Būsimo užtrūkusios karvės produktyvumo pamatas – jos šėrimas ir priežiūra pereinamuoju (tranzitiniu) laikotarpiu, kuris prasideda likus 3 savaitėms iki veršiavimosi ir baigiasi 3 savaitės po jo. Kryptingai šeriant šiuo laikotarpiu, garantuojamas didelis pieningumas ir gera reprodukcija.

Užtrūkusių karvių priežiūros ir šėrimo sąlygos lemia ne tik produktyvumą, bet ir jų sveikatą bei vislumą per kitą laktaciją. Vaisingumui įtakos turi du veiksniai: folikulų subrendimo kokybė ir galimi susirgimai apsiveršiavus. Pagrindinė labai produktyvių karvių šėrimo taisyklė – garantuoti pakankamą pašaro kiekį prieš ir po veršiavimosi. Šiuo laikotarpiu būtina kontroliuoti, kiek gyvulys gauna pašaro.

Būtina kontroliuoti pašarų kiekį ir kokybę

Dėl didelio maisto medžiagų poreikio ir medžiagų apykaitos pakitimų laktacijos metu karvių šėrimas turi būti visavertis, t. y. jos turi gauti nemažą kiekį sausųjų medžiagų, tačiau per didelis karvių įmitimas veršiavimosi metu yra nepageidaujamas rodiklis. Pagal penkiabalę vertinimo skalę, 3–3,5 balų įmitimas šiuo laikotarpiu yra optimalus. Nustatyta, kad karvės, kurių įmitimas buvo didesnis kaip 4 balai, likus 10 dienų iki apsiveršiavimo, per parą suėdė beveik 1 kg pašaro sausųjų medžiagų (SM) mažiau negu karvės, kurių įmitimas buvo 3–3,5 balų, o likus 3 dienoms iki veršiavimosi, sausųjų medžiagų suvartojimas per parą skyrėsi net 2,5–3,5 kg.

Pereinamuoju laikotarpiu ypač svarbu kontroliuoti sušeriamų pašarų kiekį. Skaičiuojama, kad, likus 10 dienų iki veršiavimosi, 12–13 kg pašaro sausųjų medžiagų sudaro 1,7–1,8 proc. gyvulio svorio. Svarbu, kad karvė, likus 1 dienai iki veršiavimosi, per parą suėstų ne mažiau kaip 8–9 kg pašaro sausųjų medžiagų, t. y. 1,3 proc. gyvulio svorio.

Kontroliuojant pašarų suvartojimą, vertėtų stebėti mėšlo konsistenciją, gyvulio elgesį gulint, kanopų ir kojų sąnarių būklę. Šiuo laikotarpiu karvėms šeriami pašarai turi būti geros kokybės, gero skonio ir gerai įsisavinami. Neto energijos koncentracija racione 1 kg pašaro sausųjų medžiagų turi būti apie 6,7 MJ. Mažesnės energetinės vertės racionai neaprūpina gyvulio organizmo reikiamu sausųjų medžiagų kiekiu. Antros laktacijos ir vyresnes karves pereinamuoju laikotarpiu reikėtų šerti pašarais, kurių 1 kg SM yra 12–13 proc. žalių proteinų. Pirmaveršėms reikia baltymingesnio, 14–16 proc. raciono, kadangi jos dar auga ir vystosi. Vyresnėms karvėms per didelis žalių baltymų kiekis racione gali sukelti kepenų ligas. Jei pirmaveršės ir vyresnių laktacijų karvės šeriamos vienodu racionu, 1 kg raciono SM turi būti 14–15 proc. žalių baltymų.

Nustatyta, kad prieš veršiavimąsi karvėms duoti riebalų neefektyvu, nes kūno riebalų mobilizacija nestabdoma, o pašarų SM jos suvartoja mažiau. Kiek pašarų karvės suvartos po veršiavimosi, labiau priklauso ne nuo raciono sudėties, o nuo suvartojamų pašarų kiekio.

Pašarų suvartojimą lemiantys veiksniai

Kad karvės suėstų pakankamą pašarų kiekį, jos turi gauti iki soties vandens. Labai svarbu gerai sumaišyti raciono pašarus, kad gyvuliai negalėtų išrinkti skanesnių pašaro kąsnelių. Šeriant mišiniais svarbu, kad pašarų užtektų visoms karvėms, kad jos galėtų laisvai prieiti prie šėrimo stalo ir prie jo visoms pakaktų vietos. Pašarų suvartojimo lygiui įtakos turi ir tvarto ventiliacija. Guoliavietės turi būti sausos ir patogios. Nustatyta, kad šilumos stresą patiriantys gyvuliai suėda mažiau pašarų.

Pirmaveršes karves rekomenduojama laikyti atskiroje grupėje, kad būtų leng­viau užtikrinti jų šėrimą. Be to, būdamos vienoje grupėje jos išvengia stresų.

Siekiant išvengti medžiagų apykaitos ligų, per tris savaites iki veršiavimosi karves reikėtų šerti paruošiamuoju racionu. Yra nustatyta, kaip paruošiamojo šėrimo laikotarpio trukmė veikia gyvulių sveikatingumą. Produktyviausios buvo tos tiriamosios grupės karvės, kurios specialiu racionu buvo šeriamos tris savaites prieš veršiavimąsi. Beje, per ilgas (pavyzdžiui, 50–55 dienos) paruošiamasis laikotarpis turi neigiamos įtakos, nes gaudamos didesnės energetinės vertės racioną, karvės gali nutukti, todėl rekomenduojama paruošiamojo laikotarpio trukmė – 40–45 dienos. Remiantis patirtimi, dvifazis užtrūkusių karvių šėrimas, kai užtrūkimo laikotarpiu gyvuliai gauna skirtingos energetinės vertės racionus, yra pranašesnis už vienfazį, kai raciono energetinė vertė užtrūkimo laikotarpiu nekeičiama.

Šeriant vienodu racionu visą užtrūkimo laikotarpį, reikia atkreipti dėmesį į šiuos ypatumus:  3 laktacijų ir vyresnėms karvėms pakanka 35 dienų užtrūkimo laikotarpio;  karvės, kurios būna ilgiau užtrūkusios, iki veršiavimosi likus 4 savaitėms, pervedamos į užtrūkusių karvių grupę.

Nepriklausomai nuo to, koks taikomas šėrimo metodas (vienfazis ar dvifazis), pereinamuoju laikotarpiu reikėtų minimaliai sumažinti riziką susirgti medžiagų apykaitos ligomis, stimuliuoti produktyvumą ir padėti pagrindus sėkmingai reprodukcijai. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu išsaugoti didžiojo prieskrandžio gaurelius, nepažeisti kepenų. Išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas ir imuninei sistemai. Imuninės sistemos funkcijos veršiavimosi laikotarpiu labai ribotos, dėl to pasitaiko mastitų, susilaiko nuovalos, sutrinka medžiagų apykaitos ir reprodukcijos funkcijos.

Pakitimai karvių organizme

Pagrindinės priežastys, dėl kurių susilp­nėja imuninė sistema pereinamuoju laikotarpiu, yra hormoniniai pakitimai karvių organizme ir sumažėjęs pašarų suvartojimas. Tuo metu kraujyje sumažėja vitaminų A, E ir ß-karotino. Daugiau kaip 1 000 karvių tyrimai, atlikti Jungtinėse Amerikos Valstijose, parodė, kad paskutinę savaitę prieš veršiavimąsi kraujo serume padidėjus vitamino E kiekiui vienu µg/ml, nuovalų susilaikymo atvejų sumažėja 20 proc. Tuo tarpu jei nesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis padidėja 0,5 mg-ekv/l, nuovalos susilaiko 80 proc. karvių daugiau.

Pereinamuoju laikotarpiu kraujo serume sumažėjus vitaminų A, E ir ß-karotino, karvėms reikėtų papildomai duoti šių vitaminų priedų arba šerti daugiau pašarų. JAV mokslininkų tyrimai įrodė, kad paruošiamajame racione turi būti pakankamas kalcio (Ca) kiekis. Šis elementas taip pat labai svarbus karvių laktacijos metu. Kalcis aktyvuoja imunines ląsteles. Tačiau prieš tai jis turi būti sukauptas atitinkamose organizmo ląstelėse. Bandymais nustatyta, kad prieš veršiavimąsi Ca kiekį racio­ne reikia padidinti iki 0,6–0,8 proc. SM. Pereinamuoju laikotarpiu pašaruose turi būti optimalus kalio (K) ir natrio (Na) kiekis. Jei raciono SM yra daugiau kaip 1,5 proc. K ir daugiau kaip 0,25 proc. Na, padaugėja susirgimų pogimdymine pareze.

Didelę reikšmę karvių reprodukcijai turi folikulų kokybė. Jie pasiekia reikiamą ovuliacijai dydį per 60–80 dienų. Jų kokybei ir dydžiui didelę įtaką turi šėrimas prieš ir po veršiavimosi. Folikulų vystymas gali sutrikti dėl energijos trūkumo racione ir ligų.

Laktacijos pradžioje daugelis karvių nesuėda pakankamo pašarų kiekio ir dėl to energijos balansas būna neigiamas. Energijos šaltiniu tampa kūno riebalai. Iki tam tikro lygio tai normalus fiziologinis procesas, tačiau jei energijos poreikiui patenkinti per trumpą laiką suskaidoma daug riebalų, atsiranda ketozės pavojus. Ketozė ne tik sumažina karvių produktyvumą, bet ir sukelia daug kitų ligų: šliužo dislokaciją, kepenų suriebėjimą ir vaisingumo sumažėjimą.

Specialūs pašarų priedai

Siekiant organizmą geriau aprūpinti maisto medžiagomis, rekomenduojama pirmąsias 30–40 dienų po veršiavimosi karves šerti racionu, kurio pagrindą (60 proc.) sudaro stambieji pašarai, o Neto energijos yra ne mažiau kaip 7 MJ 1 kg pašaro SM. Šiuo laikotarpiu patartina duoti vadinamųjų apsaugotų nuo skilimo didžiajame prieskrandyje riebalų, sumažinti racione žalių baltymų kiekį iki 16 proc.

Norint išvengti ketozės, karvėms galima duoti specialių propilenglikolio ir glicerino priedų. Remiantis Vokietijos mokslininkų atliktų tyrimų rezultatais, glicerino priedai yra efektyvesni negu propilenglikolio, nes dėl malonesnio glicerino skonio gyvuliai suėdė daugiau pašaro sausųjų medžiagų.

Neigiamos įtakos karvių vaisingumui turi ir kepenų suriebėjimas. Ligos galima išvengti, jei karvės suvartoja daugiau su pašaru gaunamos energijos. Padidinti energijos suvartojimą galima, papildomai šeriant vadinamuosius „metilo grupių (amino rūgšties metionino ir panašios į vitaminus medžiagos – cholino ir betaino) nešėjus“, kurie skatina iš kepenų išsiskirti riebalus, susikaupusius, kai pereinamuoju periodu buvo naudojami kūno riebalai. Kad „metilo grupių nešėjai“ galėtų veikti, jie turi nepakitę pereiti didįjį prieskrandį. Tam naudojami „apsaugoti“ riebalai arba jie gyvuliams duodami skysti.

***

Dvifazio šėrimo privalumai

• Šeriamos skirtingo maistingumo racionu užtrūkusios karvės nenutunka.
• Per paruošiamąjį 3 savaičių laikotarpį karvėms galima duoti specialių pašarų papildų, kuriuos šerti ilgiau yra per brangu.

• Geriau funkcionuoja didžiojo prieskrandžio gaureliai.
• Ribota raciono energetinė vertė sumažina šėrimo stresą po užtrūkimo (apsaugomos nuo pažeidimo kepenys).
• Paprasčiau organizuoti šėrimą, mažiau darbo sąnaudų.
• Prieš veršiavimąsi atskyrus veršingas karves, galima jas šerti papildomai pašariniais priedais.