Lietuviškų produktų eksporto augimą nulėmė spartūs gamybos tempai, geros produktų konkurencinės savybės, aktyvi gamintojų rinkodaros veikla ES ir trečiųjų šalių rinkose. Daugelis įmonių, atitinkančių ES standartus, gavo leidimus prekiauti visose ES valstybėse. Eksporto produktai saugūs ir kokybiški, o kaina patraukli užsienio vartotojams. Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. ž. ū. ir maisto produktų eksportuota už 5 mlrd. 417 mln. litų, t. y. 29 proc. daugiau negu 2005 m.

Importas siekė 4 mlrd. 953 mln. litų ir padidėjo 34 proc. Eksporto perviršio indeksas 2006 m. siekė 1,09 (2005 m. – 1,14).

Eksportuoti produkciją į trečiąsias šalis labai skatino eksporto grąžinamosios išmokos. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2006 m. jų išmokėta 216 mln. Lt, arba 1,4 karto daugiau negu 2005 m. Užsienio prekybos ž. ū. ir maisto produktais rezultatai yra geri, nuo 2004 m. prekybos balansas yra teigiamas.

Užsienio prekybos ž. ū. ir maisto produktais dalis visoje Lietuvos užsienio prekyboje kasmet didėja. Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. ž. ū. ir maisto produktų eksportas sudarė 11,5 proc. viso Lietuvos eksporto, 2005 m. – 12,8, 2006 m. – 13,9, 2007 m. I pusmetį – 16 proc. Tačiau ž. ū. ir maisto produktų prekybai būdingi sezoniniai svyravimai ir metiniai rezultatai (dalis Lietuvos eksporto ir importo struktūroje) paprastai skiriasi nuo I pusmečio rezultatų.

Importo dalis mažesnė, tačiau ir ji išaugo nuo 8,6 proc. 2004 m. iki 9,3 proc. 2006 m., o 2007 m. I pusmetį sudarė 9,9 procento.

Pernai daugiausia eksportuota paruoštų maisto produktų, gėrimų, tabako gaminių grupės produktų. Šių, didesnės pridėtinės vertės, produktų eksportas sudarė 41 proc. (palyginti su 2005 m. vertė padidėjo 1,3 karto), gyvūninių – 33 proc. (vertė padidėjo 15 proc.), augalinių produktų – 24 proc. (vertė sumažėjo 1,3 karto) viso ž. ū. ir maisto produktų eksporto.

Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia eksportuota pieno ir pieno produktų (į 52 pasaulio šalis). Didžiausia lietuviškų pieno produktų importuotoja – Rusija: į ją 2006 m. eksportuota beveik 35 proc. visų išvežtų pieno produktų. Daug išvežta vaisių, paruoštų pašarų gyvūnams, tabako, mėsos ir žuvies gaminių, grūdų, mėsos.

Produktų eksportuota daugiau

Palyginti su 2005 m. padidėjo beveik visų produktų grupių eksportas. Sūrių eksportuota 1,2 karto (62 tūkst. t, 60 proc. visų eksportuotų sūrių teko Rusijai), sviesto – 1,5 karto (12 tūkst. t), obuolių – 12 kartų (168 tūkst. t), grybų – 3,3 karto (31 tūkst. t), šokolado ir kitų produktų, kurių sudėtyje yra kakavos, – 3,1 karto (106 tūkst. t), nekoncentruoto pieno ir grietinėlės – 1,4 karto daugiau (50 tūkst. t). Sumažėjo eksportuotų javų, aliejinių kultūrų sėklų, pašarų eksporto vertė. Išvežta 2,9 karto mažiau cukraus (44 tūkst. t), tačiau vidutinė jo kaina buvo 1,9 karto didesnė negu 2005 m. Kviečių eksportuota 1,9 karto mažiau (supirkta 1,6 karto mažiau), aliejinių kultūrų sėklų ir pašarų – 3,5 karto mažiau.

Nors 2006 m. eksportas į visas šalių grupes, palyginti su 2005 m., padidėjo, augimo tempai skyrėsi. Eksportas į naująsias ES nares (ES–10) padidėjo 1,2 karto, į senbuves (ES–15) – 8 proc., į trečiąsias šalis – net 1,7 karto. Dėl to pasikeitė eksporto pagal šalių grupes struktūra: iki 40 proc. sumažėjo ES-15, 1 proc. – ES-10 dalis. Tuo tarpu trečiųjų šalių dalis padidėjo nuo 27 iki 35 procentų.

Į ES šalis daugiausia eksportuota pieno ir pieno produktų, paruoštų pašarų gyvūnams, mėsos ir žuvies gaminių, tabako gaminių, žuvų, mėsos. Šie produktai sudarė 58 proc. viso ž. ū. ir maisto produktų eksporto į ES. Palyginti su 2005 m., padidėjo visų produktų eksportas, išskyrus javus ir aliejinių kultūrų sėklas.

Į trečiąsias šalis daugiausia eksportuota pieno ir pieno produktų, vaisių, tabako gaminių, daržovių, javų, mėsos, paruoštų pašarų gyvūnams.

Pernai daugiausia ž. ū. ir maisto produktų buvo eksportuota į Rusiją (20 proc. visų iš Lietuvos eksportuotų produktų vertės), Latviją (12 proc.), Vokietiją (11 proc.), Jungtinę Karalystę ir Estiją (po 5,1 procentų).

Rusijai – sūriai, Vokietijai – rūkalai

Eksportas į Rusiją pernai, palyginti su 2005 m., padidėjo 2,2 karto ir sudarė 65 proc. viso eksporto į trečiąsias šalis. Daugiausia 2006 m. į Rusiją eksportuota sūrių ir varškės (už 311 mln. Lt), obuolių (už 185 mln. Lt), jautienos (už 82 mln. Lt), pievagrybių (už 64 tūkst. Lt). Per pirmąjį 2007 m. pusmetį eksportas į Rusiją išliko didžiausias. Palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, jis padidėjo 1,7 karto ir siekė 922 mln. Lt. Į Rusiją daugiausia eksportuota obuolių (177 tūkst. t, 1,6 karto daugiau. Pažymėtina, kad visi eksportuoti į Rusiją obuoliai – nelietuviškos kilmės. Daug buvo eksportuota sūrių (atitinkamai 18,8 tūkst. t, 1,2 karto daugiau, už 174 mln. Lt). Trečioje vietoje pagal eksporto apimtis į Rusiją 2007 m. I pusmetį buvo šviežių ir šaldytų daržovių grupės produktai (atitinkamai 18 tūkst. t, 1,4 karto daugiau, už 68 mln. Lt). 42 proc. šios produktų grupės eksporto sudarė pievagrybiai, kurių eksportuota 11,3 tūkst. t, 37 proc. – paprikos, kurios buvo reeksportuojamos. Jautienos eksportas sudarė 4,6 proc. viso eksporto į Rusiją (5 tūkst. t, 1,3 karto daugiau, už 42,5 mln. Lt), beveik 13 kartų padidėjo gyvų kiaulių eksportas, 15 kartų – vyno iš šviežių vynuogių reeksportas.

Eksportas į Latviją 2006 m., palyginti su 2005 m., padidėjo 1,2 karto. Į šią šalį daugiausia keliavo cigaretės (už 90 mln. Lt), kava (už 45 mln. Lt), šokoladas (už 40 mln. Lt), paukštiena (už 33 mln. Lt). Nors 2007 metų I pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, eksportas į Latviją padidėjo 1,4 karto, Latvija tarp importuotojų iš Lietuvos atsidūrė trečioje vietoje. 2007 m. I pusmetį, palyginti su atitinkamu 2006 m. laikotarpiu, 4,3 kartus padidėjo cigarečių eksportas (išvežta už 65 mln. Lt), 1,5 karto – maisto produktų kūdikiams (išvežta už 17 mln. Lt, iš jų 56 proc. sudarė reeksportas). Beveik 2 kartus daugiau išvežta cukraus – 10,8 tūkst. t, už 24 mln. Lt. Paukštienos išvežta 3,8 tūkst. t, 1,4 karto daugiau.

Į Vokietiją 2006 m. išvežta ž. ū. ir maisto produktų už 712 mln. Lt,  palyginti su 2005 m., – 15 proc. daugiau. Į šią šalį daugiausia buvo išvežta cigarečių (už 163 mln. Lt), pieno ir grietinėlės (už 98 mln. Lt), žuvies gaminių ir konservų (už 66 mln. Lt), žuvų filė ir kitos žuvų mėsos (už 63 mln. Lt), kačių ir šunų ėdalo (už 56 mln. Lt). Per pirmąjį 2007 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, eksportas į Vokietiją padidėjo 2,2 karto, vertė siekė 543 mln. Lt. Apie 41 proc. eksporto į Vokietiją sudarė cigarečių eksportas (220 mln. Lt, vertė buvo 5 kartus didesnė negu per tą patį laikotarpį 2006 m.), 8,7 proc. –  kačių ir šunų ėdalas (47 mln. Lt, 1,6 karto daugiau), 8,6 proc. – grietinėlė (išvežta 10,4 tūkst. t už 46 mln. Lt, 1,2 karto daugiau), 8 proc. – žuvų filė ir kita žuvų mėsa (44 mln. Lt, 1,6 karto daugiau).

Importuojame paruoštus produktus

Pernai daugiausia importuota paruoštų maisto produktų, gėrimų, tabako gaminių grupės produktų. Jų vertė sudarė 43 proc. viso ž. ū. ir maisto produktų importo (palyginti su 2005 m., padidėjo 1,3 karto), augalinių produktų – 29 proc. (vertė padidėjo 1,5 karto, arba 4 proc. importo struktūroje),  gyvūninių produktų – 22 proc. (vertė padidėjo 1,2 karto, dalis visame importe sumažėjo 4 proc.).

Daugiausia 2006 m. buvo importuota įvairių vaisių ir riešutų – iš viso už 660 mln. Lt, 1,8 karto daugiau negu 2005 m.  Į Lietuvą įvežta 148 tūkst. t obuolių (sudarė 26 proc. įvežtų vaisių ir riešutų vertės), 47 tūkst. t citrusinių vaisių (atitinkamai 14 proc.), 16 tūkst. t įvairių uogų (11 proc.), 22 tūkst. t abrikosų, vyšnių, slyvų (10 proc.). Nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų įvežta už 434 mln. Lt (importas padidėjo 1,5 karto), žuvų – už 416 mln. Lt (beveik tiek pat, kaip 2005 m.), įvairių maisto produktų (produktų kūdikiams, kavos ir arbatos ekstraktų, padažų, ledų) – už 355 mln. Lt (importas padidėjo 1,2 karto), mėsos ir subproduktų – 77 tūkst.t už 316 mln. Lt (vertė padidėjo 1,2 karto). Daug įvežta daržovių, aliejų. Šiame sąraše vyrauja Lietuvoje neauginami arba negaminami produktai, tačiau jame yra ir obuolių, kurių įvežta ypač daug, ir kiaulienos bei paukštienos, kurios importuota atitinkamai 33 ir 31 tūkst. t.

Palyginti su 2005 m., pernai padidėjo ž. ū. ir maisto produktų importas iš visų šalių grupių. Augimo tempai buvo nevienodi, todėl pasikeitė importo struktūra pagal šalių grupes. Daugiausia padidėjo produktų importas iš naujųjų ES narių – įvežta 1,6 karto daugiau negu 2005 m., šių šalių dalis importo struktūroje padidėjo 6 proc. Maždaug 1,2 karto daugiau produktų įvežta iš ES-15 šalių, tačiau šio importo dalis sumažėjo 5 proc. ES šalims tenkanti importo dalis sudarė 79 proc. (2005 m. – 78 proc.). Importas iš trečiųjų šalių padidėjo 1,3 karto, tačiau tenkanti jam dalis sumažėjo 1 proc.

Iš ES šalių daugiausia įvežta vaisių, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, mėsos, daržovių, pieno. Didelę dalį importo iš trečiųjų šalių sudarė žuvys, vaisiai ir riešutai, tabakas ir cigaretės, aliejus, daržovės, cukrus ir konditerijos gaminiai iš cukraus.

Iš Lenkijos – obuoliai, iš Latvijos – pienas

Daugiausia produktų buvo įvežta iš Lenkijos (20 proc. viso ž. ū. ir maisto produktų importo), Latvijos (11 proc.), Vokietijos (10 proc.), Nyderlandų (8,6 proc.). Visos šios šalys yra ES narės.

Iš Lenkijos 2006 m. daugiausia įvežta obuolių (134 tūkst. t už 144 mln. Lt), kiaulienos (19 tūkst. t už 99 mln. Lt), dešrų ir mėsos produktų (7,8 tūkst. t už 35 mln. Lt), cukraus (14 tūkst. t už 31 mln. Lt), mineralinio ir kitokio vandens (už 30 mln. Lt). Per šių metų I pusmetį iš Lenkijos atvežta produktų už 674 mln. Lt (1,4 karto daugiau nei per atitinkamą 2006 m. laikotarpį); šios šalies dalis visame ž. ū. ir maisto produktų importe padidėjo iki 23 proc. Obuolių įvežta 143 tūkst. t (beveik 1,6 karto daugiau negu 2006 m. I pusm.), kiaulienos – 14 tūkst. t (1,7 karto daugiau), paukštienos – 5,6 tūkst. t (1,9 karto daugiau), dešrų ir panašių mėsos gaminių – 4,7 tūkst. t (1,4 karto daugiau), cuk­raus – 9,2 tūkst. t (beveik tiek pat).

Palyginti su 2005 m., pernai  importas iš Latvijos padidėjo 1,7 karto ir sudarė 11 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų importo. Daugiausia įvežta pieno – 118 tūkst. t, 3,2 karto daugiau negu 2005 m. (importo vertė – 114 mln. Lt), kviečių – 80 tūkst. t, 8,1 karto daugiau (už 39 mln. Lt), cigarečių – už 38 mln. Lt (importo vertė padidėjo 17 kartų), duonos ir miltinių konditerijos gaminių – 8,3 tūkst. t, 1,2 karto daugiau (už 27 mln. Lt), žuvies gaminių ir konservų – už 20 mln. Lt (importo vertė padidėjo 1,1 karto). 2007 m. I pusmetį importas iš Latvijos siekė 317 mln. Lt ir, palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, padidėjo 1,5 karto. Sparčiai augo nekoncentruoto pieno ir grietinėlės importas (įvežta 65,5 tūkst. t, už 63 mln. Lt, 1,4 karto daugiau). Pieno importas sudarė 20 proc. viso ž. ū. ir maisto produktų importo iš Latvijos. Cigarečių importas, sudaręs 8 proc. importo iš Lat­vijos (už 25 mln. Lt), padidėjo 7,1 karto. Duonos ir pyragų buvo importuota už 16 mln. Lt (1,2 karto daugiau), kviečių – už 13 mln. Lt (24,9 tūkst. t, 2,4 karto daugiau, o vertė padidėjo 3,5 karto). Didelę importo dalį sudarė vanduo (12 mln. Lt), žuvis (10 mln. Lt), spiritas, likeris ir kiti spiritiniai gėrimai (9,5 mln. Lt).

Palyginti su 2005 m., pernai įvežtų iš Vokietijos produktų vertė padidėjo 5 proc. Produktų importas keitėsi: vienų padidėjo, kitų sumažėjo. Daugiausia įvežta kavos – 4,7 tūkst. t, (1,1 karto daugiau, už 49 mln. Lt), maisto produktų kūdikiams – už 32 mln. Lt (24 proc. daugiau), cigarečių – už 32 mln. Lt (5 proc. daugiau), sojų aliejaus – 14 tūkst. t (2,2 karto mažiau, už 25 mln. Lt). Per 2007 m. I pusmetį importas iš Vokietijos siekė 316 mln. Lt, tai sudarė 11 proc. viso ž. ū. ir maisto produktų importo į Lietuvą. Palyginti su 2006 m. I pusmečiu, importas iš Vokietijos išaugo 1,3 karto. Daugiausia importuota cigarečių (už 20 mln. Lt, 1,5 karto daugiau), kavos (už 20 mln. Lt, beveik tiek pat, kaip ir 2006 m. I pusmetį), produktų, netinkamų žmonių maistui (už 20 mln. Lt, 1,4 karto daugiau), bananų (už 20 mln. Lt, 2,7 karto daugiau), maisto produktų kūdikiams (už 16 mln. Lt, beveik 1,3 karto daugiau).

Prekybos su naujosiomis ES narėmis balansas neigiamas

Palyginti su 2005 m., užsienio prekybos ž. ū. ir maisto produktais teigiamas balansas 2006 m. sumažėjo 46 mln. Lt ir sudarė 464 mln. Lt. 2007 m. I pusmetį balansas siekė 418 mln. Lt. Prekybos pagal šalių grupes analizė parodė, kad teigiamas balansas buvo prekiaujant su trečiosiomis (854 mln. Lt, 2007 m. I pusm. – 618 mln. Lt) ir ES–15  šalimis (atitinkamai 215 ir 175 mln. Lt), neigiamas – prekiaujant su ES–10 (-605 ir -375 mln. Lt).

Pagal produktų grupes teigiamas balansas buvo prekiaujant pienu ir pieno produktais, paruoštais pašarais gyvūnams, javais, tabako gaminiais, mėsos ir žuvies gaminiais, aliejinių kultūrų sėklomis, gyvais gyvūnais, kakava, daržovėmis. Didžiausi neigiami balansai – prekiaujant nealkoholiniais ir alkoholiniais gėrimais, vaisiais ir riešutais, riebalais ir aliejumi, žuvimi.

Didžiausias teigiamas užsienio prekybos balansas 2006 m. buvo prekiaujant su Rusija (1 mlrd. 76 mln. Lt), Jungtine Karalyste (262 mln. Lt), Latvija (208 mln. Lt), Vokietija (190 mln. Lt), Šveicarija (182 mln. Lt), Italija (135 mln. Lt), Baltarusija (101 mln. Lt), neigiamas – prekiaujant su Lenkija (-774 mln. Lt), Nyderlandais (-211 mln. Lt), Danija (-122 mln. Lt), JAV (-113 mln. Lt), Brazilija (-67 mln. Lt), Vengrija (-66 mln. Lt), Norvegija (-53 mln. Lt). Didžiausia apyvarta – prekiaujant su Rusija, Latvija, Vokietija, Lenkija, Nyderlandais, Estija, Italija, Jungtine Karalyste, Ispanija. Užsienio prekybos su šiomis šalimis apyvarta 2006 m. sudarė daugiau kaip 72 proc. visos užsienio prekybos ž. ū. ir maisto produktais apyvartos.