Norintiems gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Pusiau natūrinių ūkių rėmimas“ bei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ nustatytas naujas reikalavimas. Į pirmąją paramos priemonę pretenduojančių ūkių ekonominis dydis turės būti nuo 2 iki 4 europinio dydžio vienetų (EDV), o į antrąją – didesnis negu 4 EDV. Lietuvoje ekonominio dydžio sąvoka nėra labai plačiai žinoma, tačiau Europos Sąjungoje ji naudojama kelis dešimtmečius.

Praeito šimtmečio viduryje, susikūrus Europos ekonominei bendrijai ir pradėjus taikyti Bendrosios žemės ūkio politikos priemones, iškilo būtinybė klasifikuoti Bendrijoje veikiančius ūkius, analizuoti ir lyginti jų veiklos rezultatus. Buvo aišku, jog žemės naudmenų plotas nėra tinkamiausias rodiklis charakterizuoti ūkio dydį, nes tiek pat naudmenų turintys ūkiai gali auginti ne tuos pačius augalus ar gyvūnus. Buvo ieškoma kompleksinio rodiklio, kuo visapusiškiau įvertinančio ūkininko ūkio veiklą.

Atsirado dvi naujos ekonominės sąvokos – ūkio ekonominis dydis ir ūkininkavimo tipas. Pirmoji rodo ūkio standartinio gamybinio pelno vertę, kitaip – visų ūkyje gaminamų produkcijos rūšių standartinių gamybinių pelnų sumą, arba tam tikra prasme vidutinį gamybos potencialą, o antroji – vyraujančią ūkio gamybos kryptį, arba specializaciją.

Minėtoms ūkio charakteristikoms apskaičiuoti naudojamas žemės ūkio produkcijos standartinio gamybinio pelno rodiklis (SGP), kuris reiškia skirtumą tarp vidutinės 1 ha augalų ar vieno gyvulio vienerių metų produkcijos vertės ir vidutinių tiesioginių išlaidų jai pagaminti. Po Bendrosios žemės ūkio politikos reformos, kai buvo pradėtos mokėti ūkininkams tiesioginės išmokos už pasėlius ar gyvulius, prie šio skirtumo pridedamas ir išmokos dydis, tenkantis atitinkamo augalo pasėlių hektarui ar gyvuliui.

SGP skaičiuojamas visoms prekinės žemės ūkio produkcijos rūšims. Skaičiavimams naudojami vidutiniai trejų metų statistinių tyrimų duomenys, tokiu būdu stengiamasi išvengti didelių šio rodiklio svyravimų dėl besikeičiančių hidrometeo­rologinių sąlygų, produkcijos ar išteklių jai gaminti kainų.

Skaičiuojant augalininkystės produktų SGP, pirmiausia apskaičiuojama vidutinė atitinkamo augalo produkcija iš 1 ha šalyje per trejus metus (vidutinis derlingumas dauginamas iš vidutinės jo supirkimo arba normatyvinės kainos). Iš produkcijos atimamos tiesioginės išlaidos, tenkančios 1 ha to augalo pasėlių: sėklos vertė; pirktų trąšų vertė; produktų, naudotų sėklai beicuoti, pasėliams purkšti nuo ligų ir piktžolių, vertė; pasėlių draudimo, jų laistymo, sėklų džiovinimo, produkcijos paruošimo pardavimui ir kt. išlaidos. Jei už augalo auginimą mokamos tiesioginės išmokos, prie gauto skirtumo pridedama tų išmokų už 1 ha suma.

Skaičiuojant gyvūnų SGP, vidutinė gyvūno produkcija per metus (melžiamos karvės atveju: pienas, veršelis ir išbrokuotos karvės (dėl bandos atnaujinimo) vertės dalis; paršavedės atveju: paršeliai ir išbrokuotos kiaulės (dėl bandos atnaujinimo) vertės dalis; mėsai auginamo gyvūno atveju – priesvoris ir t. t. ) dauginama iš tos produkcijos vidutinės pardavimo kainos. Iš gautos sandaugos atimama gyvūno vertės dalis bandai atnaujinti (karvės atveju – ketvirtadalis telyčios vertės; paršavedės atveju – trečdalis naujos paršavedės vertės; mėsai auginamo buliaus atveju – atitinkamo veršelio vertė ir pan.), pašarų vertė, veterinarijos produktų ir paslaugų vertė ir t. t. Jei už gyvūną mokama tiesioginė išmoka, prie skirtumo pridedama tos išmokos suma.

Padauginus kiekvienos produkcijos rūšies SGP iš jos pasėlių ploto ar vidutinio metinio gyvulių (paukščių) skaičiaus, apskaičiuojamas tų produkcijos rūšių SGP, o jas sudėjus gaunama viso ūkio SGP vertė. Pastarąją pavertus eurais ir pada­lijus iš 1 200, gaunamas ūkio ekonominis dydis, išreikštas europiniais dydžio vienetais (EDV).

Vadovaujantis Europos Komisijos reg­lamentais, ūkių ekonominiai dydžiai Lietuvos agrarinės ekonomikos institute skaičiuojami jau nuo 1998 m. Tai atlieka ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų apskaitos ir ekonomikos konsultantai, tvarkydami ūkininkų apskaitą. Europos Sąjungos teisės aktai rekomenduoja ūkių ekonominio dydžio ir ūkininkavimo tipo rodiklius naudoti Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) tyrimuose, taip pat atliekant žemės ūkio surašymus, ūkių struktūros tyrimus bei atrenkant ūkius įvairiems statistiniams žemės ūkio tyrimams. Ūkių ekonominį dydį nuo šiol skaičiuos ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, remdamasis pasėlių deklaracijų ir gyvulių registrų duomenimis.

Statistikos departamentas 2003 m. atliko visuotinį žemės ūkio surašymą, pagal kurio rezultatus buvo nustatyta visų šalies ūkių, didesnių negu 1 ha, struktūra. Šalies prekiniai ūkiai, kurių ekonominis dydis ne mažesnis negu 2 EDV, pagal surašymo duomenis sudarė devintadalį šalies ūkių, tačiau šie ūkiai naudojo apie 70 proc. ariamosios žemės ir turėjo apie pusę sąlyginių gyvulių. Didžiąją minėtos ūkių grupės dalį (beveik 99 proc.) sudarė ūkininkų ar fizinių asmenų ūkiai.

Smulkiausi pagal ekonominį dydį yra daržininkystės, sodininkystės, pienininkystės ir mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ūkiai, o stambiausi – javų, rapsų ir augalininkystės ūkiai.