sektoriaus darbdaviams. Nacionalinė autobusų kompanija teigia, kad apribojimai gali užkirsti kelią autobusų paslaugų plėt­rai kai kuriuose miestuose, pvz., Glazge, kur transporto sektoriuje dirba nemažai migrantų. Maždaug 20 tūkst. vairuotojų turinčioje kompanijoje trūksta 200 vairuotojų. Vidutinio dydžio mieste vairuotojai dirba 38 valandas per savaitę, už darbo valandą jiems mokama apie 7,3 svaro (35 Lt). Didesniuose miestuose atlyginimai aukštesni, pvz., Glazgo centre autobusų vairuotojo valandinis atlyginimas siekia 9 svarus (43 Lt). Pritraukti britus dirbti autobusų vairuotojais nėra paprasta, nes tai pamaininis darbas, reikalaujantis keltis ir darbą pradėti anksti ryte, dirbti vėlyvą naktį arba savaitgaliais.

Nepaisant kriminalinių įvykių ir kitų incidentų, bloginančių migrantų ir jų kilmės šalies įvaizdį, nemažai darbdavių išskiria teigiamas migrantų ir neigiamas vietinių gyventojų ypatybes. Darbdaviai pažymi, kad jauni Jungtinės Karalystės gyventojai dažnai neturi pozityvaus požiūrio į darbą, reikiamos patirties ir pasirengimo gerai atlikti netgi žemos kvalifikacijos reikalaujantį darbą.

Diskusijos dėl darbuotojų migrantų politikos vis aktualesnės ir Lietuvoje. Trūkstant vietinių darbininkų įvairiose ekonominės veiklos srityse, darbdaviai, politikai, gyventojai diskutuoja, ar įsileisti svetimšalius į darbo rinką? Jei įsileisti – kaip, kiek, ką ir iš kokių šalių? Tai, kad britai uždaro darbo rinką trečiųjų Europos šalių (Ukrainos, Moldovos ir kt.) darbuotojams, atveria naujas galimybes siūlyti jiems darbą Lietuvos ūkiuose.