Priesmėlio dirvožemyje bulvės yra pelningiausi augalai, nes, užauginus kad ir negausų, apie 15 tonų iš hektaro, derlių ir realizavus po 0,5–0,6 Lt už kilogramą, gamybinis pelnas siekia 1,5–2 tūkstančius litų. Tačiau patyrę ūkininkai, skiriantys didelį dėmesį bulvių auginimo agrotechnikai, parduoti tinkamos frakcijos gumbų užaugina ir po 25, ir po 30 tonų iš hektaro. Suprantama, tokiuose ūkiuose ir pelnas gaunamas kelis kartus didesnis.

Lengvos mechaninės sudėties dirvose yra įprasta bulvių auginimui skirtą dirvą patręšti organinėmis trąšomis – mėšlu. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvožemiuose nemaža dalis žemdirbių mėšlu patręšia priešsėlį. Kiekviename rajone yra ūkininkų, kurie augina po 20–30 hektarų bulvių. Kai ūkiuose gyvulių nelaikoma, organinėmis trąšomis – mėšlu – dirvų patręšti nėra galimybių. Trūkstant organinių medžiagų, sunkesnės mechaninės sudėties dirvos drėgnesniais metais labiau supuola, o lengvose sausais metais greičiau pritrūksta drėgmės ir augalai vysta.

Trūkstant mėšlo, organinių medžiagų kiekį dirvoje galima gerokai padidinti auginant augalus žaliajai trąšai. Žalioji trąša yra pigesnė, o jos įtaka derliui pirmaisiais po įterpimo metais neretai geresnė negu mėšlo.

Tinkamiausi – ankštiniai augalai

Žaliajai trąšai auginti labiausiai tinka ankštiniai augalai, ypač siauralapiai sideraliniai ir pašariniai lubinai, pašarinės pupos, seradėlės. Šių augalų nereikia tręšti azoto trąšomis, jie patys apsirūpina azotu, nemažai jo sukaupia žaliojoje masėje ir šaknyse. Užartai žaliajai masei pradėjus pūti, atsipalaiduoja iš dirvožemio paimti ir augaluose sukaupti maisto elementai – azotas, fosforas, kalis, kalcis ir kiti. Šiais maisto elementais pasinaudoja auginami augalai. Trūkstant ankštinių sėklos žaliajai trąšai, auginami ir kryžmažiedžiai augalai – aliejiniai ridikai, rapsai, garstyčios. Kryžmažiedžius augalus naudinga auginti dar ir todėl, kad dėl jų sudėtyje esančių fitoncidų pagerėja dirvožemio fitosanitarinė būklė.

Baltarusijoje atlikus ilgalaikius lauko bandymus nustatyta, kad, ankštinius augalus aparus žaliajai trąšai, gaunamas vidutiniškai 0,5–1,0 t ha-1 žieminių ir vasarinių javų grūdų, 4,0–10,0 t ha-1 silosinių augalų žaliosios masės, 5,0–9,0 t ha-1 bulvių gumbų derliaus priedas. Žalioji augalų masė yra ne tik kaip organinė medžiaga, bet ir biologinio azoto kaupimo priemonė, turinti labai svarbią reikšmę ekologinėje žemdirbystėje. Auginant ir naudojant augalus žaliajai trąšai, mažėja piktžolių, ligų ir kenkėjų, iš dirvos armens į gilesnius sluoksnius mažiau išplaunama maisto medžiagų.

Vokėje atlikti tyrimai

Tyrimai, kokią įtaką tręšimas mėšlu ar žaliąja trąša turi lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemyje auginamoms bulvėms, atlikti Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale. Pasirinktos skirtingos sėjomainos grandys:

a) augalai žaliajai trąšai – bulvės – miežiai – miežiai;

b) augalai žaliajai trąšai – žieminiai rugiai – bulvės – miežiai.

Žaliajai trąšai buvo auginti pašariniai geltonžiedžiai lubinai Augiai, siauralapiai sideraliniai lubinai Snaigiai, aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios ir vasariniai rapsai. Kontrolinis variantas – juodasis pūdymas. Be to, bulvės buvo augintos ir po juodojo pūdymo, patręšto 40 t ha-1 mėšlu. Visų žaliajai trąšai augintų augalų, taip pat ir pūdymo priešsėlis – vasariniai miežiai, kurių derlių nupjovus, ražienos nuskustos, dirva rudenį suarta 22–24 cm gyliu. Pavasarį dirva du kartus ­kultivuota. ­Lubinai žaliajai trąšai pasėti anksti pavasarį, kai buvo sėjami vasariniai javai. Kryžmažiedžiai augalai sėti šiek tiek vėliau – praėjus 12–15 dienų po lubinų sėjos. Sudygę lubinai patręšti azotu N60. Gelton­žiedžių pašarinių lubinų sėklos norma 200 kg/ha-1, siauralapių sideralinių lubinų – 250 kg ha-1, aliejinių ridikų – 25 kg ha- 1, baltųjų garstyčių – 20 kg ha-1, vasarinių rapsų – 18 kg ha-1. Lubinai žaliajai trąšai aparti ankščių formavimo tarpsniu, kryžmažiedžiai augalai – žydėjimo pabaigoje, antroje liepos pusėje.

Dirvą negiliai nuakėjus bulvėms, pakartotinai pasėtos baltosios garstyčios (a grandis), kurių užaugusi žalioji masė aparta spalio pradžioje. Tuo pačiu laiku viename variante buvo iškratyta 40 t ha- 1 mėšlo. Juodajame pūdyme taikytas sluoksninis arimas.

Kitoje sėjomainos grandyje (b grandis) bulvės buvo augintos po žieminių rugių, tręštų mėšlu ar žaliąja trąša. Taigi bandymuose bulvės buvo augintos po tiesioginio patręšimo mėšlu ar žaliąja trąša, taip pat po rugių, tręštų mėšlu ar žaliąja trąša.

Bendras pirmosios ir pakartotinės sėjos augalų žaliosios masės ir sausųjų medžiagų derlius visais bandymų metais buvo didžiausias, kai po pašarinių geltonžiedžių ir siauralapių sideracinių lubinų, apartų žaliajai trąšai, augintos dar baltosios garstyčios. Vidutiniškai per trejus bandymų metus lubinų ir garstyčių žaliosios masės derlius siekė 52 t ha-1, arba 6,68–7,15 t ha-1 sausųjų medžiagų. Antroje vietoje pagal žaliosios masės ir sausųjų medžiagų derlių buvo variantai, kai žaliajai trąšai auginti aliejiniai ridikai, o po jų – baltosios garstyčios. Bendras antžeminės žaliosios masės derlius gautas 48,7 t ha-1, arba 6,43 t ha-1 sausųjų medžiagų. Po baltųjų garstyčių ar vasarinių rapsų pakartotinai pasėjus garstyčias, bendras žaliosios masės derlius buvo 40,2–42,6 t ha-1, t. y. beveik 20 proc. mažesnis negu po lubinų.

Remiantis cheminių analizių duomenimis apskaičiuota, kiek maisto elementų bulvėms tręšti buvo įterpta su mėšlu, kiek jų buvo sukaupta žaliajai trąšai auginamuose augaluose – jų antžeminėje masėje ir šaknyse.

Nustatyta, kad daugiausia azoto, fosforo ir kalio įterpta su mėšlu. Bulves patręšus mėšlu 40 t ha-1, vidutiniškai į dirvą buvo įterpta 236 kg azoto, 99 kg fosforo ir 203 kg kalio į hektarą.

Kai žaliajai trąšai buvo auginami lubinai, o po pastarųjų – dar ir aliejiniai ridikai, bendrame antžeminės masės ir šaknų hektaro derliuje buvo sukaupta iki 165 kg azoto, 206 kg kalio. Auginant kryžmažiedžius augalus, užaugusioje žaliojoje masėje ir šak­nyse sukaupto azoto kiekis buvo perpus mažesnis.

Trąšų įtaka bulvių derliui

Pirmaisiais tyrimų metais, patręšus mėšlu, bulvių gumbų derlius buvo 5 t ha-1, arba 18,4 proc. didesnis, palyginti su derliumi po juodojo pūdymo. Kai bulvės buvo augintos po žaliajai trąšai apartų lubinų ir dar garstyčių, bulvių derlius buvo panašus kaip ir tręštų mėšlu. Derlius po lubinų žaliajai trąšai buvo atitinkamai 12,9 ir 18,0 proc. didesnis negu po juodojo pūdymo. Mėšlo ir žaliosios trąšos įtaka bulvėms buvo dar didesnė kitais tyrimo metais. Bulves patręšus mėšlu, derliaus priedas, palyginti su derliumi, gautu po juodojo pūdymo, buvo net 8,9 t ha-1, arba 33,1 proc. didesnis negu po pūdymo. Derlius buvo gerokai didesnis ne tik po lubinų žaliosios trąšos, bet ir po aliejinių ridikų bei baltųjų garstyčių, apartų žaliajai trąšai.

Vidutiniškai per trejus metus, bulves patręšus mėšlu 40 t ha-1, derlius buvo 24,6 proc., patręšus lubinų žaliąja mase – 14,8–16,8 proc., aliejinių ridikų mase – 10,5 proc. didesnis negu po juodojo pūdymo. Bulves tiesiogiai tręšiant mėšlu ar visų augalų žaliąja trąša, gautas iš esmės didesnis gumbų derlius.

Kai bulvės buvo augintos po žieminių rugių, tręštų mėšlu ar žaliąja trąša, jų gumbų derlius gautas mažesnis negu po tiesioginio tręšimo, tačiau derliaus priedas dar buvo gana ryškus. Po žieminių rugių, tręštų mėšlu, bulvių derlius buvo 3,3 t ha-1, arba 13,7 proc., po rugių, tręštų lubinų žaliąja trąša, – 1,9–2,4 t ha-1, arba 7,9–10 proc. didesnis, palyginti su bulvių derliumi, gautu auginant jas po rugių, kur pastarųjų priešsėlis buvo juodasis pūdymas. Bulvių, augintų po rugių, kurie buvo tręšti aliejinių ridikų žaliąja trąša, derlius buvo 5,4 procento didesnis negu po rugių, augintų po juodojo pūdymo. Kai rugiai buvo tręšti baltųjų garstyčių ir vasarinių rapsų mase, po jų auginamų bulvių derlius iš esmės nepadidėjo.

Kokios trąšos labiau apsimoka?

Įvertinus bulvių auginimo kaštus – bulvių sėklą po 500 Lt/t, mineralines trąšas po 940 Lt/ha, mėšlą po 25 Lt/t, dirvos dirbimo, bulvių sodinimo, pasėlio priežiūros, derliaus nuėmimo išlaidas – paaiškėjo, kad išlaidos vieno hektaro bulvių auginimui, tręšiant mėšlu, sudarė 7 030 litų. Kai buvo tręšiama žaliąja trąša, išlaidos vienam hektarui buvo mažesnės – nuo 5 865 iki 6 070 litų. Kadangi bandymuose bulvių derlius buvo gautas gausus, tai jas pardavus po 0,50 Lt už kilogramą, hektaro derliaus gamybinis pelnas buvo nemažas – po lubinų žaliajai trąšai siekė 5 930, po aliejinių ridikų – 5 860, po tręšimo mėšlu –5 730 litų.

Žaliajai trąšai galima auginti sparčiai augančias garstyčias ar aliejinius ridikus ir po anksčiausiai nupjautų javų. Kai žieminiai ar vasariniai javai nupjaunami liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje, dar lieka apie 60 dienų, palankių poražieniniams tarpiniams augalams auginti. Dirvą negiliai įdirbus arba tiesiog su ražienine sėjamąja pasėjus baltąsias garstyčias, aliejinius ridikus ar vasarinius rapsus ir patręšus azotu N60 norma, iki augalų vegetacijos pabaigos dar užauga 20–28 tonos žaliosios masės. Vokėje išbandžius tokį poražieninių augalų žaliajai trąšai auginimą, gautas 2,2–2,9 tonos didesnis bulvių gumbų derlius, palyginti su bulvių derliumi, gautu po rugių be poražieninių aliejinių ridikų žaliosios trąšos.

Aišku, siekiant užauginti gausų bulvių derlių, nors ir tręšiama mėšlu ar žaliąja trąša, tačiau be mineralinių trąšų, ypač azoto, neapsieinama.