Kukurūzai sudaro truputį mažiau negu pusę pasaulyje užauginamų ir suvartojamų grūdų kiekio. 2005–2006 m. kukurūzais apsėtas plotas ES sudarė daugiau kaip 6 mln. hektarų, t. y. apie 12 proc. viso grūdais apsėto ploto. Užauginta beveik 50 mln. t kukurūzų.

Nors jie yra naudojami maisto ir pramonės produktams gaminti, dažniausiai kukurūzai auginami gyvulių pašarui. Pastaruoju metu didėja bioetanolio gamybai skirtų kukurūzų plotai. Vokietijos ekologiniuose ūkiuose daugiametės žolės taip pat keičiamos kukurūzais. Daugumoje ūkių kukurūzų dalis sėjomainoje siekia 20–25 proc. visų pasėlių.

Kukurūzai gali būti auginami silosui, kai nuimami dar žali, arba iš jų gaminamas vadinamasis CCM – maltų burbuolių pašaras, kuris ypač tinka galvijams ir kiaulėms šerti. Nemažai kukurūzų auginama grūdams. Grūdai visiškai subręsta ne anksčiau, kai pagelsta lapai. Kaip pašariniai augalai Lietuvoje kukurūzai auginami nuo 1955 metų.

Sėjos ir augimo sąlygos

Kukurūzai – šilumamėgiai augalai. Jiems geriausiai tinka šiltos, kai temperatūra 18–24 oC, gana drėgnos vasaros. Anksčiau kukurūzus sėdavo, dirvai įšilus iki 10–12 oC. Lietuvoje tai dažniausiai būna gegužės mėnesio antroje dekadoje, pražydus ievoms ir vyšnioms. Pastaruoju metu siekiant, kad burbuolės kuo labiau subręstų, kai kurių veislių kukurūzai, ypač sėjant galinčiomis lokaliai tręšti kukurūzų sėjamosiomis, sėjami šiek tiek anksčiau – gegužės pradžioje.

Dažniausiai nurodoma, kad kukurūzų sėklos dygsta, esant 8–10 oC temperatūrai. Vokietijos mokslininkai teigia, kad kukurūzai dygsta ir tada, kai temperatūra 7–9 oC. Esant mažesnei kaip 10 oC temperatūrai, nustoja augti daigai, o rudenį nedidėja augalų masė. Augalai gerai auga, kai vidutinė paros temperatūra yra didesnė kaip 15 oC. Teigiama, kad nuo gegužės 10 dienos kiekviena suvėluota sėjos diena derlių mažina apie 1 proc. nuo optimalaus derliaus. Literatūros duomenimis, pasėjus sėklą į iki 10–12 oC temperatūros įšilusią dirvą kukurūzai sudygsta per 18–20, o į 15–16 oC – per 10 parų.

Trumpalaikės šalnos (iki –2–3 oC) pavasarį pakenkia lapams, tačiau, pasėjus giliau kaip 4 cm, daigai nežūsta. Šalnos augalams žydint labai sumažina burbuolių grūdų derlių. Kukurūzai palyginti gerai ištveria sausrą, bet trūkstant drėgmės intensyvaus augimo tarpsniu, labai mažėja derlius. Per didelis drėgmės kiekis taip pat lėtina augalų augimą ir vystymąsi.

Kukurūzai gerai auga derlingose dirvose: priesmėliuose, lengvuose ir vidutiniuose priemoliuose. Šiems augalams netinka rūgščios ir per drėgnos dirvos, taip pat laukai, kuriuose gruntiniai vandenys negiliai (60–80 cm gylyje).

Daugiausia maisto medžiagų yra vaškinės brandos kukurūzuose. Didžiausias derlius taip pat gaunamas pjaunant minėto augimo tarpsnio augalus. Lietuvos klimato sąlygomis kukurūzai užaugina didžiausią biomasės derlių – 10–15 t/ha sausųjų medžiagų, arba 2–3 kartus daugiau negu varpiniai javai, todėl ir biomasės savikaina yra nedidelė.

Pasėjus iki gegužės 5–10 dienos, ankstyvųjų ir vidutiniškai ankstyvų veislių kukurūzai suformuoja vaškinės brandos burbuoles, kurių masė bendroje biomasėje sudaro apie 50 procentų. Vėliau pasėti ir tankūs kukurūzų pasėliai auga vešliai, gerai užtamsina dirvos paviršių ir stelbia piktžoles, tačiau subrandina mažesnį grūdų derlių. Be to, pernelyg tankus pasėlis jautresnis sausroms.

Apskaičiuota, kad kukurūzų siloso energetinio vieneto savikaina yra apie 20–30 proc. mažesnė negu žolių šienainio ir beveik du kartus negu vasarinių miežių grūdų. Palyginti su javais, kukurūzai užaugina ir didesnį grūdų derlių. Kai augalams pakanka šilumos, iš 1 ha galima prikulti iki 9 t ir net daugiau grūdams augintų kukurūzų. Biologinis derlingumas siekia 15 t, tačiau gamybiniuose plotuose tokio derliaus negaunama. Vidutiniškai iš 1 ha prikuliama 6–8 tonos kukurūzų grūdų.

Vokietijos kukurūzų augintojai yra nustatę, kad jų šalyje vidutinio ankstyvumo veislių kukurūzų burbuolėms subręsti reikia 800–820 efektyviųjų temperatūrų (>10  °C) sumos arba vidutinė orų temperatūra gegužės–rugsėjo mėnesiais turi būti ne mažesnė kaip 15,3 °C. O kaip yra Lietuvoje? Jei vadovausimės daugiamečių matavimų duomenimis, tai vidutinė minėto laikotarpio orų temperatūra Lietuvoje siekė 14,9 °C, o efektyviųjų temperatūrų suma – 745, tačiau pastarųjų 5 metų vasara ir ruduo buvo daug šiltesni ir šie rodikliai jau viršijo minimalius reikalavimus.

Kukurūzų veislės

Kukurūzų veislių pasirinkimą dažnai lemia jomis prekiaujančių firmų pasiūla arba nuo seno auginamos įprastos veislės. Tinkamiausi yra tokių veislių kukurūzai, kurie greitai auga ir gerai stelbia piktžoles. Prieš pasirenkant veisles, geriausia būtų aplankyti artimiausią veislių tyrimo stotį ir pasinaudoti turimais vertinimų duomenimis. Pastarųjų metų rezultatai rodo, kad regioninėse stotyse išbandytos ir įprastai žemdirbystei rekomenduojamos veislės gerai tinka ir auginti ekologiškai.

Ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams patariama auginti kukurūzų veisles, kurių FAO skaičius yra iki 230, tačiau, jei vėluojama sėti, reikia pasirinkti šiek tiek ankstyvesnes veisles. Auginant kukurūzus ekologiškai, labai svarbu nepavėluotai imtis efektyvių piktžolių naikinimo priemonių. Padargus reikia pasirinkti, atsižvelgus į kiekvieno konkretaus kukurūzų lauko situaciją, kurią lemia oro ir dirvos sąlygos. Pasirinktos sparčiau augančios kukurūzų veislės gali labai sumažinti piktžolių daromą žalą pasėliams. Daugiamečių žolių įsėlis neleidžia įsigalėti vėliau sudygusioms piktžolėms ir stabdo dirvos eroziją.

Sėklos norma ir įterpimo gylis

Sėjos tankis parenkamas priklausomai nuo kukurūzų veislės, auginimo tikslo, dirvos drėgmės, sėjos laiko ir svyruoja nuo 7 iki 16 daigų/m2. Nustatant sėklos normą, kai kurie ūkiai sėja 8–10 sėklų/m², kiti tankiau – 12–14 sėklų/m². Ankstyva sėja ir pakankamas vandens kiekis dirvoje sudaro sąlygas didesniam kukurūzų derliui išaugti, tačiau tokio derliaus pašarinė vertė dažniausiai būna žemesnė. Sėjant vėliau ir po dobilų, kai paprastai dirvoje būna mažiau drėgmės, rekomenduojama sėti 8, daugiausia – 9 sėklas/m².

Priklausomai nuo dirvos tipo, būklės, temperatūros, sėklų rūšies sėklos įterpimo gylis svyruoja nuo 3 iki 6 cm. Priemolio dirvose kukurūzai sėjami 3–5, o priesmėlio 5–6 cm gyliu. Esant vėsesniems orams, kukurūzų nereikėtų sėti per giliai. Tada optimalus sėjos gylis turėtų būti 3–5 cm, tik orams ir dirvai visiškai įšilus, kukurūzus galima sėti 5–6 cm gyliu. Jeigu trūksta drėgmės, rekomenduojama sėti 1–2 cm giliau. Dažniausiai sėjama 75 cm tarpueiliais, maždaug 15–20 cm atstumu eilutėse.

Dažnai kukurūzų sėklos įterpiamos per giliai. Taip atsitinka, sėjant į nepakankamai sutankintą viršutinį dirvos sluoksnį, kai sėjamosios noragėliai nugrimzta į purią žemę giliau negu reikia. Tokiais atvejais sėkla gali būti įterpta net 12–14 cm gylyje. Tuomet dalis sėklos nepajėgia išdygti per tokį storą dirvos sluoksnį, o ir prasikalę daigai būna silpni. Supuolančiose dirvose giliau įterpus sėklas, didelė jų dalis gali nesudygti ir dėl susidariusios dirvos plutos. Tačiau sekliau įterptą sėklą daugiau iškapsto paukščiai. Nustatyta, kad varnos į rišlų molį nenoriai kiša savo snapą, o smėlyje jos kukurūzų sėklą iškapsto iš gana gilių sluoksnių.

Kukurūzų sėjos mašinos

Kukurūzai sėjami tiksliosios sėjos sėjamosiomis. Šiuolaikinės sėjamosios ne tik tiksliai išberia į eilutes sėklas, bet ir lokaliai tręšia mineralinėmis trąšomis. Lokaliai tręšiama apie 5 cm giliau negu įterpiama sėkla ir apie 5 cm eilutės šone. Taip tręšiant paprastai sutaupoma apie 20–30 proc. trąšų, be to, augalai geriau auga, jei sąlygos nepalankios – per drėgna ar per šalta dirva. Kadangi trąšos brangios, o kukurūzams reikia didelio jų kiekio, tai sutaupoma ir pinigų, nereikia tręšti tręštuvais.

Kukurūzus galima sėti ir runkelių sėjai skirtomis tiksliosios sėjos sėjamosiomis, jeigu jose sumontuoti kukurūzų sėjos diskai. Tačiau šios sėjamosios dažniausiai neturi lokalaus tręšimo įrangos, o tai svarbu sėjant kukurūzus, todėl juos sėti cukrinių runkelių sėjamosiomis nepatartina.

Kompanijos „Rabe“ sėjamoji ­MonoSeed tinka sėti į įprastai ir minimaliai įdirbtą dirvą kukurūzus, pupas ir saulėgrąžas. Nauja elektroninė mašinos aparatūra Monotronic ne tik rodo apsėtą plotą ir sėjos greitį, bet ir kontroliuoja sėklų skaičių kiekvienoje eilutėje. Sėjamosios rėmo konstrukcija yra Tele Plus sistemos, todėl galima iš traktoriaus kabinos keisti tarpueilių plotį nuo 37,5 iki 75 cm. Ši sistema transporto padėtyje 8 eilių sėjamosios plotį sumažina iki 3 m, o 6 eilių – iki 2,55 m. Sėjos aparate įtaisytas papildomas atskiriantis žiedas, kuris prilaiko grūdus sėjos disko paviršiuje, todėl sėkla mažiau žalojama, sumažėja rizika, kad įranga užsikimš grūdais.

Kompanija „Horsch“ gamina Maistro RC ir Maistro CC tiksliosios sėjos sėjamąsias, sėjančias nuo 6 iki 12 eilučių. Šios sėjamosios tinka dideliems plotams, nes trąšadėžės talpa net 2 800 litrų, o kiekvienos sėkladėžės – 70 litrų. Modelis Maistro CC, priklausomai nuo sėjos eilučių skaičiaus, agreguojamas su 150–190 AG traktoriumi. Sėjant be tręšimo funkcijos, pakanka nuo 100 iki 150 AG traktoriaus.

Kompanija „Monosem“ pagamino sėjamąją NG Plus 3-Extend. Tai pneumatinė sėjamoji, turinti hidraulinį tarpueilių pločio reguliavimo mechanizmą. Mašina skirta kukurūzams, saulėgrąžoms, cukriniams runkeliams ir kitiems augalams sėti į įprastai įdirbtą dirvą, į mulčių arba tiesiogiai į ražieną. Mašina sėja 6 eilutėmis, atstumas tarp jų gali būti keičiamas nuo 45 iki 80 cm. Sėkladėžių talpa 55 l, trąšadėžės – 1 020 litrų. Trąšoms įterpti vagutė prapjaunama dviejų diskų noragėliu, todėl gali sėti ir augalų liekanomis, dažniausiai šiaudais, padengtoje dirvoje.

Vokietijos ir Olandijos įmonė „Rau“ gamina tiksliosios sėjos sėjamąsias Multicorn nuo 4 iki 12 sėjos eilučių. Gaminami modeliai, skirti įprastai sėjai ir sėjai į mulčių. Mašinoje įrengti hidrauliniai apsaugos nuo akmenų įtaisai. Trąšadėžės gali būti atskiros kiekvienai eilutei arba įrengta viena bendra trąšadėžė visai sėjamajai. 8 ir 12 eilučių sėjamųjų trąšadėžės Rau FT-1 arba Rau FT-2 yra atitinkamai 1 500 ir 1 650 l talpos. Jos įrengiamos traktoriaus priekyje. Tuomet svoris traktoriaus priekinei ir galinei ašiai paskirstomas tinkamai.

Firmoje „Accord“ gaminamos tiksliosios sėjos universalios sėjamosios Optima nuo 6 iki 16 sėjos eilučių. Tai universalios mašinos, kurios gali būti komplektuojamos su įvairiais sėjamosios priedais. Atstumas tarp eilučių paprastai ir greitai gali būti sumažinamas net iki 37,5 cm. Modelis Optima NT tinka ir įprastai, ir sėjai į mulčių, o Optima HD skirtas sėjai į mulčių ypač sunkiomis sąlygomis. Kukurūzams sėti sėjamosios parduodamos su NT-2 sėjos aparatais, kurie tinkami ne tik sėjai į mulčių, bet ir į nepurentą dirvą. Šiuose sėjos aparatuose įrengti du voleliai sėjos gyliui reguliuoti, dviejų diskų noragėliai vagutei prapjauti, kukurūzų sėjos noragėlis ir 250 mm pločio gumuoti voleliai vagutei privoluoti. Visi sėjos duomenys matomi traktoriaus kabinoje esančiame valdymo pulte.

Prancūzijos įmonė „Kuhn“ siūlo naujas sėjamąsias Maxima RT kukurūzų sėjai į įprastai įdirbtą dirvą ir į mulčių. Noragėlių slėgis į dirvą siekia iki 190 kg, trąšadėžės talpa 1 350 l, sėjos aparato diskų skersmuo 26 cm.

Kompanijos „Amazone“ sėjamųjų ED privalumas – patobulintas sėjos aparato diskas. Dėl papildomo sėklų prispaudimo prie disko skylučių sėklos vagutėje išdėstomos tiksliau, todėl galima sėti šiek tiek didesniu greičiu (iki 9 km/val.). Mašina gali sėti kukurūzus, saulėgrąžas, pupas ir kitą sėklą. Traktoriaus priekyje montuojamų trąšadėžių talpa iki 2 300 l. Pernai įmonė pristatė naujas tiksliosios sėjos, ypač didelio našumo sėjamąsias EDX. Mašina sėklas vagutėje išdėsto pavieniai, kaip ir tiksliosios sėjos sėjamosios. Sėklos stipriu oro srautu tiekiamos į naujos konstrukcijos noragėlį ir įspaudžiamos į sėjos vagutę. Nauja sėjamąja galima tinkamai sėti iki 15 km/val. greičiu, kai įprastų tiksliosios sėjos sėjamųjų greitis neturėtų viršyti 8 km/val.

Pasėlių priežiūra

Nors kukurūzai labai nereiklūs augalai ir jų priežiūra daug paprastesnė negu javų, negalima visko palikti savieigai. Augalai nepakenčia konkurencijos su piktžolėmis, kurios iš dirvos atima vertingiausias maisto medžiagas. Piktžolės stipriai konkuruoja su kukurūzais, ypač kai dėl žemų oro temperatūrų jie silpnai auga ir vystosi. Todėl labai svarbu yra sunaikinti piktžoles ankstyvais kukurūzų vystymosi tarpsniais. Saldieji kukurūzai, palyginti su pašariniais, daug silpniau konkuruoja su piktžolėmis. Piktžolėtumas keičiasi kiekvienais metais, nes naudojami skirtingi herbicidai ir auginimo agrotechnika (skirtinga augalų augimo trukmė, sumažėjęs žemės dirbimų, kultivavimų skaičius ir pan.). Ypač greitai prisidaugina vienaskilčių piktžolių. Kukurūzai yra auginami plačiais tarpueiliais, todėl piktžoles galima naikinti ir mechaninėmis priemonėmis. Kukurūzai yra akėjami iki sudygimo ir sudygus, kai jie yra 2 lapelių tarpsnio (12 BBCH). Kitą kartą piktžolės mechaniškai naikinamos, kai kukurūzai yra 4–6 lapelių tarpsnio (14–16 BBCH). Jeigu mechaniškai nepavyksta visiškai sunaikinti piktžolių, būtina purkšti herbicidais, ypač tuos laukus, kuriuose gausu piktžolių.

Remiantis praktine patirtimi, ūkininkai kukurūzus tręšia per mažomis trąšų normomis. Kukurūzai Lietuvoje gali vidutiniškai išauginti 45 t/ha biomasės, kurioje yra 15 t/ha sausųjų medžiagų. Tokį sausųjų medžiagų derlių antžeminėje augalų dalyje sukaupia ir 8 t/ha derlingumo žieminiai kviečiai. Tad ir kukurūzus reikėtų taip tręšti, kaip ir 8 t/ha grūdų užauginančius kviečius, t. y. N175–210P80K120 norma. Taigi iki kukurūzų sėjos reikia išberti 400–500 kg/ha kompleksinių trąšų, o kukurūzams sudygus išberiamos arba išpurškiamos azoto trąšos. Patirtis rodo, kad šalnų tikimybė išlieka visą gegužę. Todėl kiekvienas kukurūzų augintojas privalo turėti sukaupęs gydomųjų tirpalų atsargų, kad galėtų operatyviai padėti nukentėjusiems nuo šalnų pasėliams. Dažnai vadovaujamasi neteisingu principu – sėti kukurūzus tokiose žemėse, kurios niekam kitam auginti netinka. Nereikėtų sėti ir abejotinos kokybės sėklos, nes derlius būna daug mažesnis negu pasėjus elitinės klasės grūdus.