Mano ukio prenumerata 22 07 21
Mano Ūkis 2007/12
Mineralinis vanduo paršavedėms?
  • Mano ūkis
  • Mano ūkis

Be abejo, paršavedžių mineraliniu vandeniu niekas negirdo. Makro- ir mikroelementus jos gauna su mineraliniais priedais. Mineralų kiekis juose turi būti optimalus, nes ir jų trūkumas, ir perteklius  žalingas gyvulių sveikatai.

Mineralinių medžiagų šaltinis gali būti pašarai ir specialūs mineraliniai priedai. Makro- ir mikroelementų poreikis – tai toks jų kiekis, kuris  garantuoja gerą gyvulio sveikatą, produktyvumą, normalią medžiagų apykaitą ir reikiamas jų atsargas organizme. Atsižvelgiant į įvairius veiksnius (individualias gyvulio savybes, produktyvumą, amžių, raciono sudėtį, skirtingą mineralų kiekį pašaruose, jų pasisavinimą, paršavedžių laikymo sąlygas), mineralinių medžiagų paršavedės turi gauti daugiau negu nurodoma normose, kad būtų patenkinti organizmo poreikiai.

Paprastai makroelementus (kalcį, fosforą, natrį, chlorą) ir mikroelementus (geležį, varį, cinką, manganą, sierą, jodą, kobaltą) kiaulės gauna su mineraliniais priedais. Kartais racioną būtina papildyti magniu ir siera.

Paršavedės turi gauti optimalų mineralinių medžiagų kiekį. Joms žalingas ir jų trūkumas, ir perteklius. Jei racione per daug kalcio, t. y. kalcio ir fosforo santykis 2:1, kiaulės mažiau pasisavina fosforo, magnio ir kitų elementų. Fosforo pertek­lius pašaruose, kai kalcio santykis su fosforu yra mažesnis kaip 1:1, sukelia kaulų demineralizaciją.

Praturtinti mineralais racionai

Tradiciniuose pašaruose kalcio, fosforo, natrio, chloro, cinko, jodo ir seleno yra per mažai, kad paršavedės, kaip nurodoma rekomendacijose, gautų reikiamą jų kiekį. Tad paršavedžių racionus būtina papildyti mineraliniais priedais. Mineralinės medžiagos svarbios dėl to, kad jos aktyvuoja daugelį fermentų arba tiesiogiai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose.

Mineralinių medžiagų trūkumas arba perteklius turi įtakos paršavedžių produktyvumui: paršavedės liesėja, jos blogiau apsivaisina, mažėja pieningumas, veda mažo svorio paršelius. Jei prieauglio kūne daugiau riebalinio negu raumeninio audinio, akivaizdu, kad paršavedės šertos pašarais, kuriuose stigo jodo ir cinko. Dėl natrio ir chloro trūkumo pašare kiaulės suserga laižlige.

Mineralų trūkumas racione turi neigiamą poveikį ne tik paršavedžių pieningumui, bet ir pieno kokybei. Tačiau kai kurių mineralų, pavyzdžiui, vario, trūkumas paršavedžių racione didelio poveikio pieno sekrecijai neturi.

Mineralinės medžiagos turi įtakos paršavedžių reprodukcijai. Kai kurios paršavedės, nors ir tinkamai sėklinamos, neapsivaisina. Mineralų stygius sukelia ankstyvą embrionų žūtį arba vaisiaus rezorbciją. Be to, kai kurių mineralų trūkumas racione silpnina paršavedžių imuninę sistemą ir blogina sveikatą.

Tyrimų duomenimis, kalcio, fosforo, natrio, chloro, cinko, jodo ir seleno pašaruose paprastai stinga, o magnio, kalio ir sieros pakanka. Varį, manganą, geležį ir kobaltą kiaulės turi gauti su mineraliniais priedais. Daugiau magnio, kalio ir sieros reikia sergančioms kiaulėms ir tuomet, kai jos patiria stresą, yra laikomos netinkamomis sąlygomis.

Parengė dr. Janina ČERNAUSKIENĖ, LVA