Sodo ir daržo augalų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų vegetacijos metu sunaudojami nemaži kiekiai pesticidų. Pavyzdžiui, obelys nuo rauplių purškiamos daugiau kaip 10 kartų, o pietinėse šalyse net 20–30 kartų per vegetaciją. Deja, dažnai purškiama ne laiku, dėl to patiriami dideli derliaus nuostoliai. Šių problemų neliktų, jei pavyktų kuo tiksliau prognozuoti ligos plitimo ar kenkėjų invazijos pradžią.

Prognozavimas padeda laiku nustatyti ligų ir kenkėjų plitimą ir suskubti panaudoti chemines apsaugos priemones. Tam kuriamos ir diegiamos ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemos, naudojant prognozavimo įrangą. Tokios sistemos yra įdiegtos ir sėkmingai funkcionuoja Norvegijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

Naujausia pasaulyje programavimo sistema

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI) 2007 m. tirtas sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo modulių efektyvumas Lietuvos sąlygomis, naudojant internetinę prognozavimo sistemą „iMETOS®sm“. Iki tol ligų ir kenkėjų prognozavimo moduliai Lietuvoje dar labai mažai tyrinėti (išskyrus mūsų šalyje tirtus obelų rauplių ir obuolinių vaisėdžių prognozavimo modulius, tačiau jie yra senesni ir šiuo metu mažai naudojami). Prognozavimo sistema iMETOS®sm, sukurta prieš dvejus metus Austrijoje, iki šiol yra viena naujausių ir moderniausių pasaulyje.

Specializuota Lietuvai prognozavimo sistema sukurta pagal Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto ir Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inicijuotą PHARE programos Dvynių projektą, vykdytą kartu su Didžiosios Britanijos Centrinės mokslų laboratorijos mokslininkais. Pagal šį projektą įsigyta 10 austriškų meteo­rologinių stotelių, kurios pastatytos stambiuose šalies sodininkystės ir daržininkystės ūkiuose. Kartu įsigytos 48 programos (moduliai) sodo ir daržo augalų ligoms ir kenkėjams prognozuoti. Prieš pradedant diegti sodo ir daržo augalų nuo ligų ir kenkėjų prognozavimo tinklą, sudarytas meteorologinių stotelių planas. Tiksliausios prognozės gaunamos konkrečioje 10 km spinduliu aplink stotelę esančioje teritorijoje. Dešimt meteorologinių stotelių išdėstytos atsižvelgiant į didžiausią sodų ir daržų koncentraciją šalyje, taip pat stengtasi stoteles išdėstyti skirtingose Lietuvos agroklimato zonose. Remtasi ir tuo, kad pasirinktas objektas turi būti verslinis sodininkystės ar daržininkystės ūkis, kurio plotas ne mažesnis kaip 100 ha ir kad stotelių duomenimis galėtų pasinaudoti kuo daugiau greta esančių ūkių.

Meteorologinėms stotelėms įrengti kiekviename ūkyje parinkta vieta, atsižvelgiant į tai, kad :

• stotelė atitiktų visų ūkio sodų ar laukų bendras klimato, dirvos ir drėgmės sąlygas;
• atstumas nuo meteorologinės stotelės iki toliausiai ūkyje esančių sodų ar daržovių pasėlių nebūtų didesnis kaip 10 km;
• vieta, kur montuojama meteorologinė stotelė, būtų kuo saugesnė.

Meteorologinės stotelės jutikliai fiksuoja visus reikiamus aplinkos parametrus: oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę, vėjo greitį ir kryptį, kritulių kiekį, slėgio pokyčius, dienos ir nakties ilgumą, augalų lapų drėgnumą ir t. t. Meteorologinė stotelė maitinama saulės baterijomis, todėl ją galima naudoti bet kur: sode, darže, javuose, rapsuose ir kitų augalų pasėliuose. Kaip rodo vienerių metų patirtis, naudojant šias stoteles, mūsų šalyje net ir tamsiausiais metų mėnesiais (lapkritį, gruodį) baterijoms pakanka gaunamos saulės energijos.

Kaip naudotis stotele?

Į meteorologines stoteles įdedamos SIM kortelės, kurios aktyvuojamos. Prisijungus prie interneto ir patekus į puslapį http://www.metos.at/fieldclimate, meteo­rologinės stotelės priregistruojamos naudojant serijinius numerius ir identifikacijos kodus. Priregistruojant stoteles, vartotojams suteikiami slaptažodžiai. Naudojami dviejų lygių raktai: pirmojo lygmens raktas leidžia atlikti meteorologinės stotelės nustatymus; antrojo lygmens rakto vartotojai turi mažiau teisių – jiems leidžiama duomenis tik peržiūrėti.

Prisiregistravęs vartotojas atlieka stote­lių nustatymus: įveda laiko zoną, kurioje yra meteorologinė stotelė, geografinę padėtį ir aukštį virš jūros lygio, nes šios informacijos reikia kai kuriems skaičiavimams. Galima įvesti telefono numerius, kuriais SMS žinutėmis būtų perspėjama apie šalčius, temperatūros pasikeitimus ir perduodami ­bendri įspė­jimai. Meteorologinės stotelės duomenis fiksuoja ištisus metus. Duomenys perduodami naudojant GPRS ryšį, kuris yra šiuolaikiškas ir pigesnis už radijo ryšį. Duomenys internetinėje duomenų bazėje įrašomi kas 2 valandas. Duomenų saugojimo talpa yra didžiulė, galima kaupti dešimties ir daugiau metų informaciją.

Atsivertus internetinį puslapį ir įvedus slaptažodį, atidaromi meteorologinių sto­telių pateikiami visų jutiklių fiksuojami duo­menys: oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, kritulių kiekis, vėjo greitis ir kryptis, lapų drėgnumas, dirvos temperatūra ir drėgmė, oro slėgis, bate­rijos įkrova, saulės radiacija. Visus duomenis galima pateikti ir grafiškai. Ligų ir kenkėjų prognozavimo programos (moduliai) apskaičiuoja ligų infekcijos riziką ar galimą kenkėjų pasireiškimą. Atsivertus pasirinktą modulį, pavyzdžiui, obelų rauplių, programa apskaičiuoja ligos infekciją, t. y. kada šio patogeno sporos arba konidijos infekuoja augalą. Obelų rauplių infekcija nustatoma MILLS ir LAPLANTE principu, koreliuojant lapų drėgnumo laikotarpį ir oro temperatūrą. Remiantis šiuo principu, nustatoma askosporų svaidymosi pradžia, askosporų ir konidijų infekcija. Kai infekcija pasiekia 100 procentų, būtina sodus purkšti fungicidais nuo rauplių. Pavyzdžiui, LSDI soduose pernai nuo birželio 23 iki liepos 11 d. praktiškai kiekvieną dieną buvo labai palankios sąlygos rauplėms plisti.

Modulių efektyvumas jau patikrintas

Pernai LSDI daryti tyrimai parodė, kad prognozavimo sistemos efektyvumas nuo obelų rauplių ant lapų po pirminės ir antrinės infekcijos atitinkamai buvo 89,4–94,5 proc. (paplitimas) ir 93,6–96,5 proc. (intensyvumas), obelų rauplių ant vaisių: 93,5 proc. (paplitimas) ir 96,9 proc. (intensyvumas). Bendras vaisių derlius buvo 20,32 t ha-1.

LSDI Augalų apsaugos laboratorijos specialistų atlikti tyrimai parodė, kad prognozavimo sistemos efektyvumas nuo obuolinių vaisėdžių buvo 88,6 procento. Vyšnių apsaugos sistema efektyviai stabdė vaisių puvinių plitimą, tačiau buvo mažai efektyvi vyšnių apsaugai nuo moniliozinės degligės. Ropinių svogūnų apsaugos nuo netikrosios miltligės sistema efektyviai stabdė ligos plitimą (efektyvumas 94,16 proc.). Valgomųjų morkų apsaugos nuo alternariozės sistema pagal parodymus efektyviai stabdė ligos plitimą (efektyvumas 91,7 proc. ). Prognozavimo sistemos efektyvumas nuo morkinių musių buvo 93,6 proc.

Pasak tinklo koordinatoriaus, ­LSDI Augalų apsaugos laboratorijos vedėjo Laimučio Raudonio, kai kurie sodo ir daržo augalų ligų ir kenkėjų prognozavimo moduliai buvo tiriami pirmą kartą, tačiau, siekiant galutinai šiuos modulius adaptuoti Lietuvoje, tyrimus būtina tęsti. Mūsų šalies sodininkams ir daržininkams aktualiausi yra moduliai, skirti obelų rauplių, vaismedžių bakterinės degligės, kaulavaisių moniliozės, svogūnų netikrosios miltligės, svogūnų kaklelio puvinio, morkų alternariozės ir bulvių maro infekcijos rizikai nustatyti ir kontroliuoti vege­tacijos metu.

Naujos technologijos – pažangiems ūkiams

Austriškas stoteles projektui tiekusios įmonės vadovo Juliaus Gudino teigimu, šiuo metu austrų firma „Pessl Instruments“ yra bene vienintelė gamintoja, kuri meteorologinėse stotelėse diegia ir ligų bei kenkėjų prognozavimo modulius. „Vien tik duomenis fiksuoti yra viena, o juos interpretuoti – visai kas kita. „Pessl Instruments“ specializuojasi būtent šioje srityje, jų paruošti prognozavimo moduliai remiasi pasaulinės praktikos patyrimu“, – sako J. Gudinas. Meteorologinės stotelės ypač reikalingos tuose ūkiuose, kur įrengtos laistymo sistemos, mat jos tiksliai fiksuoja dirvos drėgmę. „Toli gražu ne tik sodininkystės ir daržininkystės ūkiams, bet ir visiems, kurie pažangiai ūkininkauja, meteorologinės stotelės yra viena iš priemonių puikiems rezultatams pasiekti. Dažname ūkyje dirba kompiuterizuota žemės ūkio technika – kombainai, sėjamosios, purkštuvai, tad stotelių teikiama informacija leistų dar tiksliau dozuoti purškimus, numatyti tinkamiausią darbų laiką“, – vardija J. Gudinas.

LSDI pirmąją stotelę įsigijo 2000 m. ir pradėjo tyrimus su obelų rauplėmis ir obuoliniais vaisėdžiais. Tai buvo senesnis stotelės modelis, joje kaupiama mažiau duomenų, nebuvo ir internetinio ryšio. Bet jau tada atlikti tyrimai parodė, kad prog­nozavimas pasiteisina su kaupu – obelis teko purkšti 10–30 proc. mažiau, o derlius padidėjo. „Matant, kiek laiko praėjo nuo infekcijos, galima rinktis fungicidą. Vieni fungicidai apsaugo nuo infekcijos praėjus 46 valandoms, kiti – iki 120 valandų. Jei yra galimybė nupurkšti anksčiau, gali pakakti ir pigesnio preparato“, – aiškina L. Raudonis pridurdamas, kad Lietuvai reikėtų mažiausiai 50 tokių stotelių.

***
Meteorologinės stotelės:

• Bendrovėje „Dembavos medelynas“, Panevėžio r.
• Bendrovėje „Luksnėnų sodai“, Alytaus r.
• Bendrovėje „Ažuožerių sodai“, Anykščių r.
• Bendrovėje „Naradava“, Pasvalio r.
• Bendrovėje „Aukštikalnių sodai“, Pasvalio r.
• LSDI bandymų sodai ir daržai, Kauno r.
• Ūkininko Algimanto Morkūno ūkyje, Pasvalio r.
• Ūkininko Petro Vasiliausko ūkyje, Klaipėdos r.
• Ūkininko Lino Šateikos ūkyje, Šiaulių r.
• Ūkininko Rimanto Darvydo ūkyje, Širvintų r.

Stotelės pastatytos pagal projektą „Administracinių gebėjimų ir augalinės kilmės produktų kontrolės sistemos pajėgumų stiprinimas“