Melžimo, šėrimo robotai, informacinės ūkių valdymo sistemos, automatiniai, saulės energija varomi „piemenys“, statybinės medžiagos, tvartų įranga – visa tai ir dar daugiau ateities gyvulininkystės technologijų galima išvysti kasmet Danijoje, Herningo parodų centre vykstančioje tarptautinėje parodoje „Agromek“. Nors dalyvių ir lankytojų skaičiumi ji neprilygsta Vokietijos gyvulininkystės parodai „EuroTier“, tačiau renginyje pristatomos išskirtinės naujovės, kurias parodos komisija vertina žvaigždėmis.

Kam atiteks aukščiausias parodos įvertinimas, sprendžia ūkininkų komanda, parodos atidarymo išvakarėse apžiūrėdama visus žvaigždėtus eksponatus. Praktiškai reikšmingiausios naujovės pelno „Agromek“ ūkininkų komisijos apdovanojimą. Šiemet nugalėtojais pripažinti 4 eksponatai. Pasak „Agromek“ organizacinio komiteto pirmininko, generalinio direktoriaus Piterio Hanseno (Peter Hansen), nuo 1992 m., kuomet pradėjo dirbti parodos vertinimo komisija, pateiktos 3 642 naujovės. Šioje parodoje žvaigždėmis pasipuošė 144 eksponatai: 30 suteiktas trijų, o 21 – dviejų žvaigždžių įvertinimas (likusios naujovės gavo po vieną žvaigždę).

Prioritetas automatizuotoms sistemoms

Šiųmetė paroda išsiskyrė automatizuotų technologijų gausa. Didėjantis melžimo robotų populiarumas skatina ne tik tobulinti jau gaminamas automatizuoto melžimo tvarte sistemas, bet ir kurti naujus mobilius robotus, kurie gali karves melžti ir ganyklose. Pirmą kartą tokią melžimo sistemą RDS Futureline pristatė Danijos kompanija „S. A. Christensen & CO.“ (SAC). Kuriant robotą, pasitelkti Žemės ūkio universiteto mokslininkų protai.

Mobilus 2 vietų melžimo robotas gali melžti iki 100 karvių bandą. Visa būtina įranga (melžimo, šaldymo, laikymo, plovimo) sumontuota metaliniame konteineryje, kuriame įrengta ir bandos prižiūrėtojo patalpa. Mobilios melžimo sistemos ilgis 1 200 m, plotis – 2,4 m. Tai pirmasis tokio tipo robotas, skirtas ūkiams, kuriuose ganyklos nutolusios nuo tvartų. Be to, kūrėjų teigimu, automatizuotas melžimas ganykloje – tai vienas iš būdų pagerinti gyvulių gerovės sąlygas.

Reikalingą energiją sistemai tiekia generatorius. Panaudotas įrangai plauti vanduo kaupiamas srutvežyje. Kaip vyksta melžimas, ar įranga tinkamai veikia, galima kontroliuoti per kompiuterinį tinklą. Žiemą mobilų melžimo robotą galima įrengti prie tvarto, ir jis veikia kaip stacio­narus įrenginys.

Bandos valdymo sistemą Herd Navigator melžiamų karvių bandai kontroliuoti ir valdyti sukūrė kelios susijungusios įmonės ir institucijos (FOSS, „DeLaval“, „Lattec“ ir Danijos galvijininkystės federacija). Ji pelnė vieną iš 4 aukščiausių paro­dos apdovanojimų. Herd Navigator buvo pripažinta reikšmingiausia iš visų pieno ūkiams pristatytų naujovių. Nauja technologija paremta automatiškai melžimo metu paimtų pieno mėginių tyrimų analize. Programinė įranga kaupia ir analizuoja duomenis apie kiekvieną karvę. Piene tiriamas progesterono, laktato dehidrogenazės, urėjos, β-hidroksibutirato kiekis. Remiantis tyrimų rezultatais, ankstyvojoje stadijoje, kol dar nematyti akivaizdžių požymių, sistema ūkio savininką įspėja apie gresiančią ligą (pvz., mastitą, ketozę) arba informuoja, kuri karvė artimiausiu metu rujos, kuri jau apvaisinta. Pagal urėjos kiekį sprendžiama, ar šėrimas atitinka individualios karvės poreikius. Nauja sistema išbandyta 6 ūkiuose. Pasak ūkininko Fredžio Dransfelto (Freddy Dransfelt) iš Bramingo (Bramming), kuo didesnė melžiamų karvių banda, tuo sunkiau ją kontroliuoti ir skirti pakankamai dėmesio kiekvienai karvei, todėl Herd Navigator valdymo sistema neabejotinai pravers dideliuose pieno ūkiuose.

Iš anksto medžiagų apykaitos ir virškinimo ligoms bei rujai diagnozuoti sukurtas kombinuotas aparatas Ruminact–Standalone. Ant karvės kaklo kabinamas garso jutiklis registruoja kramtymo aktyvumą. Pagal atrajojimo duomenis galima spręsti, ar virškinimas nesutriko. Gyvulio judėjimą registruojantis jutiklis įspėja apie artėjančią rują. Rujai nustatyti taip pat eksponuota Olandijos kompanijos „Robor“ fotoregistravimo sistema. Palaidai laikomų karvių tvarte montuojamos filmavimo kameros fiksuoja gyvulių judėjimą ir atpažįsta rujojančias karves pagal padidėjusį jų aktyvumą. Sistema gali veikti ištisą parą. Belgijoje atliktais fotoregistratoriaus tyrimais nustatyta, kad daugumos (70 proc.) karvių rujos požymiai išryškėja tarp 18 val. vakaro ir 6 val. ryto, t. y. tuomet, kai į tvartus ūkininkai retai užsuka, todėl ir rujojančių karvių nepastebi.

Vadinamosios pieno karštinės (pogimdyminės parezės, hipokalcemijos) rizikai sumažinti skirtas naujas kompanijos „Vitfoss“ pašarų priedas X-Zelit (ceolitas). Užtrūkusioms karvėms duodama po 500 g priedo, likus 2 savaitėms iki veršiavimosi. Kopenhagos universiteto Biomedicinos mokslų fakulteto mokslininkų tyrimai parodė, kad šio priedo gavusios karvės mažiau serga pareze. Naujus kalcio papildus parodos komisija įvertino trimis žvaigždėmis.

Iš galvijininkystės ūkiams skirtų eksponatų buvo pristatytos 44 naujovės, 8 iš jų įvertintos trimis ir 11 – dviem žvaigždėmis.

Kiaulininkystės ekspozicija – didžiausia

Danijoje kiaulininkyste verčiasi 7,6 tūkst. ūkių (pieno ūkių registruota 5,9 tūkst.). Iš 580 parodos dalyvių daugiau kaip pusė (350) eksponavo kiaulininkystės ūkių įrangą ir technologijas. Ypač didelis dėmesys skirtas aplinkos taršą mažinančioms technologijoms. Pasak Danijos kiaulininkystės organizacijos žemės ūkio departamento vadovo Martino Andersono (Martin Andersson), nuo šių metų pradžios šalyje įsigaliojo griežtesni amoniako, kvapų, nitratų, fosforo ir kitų kenksmingų medžiagų emisijų reikalavimai. „Viršiję nustatytus reikalavimus kiaulių augintojai turės mažinti gamybą arba įdiegti aplinkos taršą mažinančias technologijas“, – pabrėžė M. Andersonas. Be to, Danijos ūkininkai ypač daug investuoja į sąnaudas mažinančias sistemas. Remiantis šalies kiaulininkystės organizacijos duomenimis, kiaulių auginimo kaštai Danijoje yra vieni mažiausių pasaulyje: pigiau kiaulieną gamina tik Ispanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada ir Brazilija.

Iš 59 kiaulininkystės sektoriaus naujovių, 8 įvertintos trimis, 9 – dviem žvaigždėmis. Trimis žvaigždėmis įvertinta Danijos kompanijos „Infarm“ amoniako ir kvapų mažinimo sistema Smellfighter. Sistemą sudaro srutų separavimo, apdorojimo ozonu ir rūgštimi įranga. Separavimo metu mechaninėmis ir cheminėmis priemonėmis srutos separuojamos į skystąją ir sausąją frakcijas. Apie 20 proc. srutose esančio azoto ir 60 proc. fosforo patenka į sausąją frakciją. Kad sumažėtų kvapų, skystoji frakcija apdorojama ozonu. Parūgštinus rūgšties koncentratu, amoniako emisija sumažėja iki 80 proc. Sistemos Smellfighter valdymas visiškai automatizuotas.

Iš kitų naujovių išskirta daniška kiaulidžių ventiliavimo kontrolės sistema VengSystem Hi-Lo, kuri nemažindama ventiliavimo efektyvumo taupo elektros energijos sąnaudas. Tos pačios kompanijos gyvulių transportavimo priekabų optimalaus klimato palaikymo įrenginys įvertintas dviem žvaigždėmis. Danijoje galioja griežti gyvulių pervežimo reikalavimai. VengSystem VE100 sistemą sudaro šaldymo, ventiliavimo įrenginiai. Jei temperatūra vežant gyvulius mašinoje per aukšta ar per žema, įsijungia garsinis signalas.

Vertinimo komisijos nepastebėtas ­neliko ir Danijos įmonės „Brandbygegaard“ kūrinys – termoliemenė silpniems, mažesnio svorio paršeliams. Aprengti tokia liemene paršeliai išsaugo stabilią kūno temperatūrą. Šildomąją aprangą jaunikliai dėvi 3–5 dienas. Liemenes galima skalbti 30 oC vandeniu. Kritiniu amžiaus laikotarpiu aprengti jaunikliai greičiau sustiprėja, todėl mažiau jų suserga ir gaišta. Danijos kiaulininkystės ūkiuose iki atjunkymo gaišta vidutiniškai 14,2 proc. paršelių.

Ūkininkų pagalbininkas – informacinės technologijos

Iš trijų kiaulininkystės sektoriaus naujovių, pretenduojančių gauti aukščiausią „Agromek“ apdovanojimą, daugiausia ūkininkų balsų surinko kompiuterinė žemės ūkio terminų mokymo programa AgroLearn. Kompanijos „AgroPLUS Kommunikation & Radgivning ApS“ naujovė skirta užsieniečius samdantiems Danijos ūkiams. Į mokymo programą įtraukti dažniausiai vartojami žemės ūkio terminologijos žodžiai ir posakiai. Daugiau kaip 1 500 terminų apimanti programa paremta garsų ir vaizdinių elementais. Nemokantys nei danų, nei anglų kalbos užsieniečiai gali jų išmokti žaidimo forma. Įvykdęs kiekvieną naują užduotį „mokinys“ gauna „prizą“. Programa suskirstyta į 14 kategorijų, apimančių augalininkystę, žemdirbystę, kiaulių veislininkystę, galvijininkystę, techniką ir kt. Pirmoji programos versija pateikta danų, švedų, anglų, vokiečių, olandų, lenkų, ukrainiečių, rusų, latvių, lietuvių ir estų kalbomis.

Tos pačios įmonės augalininkystės ūkiams skirta naujovė AgroPhone įvertinta dviem žvaigždėmis. Į naujo modelio telefonus su spalvotu ekranu ir fotografavimo funkcija instaliavus AgroPhone programą, be didelių pastangų pasėliuose galima atpažinti piktžoles, grybines ligas ir kenkėjus. Programą su 400 spalvotų iliustracijų galima instaliuoti tiesiog iš interneto tinklo arba per kompiuterį.

Keičiama parodos rengimo data

Nuo 1975 m. rengiamoje parodoje šiemet dalyvavo 1 200 įmonių. Per 580 ekspozicijų užėmė 80 tūkst. m2 plotą. Deja, dėl mėlynojo liežuvio ligos pavojaus nevyko veislinių gyvulių šou.

Nuo šių metų tradicinę kasmet sausį rengiamą parodą nuspręsta perkelti į lapkričio mėnesį: kiekvienais metais bus pristatomos gyvulininkystės, o kas dveji metai – dar ir augalininkystės technikos bei technologijų naujovės. Nepaisant renginio suskirstymo, šiemet dalyvavo apie 100 naujų kompanijų. Tarp pirmą kartą savo produkciją eksponuojančių įmonių viena bendrovė iš Lietuvos. Tai Pakruojo r. įmonė „Agro statyba“, kiaulininkystės ūkiams statanti skystojo mėšlo rezervuarus ir lagūnas.

Pasak „Agromek“ komiteto pirmininko P. Hanseno, sprendimas keisti parodos rengimo tvarką priimtas, atsižvelgus į dalyvių ir lankytojų pageidavimus. Tam pritarė parodos organizatoriai – Danijos ūkininkų ir Žemės ūkio technikos gamintojų organizacijos. „Technikos gamintojams sudėtinga dalyvauti renginyje tais metais, kai vyksta didžiausia mašinų paroda „Agritechnica“ Vokietijoje. Be to, ne visos įmonės spėdavo įvykdyti metų pradžioje per renginį gautus užsakymus“, – motyvus organizuoti parodą rudenį vardijo P. Hansenas. Jo nuomone, specializuotos parodos labiau tenkins skirtingos krypties ūkių poreikius. „Kiekvienais metais parodos tematika keisis. Neabejojame, kad smulkios žemės ūkio įmonės, nepaisydamos specializacijos, dalyvaus kasmet, nes tai vienas iš svarbiausių būdų rasti verslo partnerių užsienio šalyse“, – sakė P. Hansenas. Šie metai organizatoriams išskirtiniai, nes paroda vyks dar ir lapkričio mėnesio 25–29 dienomis.

Herningo parodoje apsilanko apie 70 tūkst. lankytojų, beveik 9 tūkst. jų atvyksta iš užsienio šalių. Daugiausia ūkininkų, mokslininkų ir žemės ūkio specialistų (per 2,2 tūkst.) sulaukta iš Vokietijos. Beje, 2007 metais, palyginti su 2006-aisiais, iš Lietuvos atvyko dvigubai daugiau žmonių (250). Pasak P. Hanseno, užsienio šalių delegacijoms kiekvieną parodos dieną išleidžiama apie 460 tūkst. litų (1 mln. Danijos kronų).