Mano ukio prenumerata 22 07 21
Mano Ūkis 2007/12
Praėjusios javapjūtės pamokos
  • Prof. Liudas ŠPOKAS, LŽŪU
  • Mano ūkis

Javapjūtė žemdirbiams yra svarbiausias kiekvienų metų darbų laikotarpis. Išaugintą derlių reikia nuimti iki rugpjūčio 20 d., kai vasaros šilumą pradeda keisti rudenio darganos. Lietuvoje labai ankstyvos javapjūtės pradžia yra apie liepos 20, ankstyvos – liepos 25, normalios – rugpjūčio 1, vėluojančios – rugpjūčio 5 ir vėlyvos – rugpjūčio 10 dieną.

Javapjūtės pradžiai turi įtakos žieminių rapsų branda, nes jie nuimami anksčiausiai. Todėl reikia auginti daugiau anksčiau subręstančių rapsų, kad iki liepos 20 d. jie būtų nukulti ir dar liktų laiko kombainams paruošti javų derliui nuimti.

Pagrindiniai javapjūtės trukdžiai yra nepalankios meteorologinės sąlygos, javų pasėlių būklė, klaidos įsigyjant kombainus, nepakankama kombainininkų kvalifikacija, darbų organizavimo nesklandumai.

Meteorologinės sąlygos. Jos nevaldomos, bet koreguoja kombainų parko sudėtį, jų darbo spartą ir kokybę, pjūties sąnaudas ir kitą.

Daugiamečiais meteorologinių sąlygų stebėjimais nustatyta, jei liepos mėnuo yra lietingas, tikėtina, kad rugpjūtis bus palankus pjūčiai ir atvirkščiai. 2005 m. liepą iškrito nedaug kritulių (45,4 mm), bet rugpjūtis buvo lietingas (139,9 mm). Analogiška padėtis buvo 2006 m.: liepą iškrito tik 70,7, o rugpjūtį – 165,6 mm kritulių. Šių metų liepos mėnuo buvo lietingas (148,7 mm). Taigi šiųmečiai orai patvirtino daugiametę patirtį: jei liepos pradžia lietinga, o antrasis dešimtadienis saulėtas, tai trečiasis dešimtadienis bus taip pat lietingas ir javapjūtės pradžia nusikels į rugpjūčio pradžią. Geriausia, kai lietingi orai nusitęsia iki liepos vidurio. Tuomet, įsivyravus saulėtiems orams, reikia skubėti pjauti javus, nes palankūs orai išsilaiko apie dvi savaites. Šiemet nuo rugpjūčio 21 d. iki mėnesio pabaigos lijo kasdien ir per tą laiką iškrito net 58,4 mm kritulių.

Nepalankios meteorologinės sąlygos didžiausią įtaką turi kombainų našumui, nes tenka važiuoti lėčiau, ratai dažniau buksuoja, lieka gilios provėžos, kurios trukdo tinkamai paruošti dirvą sėjai. Palankiomis sąlygomis kombainas New Holland CX8080, važiuodamas nuo 5 iki 7 km h-1 greičiu, per valandą (įskaitant posūkius galulaukėse ir trumpus sustojimus pjovimo aparatui nuvalyti) prikulia nuo 20 iki 25 t grūdų. Jei dirva drėgna, važiavimo greitį tenka sumažinti iki 4,5 km h-1. Be to, tenka dažniau kombainą stabdyti, nes kemšasi pjovimo aparatas, ant pjaunamosios dugno patenka žemių, kurias reikia nuvalyti rankomis, todėl per valandą prikuliama nuo 14 iki 16 t grūdų.

Našūs kombainai drėgnoje dirvoje dirba sparčiau, kai varančiųjų ratų padangos yra didesnio kaip 1 m pločio. Vertinant mūsų šalies klimato sąlygas, reikia įsigyti kombainą su kuo platesnėmis padangomis.

Vokietijos mokslininkų grupė, vadovaujama prof. L. Volko (L. Volk), nustatė, kad Michelin padangose sumažinus oro slėgį nuo 1,4 iki 0,8 baro sutaupoma iki 20 proc. degalų, nes yra didesnis padangų kontakto su dirvos paviršiumi plotas. Ratai rečiau buksuoja, didesnė traktoriaus traukos jėga. Kelios Vokietijos dirbtuvių pertvarko traktorių važiuoklę taip, kad neišlipus iš kabinos galima keisti oro slėgį padangose. Numatoma pertvarkyti ir kombaino važiuoklę, nes pjūties metu jie dirba dar sudėtingesnėmis sąlygomis.

Dirbti drėgnose dirvose kompanija „Claas“ rekomenduoja įsigyti kombainus Claas Lexion su pusiau vikšrine Terra Trac važiuokle. Gumoti vikšrai mažiau suspaudžia dirvą. Jie sutankina dirvos viršutinį sluoksnį iki 0,2 m, o kombaino ratai – net iki 0,7 m. Kombainas su pusiau vikšrine važiuokle yra siauresnis, jis gali važiuoti regioniniais keliais 20 km h-1 greičiu. Tačiau pusiau vikšrinės važiuoklės kaina apie 100 tūkst. litų. Mūsų sąlygomis pakanka kombainų su dviem varančiaisiais tiltais. L. Stonkuvienės įmonėje tarp šešių labai našių kombainų yra New Holland CX 860 su dviem varančiaisiais tiltais. Šiemet jis dirbo drėgniausiuose javų plotuose. Stambiame ūkyje būtina turėti bent vieną kombainą, kuris galėtų nupjauti javus labai drėgnoje dirvoje. Pavyzdžiui, Lukšių žemės ūkio bendrovė turi kombainą Case 8010 AFX, kurio vairuojamieji ratai gali būti varantieji.

Pasėlio būklė. Sugulęs, piktžolėtas pasėlis yra didžiausias kombainų priešas. Kombainų našumo tyrimais nustatyta, kad vidutinio laidumo New Holland CSX 7080 kombainas su 7,3 m pločio pjaunamąja, pjaudamas nesugulusius kviečius Bussard, per valandą prikūlė tiek pat grūdų (13,5 t), kiek ir kombainas Claas Lexion 600 su 9 m pločio pjaunamąja, kuldamas sugulusius kviečius. Sugulusiame pasėlyje visų kombainų galimybės išsilygina, nes jų važiavimo greitis yra nuo 3 iki 4,5 km h-1. Nesugulusiame javų lauke labai našių kombainų valandos našumas siekia nuo 25 iki 30 t grūdų.

Pasėlių sugulimas labiausia priklauso nuo jų priežiūros. Geriau per trumpesnį pjūties laiką mažesnėmis sąnaudomis prikulti apie 6 t ha-1 grūdų, negu derlingesniame sugulusiame ir piktžolėtame pasėlyje palikti daugiau kaip 5 proc. derliaus. Pastaruoju metu Vokietijoje didžiausias dėmesys skiriamas javapjūtės trukmei sumažinti, nes moksliniais tyrimais nustatyta, kad ją užtęsus netenkama iki 10 proc. derliaus. Kad kombainai dirbtų našiau ir išbarstytų mažiau iškultų grūdų, pjaunant nesugulusius kviečius rekomenduojama palikti 0,3 m aukščio ražieną. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad, kombainu New Holland CX 860 su 7,5 m pločio pjaunamąja kuliant 8 t ha-1 derlingumo nesugulusius kviečius, padidinus ražienos aukštį nuo 0,1 iki 0,35 m, kombaino laidumas padidėjo 32 proc., degalų sąnaudos sumažėjo nuo 14 iki 10 l ha-1, o galia šiaudų smulkintuvui sukti – nuo 79 iki 66 kW. Spartesnė pjūtis – geresnė grūdų kokybė, mažesnės sąnaudos. Tyrimais nustatyta, kad, padidinus kviečių ražienos aukštį nuo 100 iki 200 mm, į kombainą tiekiama nuo 17 iki 25 proc. mažiau šiaudų. Be to, likusios lauke ražienos drėgnis yra apie 20 proc. didesnis, lyginant su nupjautais stiebais, kurie patenka į kombainą. Dėl to kombaino našumą galima padidinti apie 18 procentų.

Kombainai – svarbiausias javapjūtės veiksnys. Lietuvoje daugiausia yra kompanijų „John Deere“, „Claas“, „New Holland“ kombainų. Sėkliniams javams nuimti labiau tinka vienabūgniai John Deere WTSi, palankiomis pjūties sąlygomis – Claas Lexion 600 arba Case 8010 AFX, nepalankiomis praverčia New Holland CX kombainai.

Kombainus gaminančių firmų atstovai Lietuvoje žemdirbiams siūlo skirtingo laidumo kombainus. Vienas iš didžiausių New Holland kombainų asortimentas. Nemaža paklausa mažo laidumo kombainų New Holland TC 56 Hydro Plus, vidutinio laidumo – New Holland CS 640. Laidžiausi kombainai yra New Holland CX 8080. Jie ypač tinka piktžolėtiems ir sugulusiems javams pjauti.

Stambiuose ūkiuose plečiami kukurūzų grūdams plotai. Burbuolėms nutraukti nuo stiebo reikia specialių skabytuvių, kurios tvirtinamos prie kombaino nuožulniojo transporterio vietoje pjaunamųjų. Prieš pjaunant kukurūzus grūdams, reikia uždengti akmenų gaudyklę, pakeisti pobūgnį, sietus, uždengti tarpus tarp būgno spragilų, sumažinti būgno sukimosi dažnį ir pakeisti technologinius parametrus. Kukurūzų grūdai jautrūs mechaniniams poveikiams, kūlimo metu jų daugiau sužalojama. Todėl pjauti kukurūzus grūdams labiausiai tinka kombainai New Holland CR 980 su dviem ir Case 8010 AFX su vienu ašiniu kūlimo-separavimo būgnu.

Ruošiantis pirkti kombainą, reikia įvertinti ūkyje auginamų javų paskirtį, derlių, dirvos struktūrą, džiovyklos, sandėlio laidumą ir kitus veiksnius. Patartina įsigyti kombainą su galingesniu varikliu, nes vien šiaudams smulkinti reikia nuo 50 iki 100 AG. Mūsų sąlygomis laidžiausių kombainų (pavyzdžiui, New Holland CX 8080, John Deere 9680i WTS, Claas Lexion 600, Case 8010 AFX) vidutinis valandos našumas (technologiniu laiku), kai pjūties sąlygos palankios, siekia nuo 22 iki 30, vidutinės – nuo 18 iki 22 t, o nuimant drėgnus ir pagulusius javus – tik apie 15 tonų. Vidutinio laidumo kombainų našumas yra apie 25 proc. mažesnis. Apskaičiuojant reikalingą ūkiui kombainų skaičių, būtina įvertinti, kad Lietuvoje javapjūtė trunka apie 25 dienas, tuo laikotarpiu dėl nepalankių meteorologinių sąlygų apie 3 dienas visiškai negalima dirbti, o per kitas penkias dienas dirbama tik dalį dienos. Per tą laiką ir našiausių kombainų sezoninė darbų apimtis neturėtų viršyti 380 ha (be rapsų plotų).

Našūs ir patikimi kombainai – tai tik dalis javapjūtės sėkmės. Spartų ir kokybišką jų darbą lemia kombainininko patirtis ir asmeninės savybės. Deja, ūkiuose labai trūksta kvalifikuotų žmonių, kuriems būtų galima patikėti milijono vertės mašinas. Vyresnieji mechanizatoriai nenori valdyti mašinų, kuriose yra kompiuteris ir apstu sudėtingų prietaisų. Jiems pamainos neruošia žemės ūkio mokyklos, nes dauguma jaunuolių lanko technikos krypties universitetus, kuriuos baigę gali vadovauti tik kvalifikuotiems specialistams.

Vyresnio amžiaus arba mažesnės kvalifikacijos žmones galima būtų paskatinti sėsti už sudėtingos konstrukcijos kombaino vairo, jei būtų rengiami savaitės truk­mės seminarai ir įteikiama suprantamai parašyta papildoma literatūra. Dabartinę kombaino instrukciją yra perskaitęs tik gal vienas kitas specialistas, nes ji didelės apimties, vertimas iš užsienio kalbos nesuprantamas, o kartais ir klaidinantis.

Kombainininką sąžiningai ir sparčiai dirbti skatina ir atlygis. Ūkiuose naudojami trys apmokėjimo už darbą būdai. Šiais metais, nuimant sugulusius javus, kai kuriuose ūkiuose už prikultą grūdų toną buvo mokama iki 5 Lt, jeigu darbo kokybė įvertinta puikiai. Pagrindiniai darbo kokybės vertinimo kriterijai buvo grūdų nuostoliai, jų švarumas ir sužalojimas, ražienos aukštis.

Ne visi kombainininkai atsispiria pagundai daugiau uždirbti nekreipdami dėmesio į kokybę, o agronomas negali visą laiką būti lauke ir stabdyti greičio mėgėjus. Kituose ūkiuose už prikultą toną grūdų buvo mokama apie 2 Lt. Kai kuriuose ūkiuose pasirinkta pažangi darbo apmokėjimo sistema, kai kombainininkui mėnesio gale mokamas atlyginimas, įvertinus jo pastangas ir darbo kokybę. Tačiau ne visada stengiamasi dirbti sparčiai ir kokybiškai, nes mėnuo per ilgas laikotarpis, kad kombainininkas patikėtų, jog jo pastangos bus teisingai įvertintos.

Technikos servisas – labai brangi paslauga. Kiekvieno pardavėjo tikslas parduoti kuo daugiau kombainų. Per pirkėjo ir pardavėjo derybas kaina mažinama, nes tikimasi, kad suteikta nuolaida bus susigrąžinta, teikiant technikos priežiūros paslaugas ar parduodant atsargines detales. Nėra kombaino, kuris negestų, tik vieni pradeda „negaluoti“ po ketverių darbo sezonų, kiti – anksčiau.

Nemažai ūkininkų įsigiję kombainus su grūdų drėgnio, prikultų grūdų kiekio matuokliais. Po dviejų sezonų jų rodmenys tampa nepatikimi. Kiekvieno sezono pradžioje reikia patikrinti jų veikimą. Nors ši paslauga brangi, investuotos lėšos nepasiteisina. Dar blogesnė padėtis su kratymo ir valymo grūdų nuostolių kontrolės įtaisais. Kiekviename lauke kombaino kompiuterio rodmenys turi būti suderinti su faktiniais grūdų nuostoliais, kuriuos nustatyti gali apmokyti ūkio specialistai, turintys reikiamas priemones. Deja, tai palikta likimo valiai, todėl po javapjūtės žaliuoja ražienos.

Daug išlaidų patiriama, jei kombainas sugenda ne per garantinį eksploatacijos laiką. Tuomet skubus reikiamos detalės pristatymas ir jos pakeitimas kainuoja labai brangiai. Todėl, perkant kombainą, reikia įvertinti ir pardavėjo serviso galimybes bei paslaugų kainą.

Darbų organizavimas. Kartais kombainai lauke stoviniuoja dėl grūdų transportavimo priemonių stygiaus. Stambiuose ūkiuose grūdus nuo kombaino iki lauko pakraštyje stovinčių apie 22 t grūdų talpos automobilių veža grūdvežiai, į kurių bunkerį supilami dviejų kombainų bunkeriuose surinkti grūdai.

Pavyzdžiui, vienas grūdvežis Horsch UW160 spėja vežti dviejų kombainų grūdus. Iš jo bunkerio per 3 min 12 s į automobilio kėbulą supilama apie 15 t grūdų. Kombainų darbo sparta didėja, kai grūdai iš kombaino bunkerio išpilami jam važiuojant. Našiausi kombainai iš bunkerio apie 7 t grūdų iškrauna per 2 min 20 s. Tada jie spėja nupjauti papildomai apie 0,15 ha ir prikulti apie 0,8 t grūdų. Per dieną tai sudaro apie du papildomus grūdų bunkerius. Grūdvežiui važiuoti šalia kombaino apie 6 km h-1 greičiu yra pavojinga. Dabar galima įsigyti papildomus palydovinės sistemos prietaisus, kurie kontroliuoja atstumą tarp kombaino ir grūdvežio ir apie pakitimus praneša kombainininkui.

Grūdvežis yra pranašesnis už traktorių priekabas, nes jo didelio skersmens platūs ratai mažiau suspaudžia dirvos paviršių. Tačiau ir jie drėgnoje dirvoje klimpsta. Tada sutrinka sklandus visų javapjūtės dalyvių darbas. Galima įsigyti talpesnes ir universalesnes priekabas, kurių važiuoklė triašė.

Pasimokyti sklandaus javapjūtės darbų organizavimo galima ne viename Lietuvos ūkyje. Pasibaigus svarbiausiems derliaus dorojimo, žemės dirbimo ir sėjos darbams, būtų galima surengti įvairių sričių specialistų ir ūkininkų pasitarimą apie derliaus dorojimą, nes, brangstant trąšoms, cheminėms priemonėms, degalams ir technikai, būtina suderinti investicijas su gaunamos produkcijos kiekiu, kokybe ir kaina.