Praėjusių metų sėkmė paskatino Liną ir Gintautą Čepulius plėsti ūkį – pirmiausia didinti pieno gamybą. Čepuliai savarankiškai ūkininkauti pradėjo prieš keletą metų – atsisakė gyventi mieste ir grįžo į kaimą. Jų mišrus ūkis yra Žuvinto ežero kaimynystėje. Kartais ūkininkams šmėsteli abejonė – gal pradėti ūkininkauti reikėjo kur kas anksčiau? Tačiau ūkininkai nesidairo atgal, o kasdieniu darbu įrodo, jog dirbti žemę ir auginti gyvulius niekada nevėlu.

Lina ir Gintautas mokėsi vienoje mokykloje, tačiau draugauti pradėjo daug vėliau. Šeimą sukūrė beveik prieš dvidešimt metų. Susituokę gyveno Alytuje. Lina dirbo vaisvandenių fabrike, Gintautas – apsaugos darbuotoju medvilnės perdirbimo įmonėje. Šeima pagausėjo, pajamų neužteko, o gerai mokamą darbą mieste gauti buvo sunku. Grįžo į kaimą 1991 m., pas Linos tėvus Ąžuolinių kaime. Šiandien tuose namuose ir gyvena trys kartos: Lina su Gintautu, dvi jų dukros ir Linos tėvai.

Linos tėvas, daugiau kaip keturis dešimtmečius dirbęs kolūkyje, vėliau bendrovėje, 2004-aisiais nusprendė perleisti ūkį dukrai. Pasinaudoti parama pagal „Ankstyvojo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos“ priemonę jis jau nebegalėjo, nes buvo perkopęs leistiną amžiaus ribą. Tačiau Lina, perėmusi ūkį, pasinaudojo parama pagal „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonę. Finansinė paspirtis atvėrė naujas galimybes. Be jos tikrai nepavyktų sustiprinti ūkį.

Pasakodama apie ūkininkavimo pradžią, Lina labai dažnai mini Konsultavimo tarnybos Alytaus biuro darbuotojas. Konsultantės daug padėjo patardamos, ką ir kaip toliau daryti, į kokią paramą galima pretenduoti. Čepuliai joms patikėjo dvejybinę buhalterinę ūkio apskaitą. Jų paslaugų ir šiandien neatsisako, nes tai patikima. Lina sako, kad į Konsultavimo biurą važiuojanti kaip pas savus.

Patraukliausia – pienininkystė

Ūkis registruotas Linos vardu, o ūkininkauja abu sutuoktiniai, pasidaliję veik¬los sritimis. Žmona rūpinasi gyvuliais, pieno realizavimu, vyras – technika, laukų priežiūra, derliaus nuėmimu, statybomis.

Šiuos metus Ąžuolinių ūkininkai Čepuliai pradėjo turėdami 16 melžiamų karvių ir 6 prieauglio. Kas antrą dieną parduoda po 280 litrų pieno (tiek surenka per 4 melžimus) žemės ūkio kooperatyvui „Europienas“, kurio supirkimo punktas yra gretimame Verebiejų kaime. Čepuliai per metus iš karvės vidutiniškai primelžia 7 tonas pieno, kai kurios duoda ir 8 tonas. Pamelžtą pieną laiko aušintuve, kurį įsigijo gavę paramą Pieno direktyvos reikalavimams įgyvendinti. Pasak Linos, plėsti pieno ūkį dar yra kur. Turimą 78 tonų pieno gamybos kvotą ūkininkai vykdo kaip numatę, gruodžio viduryje buvo išnaudoję 56,5 t, o iki pieno kvotos metų pabaigos (balandžio 1-osios) išnaudos visą. Planuodami plėstis, Čepuliai žada dalyvauti kvotų aukcione ir pirkti papildomai apie 20 tonų.

Netikėta mažo ūkio problema

Ąžuolinių ūkininkai pasinaudojo galimybe gauti paramą ir Nitratų direktyvos reikalavimams įgyvendinti, kurią reikia įsisavinti per trejus metus. Tačiau panaudoti paramos lėšas yra sudėtingiau negu ūkininkai manė. Paraiškos pateikimo dieną ūkyje buvo 15 sąlyginių gyvulių. Jiems suplanuota kiek didesnė kaip 100 kv. m mėšlo aikštelė ir 120 m3 srutų rezervuaras. Paaiškėjo, kad nėra kam statyti tokio dydžio talpą. Čepuliams siūloma rinktis 90 m3 arba daug didesnį – 260 m3 rezervuarą. Tokio, kokio reikia Čepuliams, įrengti nėra techninių galimybių. Anot Gintauto Čepulio, jei visus paramos pinigus ūkininkai gautų iš karto, tai pasiėmę paskolą, galėtų reikalavimus įgyvendinti gana greitai. O dabar ūkininkai suvaržyti, darbų kainos kyla, įranga brangsta. Rangovai orientuojasi į stambiuosius, o ką daryti smulkiesiems?

„Kad taip viską žinojus ir numačius, tai anksčiau bandą galėjome didinti. Kai kainos už pieną pakilo, ūpas dirbti padidėjo, tikrumo atsirado“, – dalijasi mintimis Lina.

Alytaus rajono ūkininkams paramą teikia ir savivaldybė. Kreipdamiesi į savivaldybės Žemės ūkio rėmimo fondą, ūkininkai gali gauti iki 10 tūkst. litų paramą, kuri suteikiama per trejus metus. Čepuliai šia parama irgi pasinaudojo: vienais metais pirko naują žoliapjovę, kitais – grėblį-vartytuvą, dar tikisi paramos krautuvui įsigiyti. „Trijų tūkstančių litų parama per metus stambiam ūkininkui gali pasirodyti menka, o mums ji labai svarbi. Jei tokią sumą reikėtų kasmet atiduoti, mūsų kišenė tikrai tai pajustų“, – sako Lina.

Ūkininkai tikisi pasinaudoti ir naujomis paramos galimybėmis, numatytomis Kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje.

Derina ūkininkavimą ir tarnybą

Čepuliai dirba apie 80 ha, iš jų 43 ha nuosavos žemės, likusią nuomoja iš savininkų. Didžioji dalis yra pasėliai: augina kviečius, rapsus ir miežius. Miežių ir rapsų pernai sėjo maždaug po 20 ha, kviečių – truputį mažiau. Žieminių kviečių prikūlė po 5 cnt/ha, miežių – apie 3,5, rapsų – apie 1,7 cnt/ha. Kviečių ir rapsų derlių pardavė, miežiai – namie. Pasak Gintauto, rapsus augina tik vasarinius, nes žieminius sėti rizikinga. Vienais metais žieminiai rapsai žuvo, ūkininkai patyrė daug nuostolių. Rapsų derlius pernai buvo nelabai gausus. Gintautas pripažįsta, kad jiems trūko priežiūros: negavo visų reikiamų trąšų, nes, dirbdamas „valdišką“ darbą, ne visada būtiniausius darbus spėjąs. „Lyg tyčia, kai orai geri, – į darbą reikia važiuoti, o kai išeiginė diena, – lyja, – sako Gintautas, šešioliktus metus dirbantis Alytaus rajono policijos komisariate. Iki pareigūno pensijos liko 4 metai, tad šio darbo neketina atsisakyti, stengiasi suderinti tarnybą ir ūkininkavimą.

Didžiausias Gintauto rūpestis – technikos ūkis. Sako, kad turi visko, ko reikia ūkyje. Yra traktorius Belarus, javų nuėmimo kombainas Jenisej, pjaunamoji, grėblis, sėjamoji Amazone (įsigyta kartu su kitu ūkininku), trąšų barstytuvas Bogbale, priekaba, vartomasis plūgas, purkštuvas, germinatorius ir kt. Dalį technikos perka kooperuodamasis su kitais kaimo ūkininkais. Štai akmenų rinktuvą trise pirko, nes dirvos labai akmenuotos, už tai ir linginį plūgą įsigijo.

Rezervato paukščiai niokoja derlių

Žuvinto ežero kaimynystė ūkininkams kelia susirūpinimą. Ir ne todėl, kad jų žemės patenka į Žuvinto biosferos rezervatą. Ūkininkaujant šiame rezervate galima gauti kompensaciją, jei sutinki riboti savo veiklą. Tačiau turėdami teisę pasirinkti, Čepuliai tuo nesinaudoja. Sutikus su kompensacijomis, tektų šienauti pievas paukščiams išsiritus, nepurkšti, netręšti pievų, o tai, anot Gintauto, neapsimoka.

Didelis ūkininkų galvos skausmas – rezervate apsigyvenantys paukščiai, kurie padaro daug žalos: nuskabo želmenis, dergia ganyklas, lesa pirmąją žolę. Žuvėdros ir gervės sugnaibo, sugadina žolės ritinius. Gyventojai mėgina įtaisyti baidykles, tačiau paukščiai jų nepaiso.

Žuvinto kaimynystė turi tik vieną pranašumą, apie kurį Gintautas kalba pusiau juokais, mat Ąžuolinių kaimo gyventojai, kurių sodybos yra ežero pusėje, turi teisę žiemą jame žvejoti, o kitapus gatvės gyvenantiems ūkininkams tokia teisė nesuteikta.

Ūkininkų pagalbininkas – kompiuteris

Jau septyneri metai Čepulių pagalbininkas ūkyje yra kompiuteris. Čepuliai bene vieninteliai kaime neatsisakė laidinio telefono ryšio ir dabar nesigaili, nes interneto kokybė gera. Daugiausia kompiuteriu dirba dukros – Simno gimnazistės. Tėvai irgi internetu reikalus tvarko – naudojasi internetine bankininkyste. Anot Gintauto, tai labai patogu, nereikia važiuoti į banką, stovėti eilėje, gaišti laiką. Internete ieško žemės ūkio, technikos naujienų, naudojasi elektroniniu paštu, peržiūri registrų duomenis. Lina internete stebi pieno tyrimų rezultatus. Norėtų dažniau prisėsti, tik jai nelabai laiko lieka.

Konsultavimo tarnybos Alytaus rajono biuro darbuotojai apie Liną Čepulienę kalba ne vien kaip apie ūkininkę, bet ir kaip apie išmanančią gėlių komponavimo subtilybes žinovę. Pati Lina sako, kad dažniausiai šio darbo imasi, norėdama ką nors nustebinti, nudžiuginti, šventės proga pasveikinti. Vaikystėje svajojo apie juvelyriką, keramiką. „Norisi, kad žmonės žinotų, jog ne vien karves sugebu melžti“, – tarsi teisinasi ūkininkė.

Jos polinkis kurti grožį atsispindi ne vien puokštėse – Čepulių sodyba yra viena gražiausių Ąžuolinių kaime, už sodybos puoselėjimą pelnytos padėkos.

***
Bendras Alytaus rajono žemės plotas yra 140 394 ha. Žemės ūkio naudmenos Alytaus rajone užima 58,2 proc. bendro žemės ploto. Alytaus rajono žemės ūkio sektoriaus struktūrą sudaro maži ūkiai. Rajone įregistruoti 1 958 ūkininkų ūkiai, kurie valdo 19 674 ha žemės plotą, tarp jų jaunų ūkininkų iki 40 metų – 250. Alytaus rajone vidutiniam ūkiui tenka 10,05 ha žemės.