Kaip auginti vaistinius augalus pramoninėje vaistažolininkystėje – svarbus sprendimas, nuo kurio priklauso ne tik žaliavos derlius, bet ir kokybė. Sparčiai dygstantys, natūraliai gamtoje paplitę augalai tinka sėti tiesiai į lauką. Ilgai dygstantys ir lėtai besivystantys augalai dažniau sodinami daigais. Kaip tinkamai išauginti daigus, kad juos būtų galima sodinti mechanizuotai?

Daigams užauginti šildomame šilt­namyje reikia maždaug dviejų mėnesių, paprastai tai būna balandis ir gegužė. Vasaros pradžioje pasodinti vaistiniai augalai jau pirmaisiais metais gali duoti žaliosios masės derlių, nes būna augesni ir stipresni, palyginti su tiesiai į lauką sėtais tos pačios rūšies augalais.

Kokias daigintuves pasirinkti

Mechanizuotai sodinti geriau tinka vaistažolių daigai, išauginti daugkartinio naudojimo polimerinėse daigintuvėse. Jose galima užauginti skirtingą daigų kiekį – nuo 54 iki 260 vnt. Daigintuves nesunku pernešti, pakelti. Jas galima naudoti kelerius metus, prieš tai išdezinfekavus. Medinės dėžutės mažiau tinka, nes jos sunkios, palankios nepageidaujamiems mikroorganizmams daugintis, be to, greitai susidėvi.

Polimerinės daigintuvės gaminamos įvairių dydžių ir formų. Lemiamą vaidmenį, renkantis jų modelį, turi būsimų daigų šaknys ir lapija. Kuokštinę šaknų sistemą turintiems augalams labiau tiks daigyklos su cilindro ar kubo formos lizdavietėmis. Stipresnę liemeninę šaknį formuojantiems augalams patartume rinktis daigyklas su giliomis piltuvo formos lizdavietėmis.

Neracionalu daigus auginti netinkamo dydžio daigyklose: per mažose augalai skurs nuo drėgmės ir maisto medžiagų stygiaus; per didelės daigyklos užims daug vietos, dėl dažno laistymo jose gali užmirkti ir supūti augalų šaknys. Ilgesnės vegetacijos augalus iš pradžių galima auginti mažesnio tūrio daigyklose, o vėliau perkelti į didesnes.

Jei vaistiniai augalai bus sodinami mechanizuotai, labai svarbu, kad daigyk­lų parametrai tiktų turimoms daigų sodinamosioms, o sodinamų daigų šaknų dalis su žemėmis nestrigtų tarp sodinamosios darbinių dalių. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliekami gamybiniai bandymai parodė, kad sodinant vaistažoles universalia Sfoggia itala sodinamąja, sklandžiau darbas vyksta su daigais, užaugintais piltuvo formos daigintuvėse.

Naudojant polimerines daigintuves, sutaupoma ir substrato, ir vandens. Sodinimo metu vaistiniai augalai patiria mažesnį stresą, nes šaknys pažeidžiamos minimaliai. Pasodinti daigai greičiau prigyja net ir sausesniu periodu.

Substrato paruošimas ir sėja

Daigams auginti naudojamas smulkesnės struktūros substratas. Prieš sėją jis išpilamas iš laikymui skirtos taros ir paskleidžiamas, kad išsivėdintų. Tada sudrėkinamas vandeniu ir gerai išmaišomas, kad visas būtų vienodai drėgnas. Tinkamai sudrėkintos durpės yra tuomet, kai, jas suspaudus saujoje, išsiskiria vandens lašai.

Optimalus substrato rūgštumas daigams – pH 5,8–6,6. Jei daigai bus pikuojami, sėjama į durpių substrato ir smėlio mišinį santykiu 3:1, kuriuo pripildomos dėžutės arba daigintuvės. Pastaruoju metu paranku naudoti jau paruoštus sub­stratus. Vaistažolių daigams auginti tinka universalus durpių substratas, kuriuo užpildomos daigintuvės, dėžutės ar stelažai.

Paprastai vaistiniai augalai sėjami kovo pabaigoje–balandžio pradžioje. Durpių substrato ir smėlio mišinys sudrėkinamas, juo 5–6 cm sluoksniu pripildomos seklios medinės ar polimerinės dėžutės. Mišinio paviršius išlyginamas, kas 5 cm padaromi 1 cm gylio grioveliai, į kuriuos išberiama sėkla. Sėklas į dėžutes galima berti pakrikai, nedarant griovelių. Geros kokybės sėk­lą į daigintuvės lizdavietę galima sėti po vieną ar dvi sėklytes ir taip išvengti papildomo darbo, retinant per tankiai sudygusius augalus ar net ir visai atsisakant daigų pikavimo.

Sėklos užbarstomos švariu (dezinfekuotu) smėliu ar vermikulitu. Po sėjos iki sudygimo dėžutės uždengiamos polietileno plėvele ir pastatomos šiltoje vietoje. Plėvelę kasdien nuo dėžučių trumpam reikia nuimti, nukratant susidariusį vandens kondensatą, ir dėžutes pravėdinti. Augalams sudygus, polietileno plėvelė nuimama visiškai. Iki sudygimo palaikoma 18–25 oC; po sudygimo – saulėtą dieną 16–18 oC, apsiniaukusią dieną 14–16 oC, naktį 12–14 oC temperatūra.

Pikavimas ir daigų priežiūra

Esant būtinybei, kai pasirodo tikrieji lapeliai, daigeliai su 2–3 lapeliais pikuojami (persodinami). Daigintuvėse lizdavietės durpių substratu pripildomos iki viršaus ir palaistomos vandeniu. Vaistinių augalų daigeliai raunami (pakeliant iš apačios) grupelėmis ar po vieną ir, naudojant smaigelį, sodinami į daigyklų lizdavietes. Jei daigelių šaknys per ilgos ir tarpusavyje susipynusios, jas galima patrumpinti.

Vaistažolių daigai laistomi pagal poreikį, kad substratas daigintuvėse nuolat būtų drėgnas. Rekomenduojama laistyti iš ryto, per smulkų sietelį silpna srove. Esant aukštai aplinkos temperatūrai ir greitai džiūstant substratui, ypač pakraščiuose, daigus reikia laistyti atrankos būdu. Vandens temperatūra turi būti ne žemesnė nei aplinkos oro temperatūra.

Daigynas vėdinamas pagal poreikį, tačiau reikia vengti skersvėjų, ypač iš karto po daigų pikavimo. Papildomai tręšiama, esant būtinumui, kai daigai labai sparčiai auga ir substrate esančių maisto medžiagų jiems nepakanka. Tuomet daigai ištįsta, tampa šviesesni ar visai nustoja augti. Jei trūksta azoto, tręšiama amonio saliet­ros tirpalu.

Norint daigus aprūpinti kaliu, azotu ir kitomis medžiagomis, galima tręšti kompleksinėmis trąšomis. Paruoštų trąšų tirpalas turi būti 0,1–0,15 proc. Po tręšimo daigai perliejami švariu vandeniu.

Prieš sodinimą patartina 7–10 dienų daigintuves su daigais išnešti į lauką ir sudėti pavėsingoje vietoje. Sodinti į lauką tinka 50–60 dienų vaistažolių daigai, turintys tvirtą pagrindinį stiebą (čiobreliai, raudonėliai), kelis tikruosius lapelius (ežiuolės, valerijonai) arba suformavę lapų skrotelę (melisos, šalavijai). Svarbu, kad šaknų sistema apimtų visą daigyklos lizdavietėje esantį substratą. Prieš sodinimą daigai gausiai paliejami vandeniu. Tuomet jie lengviau išimami iš daigyklų ir persodinti lengviau prigyja.