Lietuvoje pramoninėse plantacijose išauginta vaistinė žaliava sudaro tik 4–6 proc. visos šalyje perdirbamos žaliavos. Pramoniniu būdu vaistinius augalus augina 0,3 proc. ūkininkų 2 000 ha plote. Lietuva, priešingai negu kitos Vakarų ir Rytų Europos šalys, priskiriama prie šalių, importuojančių vaistinę žaliavą. Importuojama daugiau kaip 65 proc. žaliavos, kurios tiekėjos šiuo metu yra Lenkija, Ukraina, Vokietija, Turkija, Egiptas ir Kinija. Toks importuojamos vaistinės augalinės žaliavos kiekis rodo, kad vaistažolininkystė Lietuvoje perspektyvi.

Vaistažolininkystės plėtrai yra susidariusi ir palanki demografinė situacija, nes 32,8 proc. gyventojų gyvena kaime, o žemės ūkio struktūroje vyrauja maži ūkiai, kurie tradicinių žemės ūkio kultūrų auginimo verslui yra neperspektyvūs.

Vaistažolininkystė daugeliui ūkininkų gali tapti pelningu verslu. Ūkiuose paruošti dideli vaistinės augalinės žaliavos, atitinkančios tarptautinius standartus, kiekiai sudomintų užsienio farmacijos firmas. Pastaruoju metu pramoninėse plantacijose auginami paklausiausių 6–10 rūšių vaistiniai augalai: vaistinė ramunė (Matricaria recutita L.), vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.), pipirmėtė (Mentha piperita L.), vaistinė medetka (Calendula officinalis L.), rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea (L.) Moench.), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis L.), vaistinė melisa (Melissa officinalis L.), paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca L.) ir kt. Auginti vaistinius augalus ypač perspektyvu ūkininkaujant ekologiškai, nes už 1 ha mokama 456 eurų (apie 1 573 Lt) išmoka. Ateityje už ekologiškų vaistažolių auginimą numatomos dar didesnės išmokos.

Statistikos duomenimis, dabar Lietuvos natūraliose augimvietėse kasmet surenkama vidutiniškai 85 t orasausės vaistinės augalinės žaliavos, tai sudaro 29 proc. visos perdirbamos žaliavos per metus. Didžiausią paklausą natūraliose augavietėse turi dilgėlių lapai (Urticae folium), liepų žiedai (Tiliae flos), šaltekšnio žievė (Frangulae cortex), meškauogių lapai (Uvae ursi folium), mėlynių vaisiai (Myrtilli fructus), erškėčių vaisiai (Rosae fructus) ir kiti.

Dabar mūsų šalyje vaistinių augalų rinkimą bei jų naudojimą reglamentuoja Saugomų teritorijų (1993 m., 2001 m.), Laukinės augalijos (1999 m.), Augalų genetinių išteklių (2001 m.) įstatymai. Laukinės augalijos įstatymo Valstybinis registras (2000 m.) nurodo ribojamų rinkti augalų sąrašą. Lietuvos raudonojoje knygoje yra 33 vaistinių augalų rūšys, kurių bet kokį rinkimą draudžia Saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymas (2001 m.).

Moksliniai tyrimai

Introdukuoti ir aklimatizuoti vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) ir techniniai augalai auginami Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodo vaistinių augalų bei prieskoninių ir medingųjų augalų kolekcijose-ekspozicijose bei apynių kolekcijoje ir yra tyrimų objektai bei studijų bazė įvairių mokslo institucijų mokslininkams, doktorantams ir studentams.

Kartu tai nacionalinių genetinių išteklių sudedamoji dalis ir bioįvairovės tyrimų bazė, kur vykdomi retų ir nykstančių vaistinių, prieskoninių augalų tyrimai ir apsauga ex situ (perkeliant į dirbtinius želdinius) bei vaistažolininkystės plėtra ir jos mokslinio pagrindimo aiškinimas visuomenei ir vaistinių augalų augintojams. Be to, vaistiniai augalai sukaupti Botanikos instituto mokslinėje eksperimentinėje bazėje naudojamųjų augalų lauko kolekcijose, Klaipėdos universiteto vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijoje bei Vilniaus universiteto Botanikos sodo Augalų genetikos skyriaus prieskoninių, aromatinių, gyduolių augalų pažintiniame darželyje.

Pažymėtina, kad vaistinių augalų mokslinių tyrinėjimų pagrindu Lietuvos atskiruose regionuose vykdomi Pasaulio Jungtinių Tautų Aplinkos fondo Mažųjų projektų programos finansuojami projektai: „Retų ir vaistingųjų augalų apsauga ir auginimas Babrunge“, „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija 2000–2006 m. ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2003 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. 28(4) „Dėl netradicinių žemės ūkio šakų plėtros“ įteisina Valstybės politikos nuostatas remti vaistinių ir prieskoninių augalų tyrimus, jų auginimo technologijų kūrimą, specialistų rengimą, gaminamų produktų reklamą, perdirbimą ir prekybą. Ateityje vaistinių ir prieskoninių augalų produkcija, išauginta ir paruošta pagal Gero ūkininkavimo praktikos rekomendacijas, turės atitikti Sveikos gamybos praktikos reikalavimus.

Vaistiniai augalai Lietuvoje pradėti tyrinėti XVIII a. pabaigoje senajame Vilniaus universitete. Plačiau ir išsamiau jų auginimą ir introdukciją bei vaistinės augalinės žaliavos ruošimo nuostatas nagrinėjo prof. K. Grybauskas 1924 m. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode įkurtame Vaistinių augalų skyriuje. Šių darbų tikslas – pasitelkus Lietuvos gyventojus, išauginti ir paruošti reikiamą vaistinių žaliavų kiekį ne tik Lietuvos vaistinėms ir firmoms, bet ir eksportui į užsienį. 1934 m. K. Grybausko pastangomis Lietuva įstojo į Tarptautinę vaistinių augalų federaciją. Šios federacijos kongresuose buvo skaitomi pranešimai apie Lietuvos vaistinius augalus. 1935 m. Lietuvos vaistinės žaliavos buvo eksponuotos tarptautinėje Briuselio parodoje ir apdovanotos aukso diplomu.

Sovietmečiu Lietuvoje vaistinių augalinių žaliavų paruošas planuodavo ir organizuodavo Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausioji farmacijos valdyba. Į šį darbą buvo įtraukiami Švenčionių vaistažolių farmacijos fabriko darbuotojai, taip pat neetatiniai paruošėjai, moksleiviai, vaistinių, medicinos įstaigų darbuotojai, studentai, vaistinius augalus auginantys žemdirbiai. Veikė 60 vaistažolių paruošų punktų. Vyriausioji farmacijos valdyba kartu su Švietimo ministerija organizuodavo mokyklų ir moksleivių vaistažolių rinkimo konkursus. Vyriausiosios farmacijos valdybos viršininko įsakymu 1976 m. šalies rajonų centrinės vaistinės buvo įpareigotos supirkti vaistažoles iš gyventojų, kiekvienoje vaistinėje už vaistinių augalinių žaliavų supirkimą buvo skiriamas atsakingas darbuotojas.