Du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt sėklų pavyzdžių – tiek dabar saugoma Augalų genų banko šaldikliuose. Tai kruopščiai specialistų atrinktos pačių vertingiausių, dažniausiai lietuviškos selekcijos, augalų veislių sėklos, kurios išliks nepakitusios dešimtmečiais ir ateityje, galbūt, bus panaudotos sunykusioms rūšims ir veislėms atkurti. Išsaugoti nacionalinius genetinius išteklius – pagrindinis Augalų genų banke dirbančių specialistų uždavinys.

Žemės ūkio augalų selekcija Lietuvoje pradėta nuo 1922 metų, o miško medžių – nuo 1960-ųjų. Nuo tada ir pradėta kaupti genetinius išteklius, pirmiausia pačių vertingiausių augalų arba tų, kuriems kyla grėsmė sunykti arba jie gali būti sunaikinti. Vertingiausi augalai atrenkami pagal nustatytus kriterijus ir priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams, kurių apsaugą reglamentuoja įstatymas.

Sukauptos turtingos kolekcijos

Augalų genetiniai ištekliai gali būti saugomi vadinamaisiais dinaminiais metodais, t. y. sudarant sąlygas augalams augti natūraliose augimvietėse (in situ) arba perkėlus juos į dirbtines augimvietes (ex situ). Tokie saugojimo būdai labiau tinka daugiamečiams, ypač sumedėjusiems augalams. Jiems išsaugoti steigiami genetiniai draustiniai, išskiriami genetinių išteklių sklypai, sėkliniai medynai, atrenkamos saugotinos populiacijos, pavieniai medžiai ir jų grupės. Dalis augalų perkeliama iš natūralių augimviečių ir toliau jie auginami kolekcijose ir augynuose.

Pavyzdžiui, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto kolekciniuose augynuose yra 810 obelų, 275 kriaušių, 160 slyvų, 180 vyšnių ir trešnių, 210 serbentų ir agrastų, 178 braškių ir žemuogių rūšys, veislės ir formos. VDU Kauno botanikos sodo kolekcijose saugomos ir tiriamos 52 stambiauogių spanguolių, 51 aktinidijų, 13 putinų introdukuotų ir vietinės kilmės veislių bei klonų.

Botanikos instituto lauko kolekcijose sukaupta 110 paprastųjų aviečių, 32 žemuogių, 40 paprastųjų bruknių, 14 paprastųjų vaivorų pavyzdžių.

LŽI javų selekcijos skyriuje sukaupta per 700 žieminių kviečių, per 800 miežių, per 1 000 pupų, per 400 lubinų ir daugelio kitų augalų pavyzdžių – medžiaga saugoma darbinėse kolekcijose, persėjant ją kas keleri metai (paprastai kas 3–4), kad neprarastų daigumo.

Vienamečių augalų sėklos ar dauginamoji medžiaga saugoma statiškai – genų banko saugykloje. Dotnuvoje esantis Augalų genų bankas yra valstybinė institucija, koordinuojanti genetinių išteklių tyrimo darbus ir sauganti augalų genetinę medžiagą, organizuojanti ir derinanti augalų grupių centrų koordinacinį darbą.

Šaltis garantuoja išsilaikymo kokybę

Genų banke įrengtos sėklų paruošimo patalpos, kokybės patikros laboratorija ir saugykla su šaldikliais, kuriuose sėklų pavyzdžiai laikomi -18 oC temperatūroje. Remiantis pasaulinėmis rekomendacijomis, būtent toks temperatūros režimas garantuoja sėklų išsilaikymą.

Sėklos šaldikliuose pradėtos kaupti nuo 1997 metų. Tuomet buvo vykdytas bendras projektas su Šiaurės šalių genų banku ir Lietuvos žemdirbystės institute, Nacionaliniame augalų genetinių išteklių koordinaciniame centre, buvo įkurta ilgalaikė sėklų saugykla. Tai ir buvo būsimo Augalų genų banko pradinė bazė. Tuomet pagal projektą buvo nupirkti 28 šaldikliai ir visa įranga, reikalinga sėklai paruošti.

Bankui saugoti pateikiama aukštos kokybės, sveika, išvalyta sėkla. Prieš padedant į saugyklą, sėklų pavyzdžiai 2–3 mėnesius džiovinami 15–20 oC temperatūroje, patalpoje palaikant 10–15 proc. oro drėgnumą. Sėklos džiovinamos tol, kol drėgmės jose lieka nuo 3–5 (žolių, javų) iki 6–8 (ankštinių) procentų. Laboratorijoje drėgmės matuokliu nustačius, kad sėklos jau pakankamai išdžiūvo, jos hermetiškai supakuojamos į laminuotus aliuminio folija maišelius ir sudedamos į šaldiklius. Beje, kai kuriose šalyse sėklos saugomos sandariuose stiklainiuose.

Tikrinamas sėklų gyvybingumas

Savidulkių augalų saugoma po 10 000, o kryžmadulkių – po 20 000 sėklų. Saugykla kasmet papildoma naujais pavyzdžiais. Visų veislių sėklų pavyzdžiai saugomi dvejopose pakuotėse: didelė pakuotė neatidaroma iki pat saugojimo pabaigos, o 4 mažesni sėklų pakeliai būna skirti testams arba moksliniams tyrimams, kai sėklų paprašo kuri nors mokslo institucija. Vadovaujantis genetinių išteklių saugojimo metodais ir pasaulinėmis rekomendacijomis, pirmąjį kartą sėklų daigumas ir gyvybingumas patikrinimas po penkerių metų saugojimo. Jei daigumas nukrenta daugiau kaip 15 proc., sėkla turi būti atnaujinta.

„Pernai testuodami nustatėme, kad, pavyzdžiui, miežių vienų veislių daigumas beveik nepakito, bet buvo tokių, kurių daigumas sumažėjo net 20–30 proc. – jas paprašėme atnaujinti“, – aiškina Augalų genų banko direktorius Bronislovas Gelvonauskis. Sėklos atnaujinimu rūpinasi koordinaciniai centrai.

Ką saugoti, sprendžia komisija

Iš dešimties Augalų genų banko darbuotojų Dotnuvoje dirba tik pusė. Kitų darbo vietos yra koordinaciniuose cent­ruose. „Manau, kad tokio profilio įstaigai, kaip mūsų, daug naudingiau, kai už atskiras sritis genų banke atsakingi žmonės dirba savo kuruojamų sričių institucijose. Jie puikiai orientuojasi situacijoje, išmano savo darbą, bendradarbiauja su mokslo institucijos mokslininkais“, – sako B. Gelvonauskis.

Prie Aplinkos ministerijos veikia Nuolatinė nacionalinių genetinių išteklių komisija, kuri inicijuoja ir organizuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių tyrimą, kaupimą ir išsaugojimą bei siūlo Aplinkos ministerijai suteikti atrinktiems augalams nacionalinių genetinių išteklių statusą. Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai siūlo komisijai saugotinas veisles, linijas ar populiacijas.

Lietuvos Augalų genų bankas bendradarbiauja su kitų šalių, ypač Skandinavijos, Baltijos šalių ir Lenkijos, analogiškomis institucijomis. Pavyzdžiui, Lietuvos žemdirbystės institutas su kolegomis iš Baltijos šalių organizuoja bendras ekspedicijas.

Augalų genų banke kaupiama ir tvarkoma duomenų bazė. Joje sisteminami, kaupiami, saugomi ir naudojami duomenys bei kita informacija apie augalų nacionalinius genetinius išteklius. Kaupiama informacija ir apie augalų genetinius draustinius, sėklinius sklypus ir genetinių išteklių plotus, sėklinius medynus, lauko kolekcijas, pavienius saugomus medžius ir jų grupes, taip pat apie Augalų genų banke saugomą augalų genetinę medžiagą.

***
Rio de Žaneire 1992 m. buvo priimta Biologinės įvairovės konvencija (Lietuva ją ratifikavo 1996 m.), o vėliau Strasbūro, Helsinkio, Lisabonos forumų rezoliucijos dėl augalų genetinių išteklių išsaugojimo ateities kartoms. Mūsų šalyje 2001 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas, o 2004 m. sausio 1 d. įsteigtas Augalų genų bankas, kurio veiklą kuruoja Aplinkos ministerija, ir sudaryti augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai pagal augalų grupes. Žemės ūkio augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinio centro funkcijos pavestos Lietuvos žemdirbystės institutui, sodo ir daržo augalų – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutui, miško medžių – Lietuvos miškų institutui, dekoratyviųjų augalų – Vilniaus universitetui, vaistinių ir aromatinių augalų – Botanikos institutui.