Vienas iš svarbiausių veislinių karvės rodiklių yra tešmuo. Didelio produktyvumo karvės tešmuo turi būti sveikas ir tinkamas mechanizuotam melžimui. Todėl vykdant galvijų selekciją labai svarbu į tai atsižvelgti.

Karvės tinkamumas mechanizuotam melžimui priklauso nuo tešmens gylio (vertinama pagal tešmens dugno lygį kulno sąnario atžvilgiu), spenių formos ir jų išsidėstymo. Mechanizuoto karvių melžimo problemų taip pat gali kilti dėl atskirų tešmens ketvirčių išmelžimo laiko skirtumo, melžiklių tinkamumo speniams, čiulpiklių dydžio, vakuumo lygio melžimo metu. Be to, tešmens sveikatingumas (somatinių ląstelių skaičius) paprastai siejamas su jo forma ir išmelžimo greičiu. Jei karvės tešmens atstumas nuo grindų yra nedidelis, jai vaikštant ar gulant dažnai traumuojami speniai. Atrenkant karves veislei, labai svarbu įvertinti tešmens ir spenių morfologiją pagal apibendrintą modelį.

Moksliškai vertinant karvių kompleksinius tešmens ir spenių morfologinius rodiklius kyla daug klausimų, todėl, norint apibendrinti šiuos rodiklius, septyniuose Vokietijos ūkiuose 14 mėnesių buvo tiriamos 2 109 juodmargių holšteinų veislės karvės. Vidutinio spenių ilgio, storumo, atstumo tarp spenių, tešmens dugno atstumo nuo grindų duomenys gauti apibendrinus 5 885 matavimų rezultatus.

Išanalizavus matavimų rezultatus, paaiškėjo, kad tik pusės karvių spenių ilgis atitinka melžimo aparatų technologinius reikalavimus. Didžiosios dalies karvių užpakalinių spenių ilgis buvo mažesnis kaip 4,5 cm. Tokio ilgio speniai šiuolaikinei melžimo įrangai yra per trumpi. Palyginimai rodo, kad per paskutinį dešimtmetį karvių spenių ilgis sumažėjo vidutiniškai 0,5–1 cm, o priekinių ir užpakalinių spenių ilgių skirtumas liko vienodas – apie 1 cm. Spenių storumas, atstumas nuo tešmens dugno iki grindų ir atstumai tarp spenių per šį laikotarpį iš esmės nepakito.

Pagal šiuolaikinės melžimo įrangos reikalavimus, karvių speniai turi būti ilgesni kaip 4 cm, kadangi nuo spenių ir čiulpiklių susilietimo ploto tiesiogiai priklauso, kaip tvirtai melžikliai laikosi ant spenių melžimo metu. Tačiau jei speniai yra per ilgi, melžiant spaudimo takto metu pospeninėje čiulpiklio kameroje kinta vakuumo lygis ir pablogėja melžimo kokybė. Melžimo kokybė būna bloga, kai esant skirtingam karvių spenių storumui naudojami vienodo dydžio čiulpikliai. Šiuo atveju melžimo metu įsiurbiamas oras ir netvirtai laikosi melžikliai. Atrenkant karves veislei, reikia atsižvelgti į spenių storumą. Melžimo problemų atsiranda, kai atstumas tarp priekinių ir užpakalinių spenių yra netinkamas. Melžikliai nesusiliečia vienas su kitu tada, kai atstumas tarp jų būna nuo 6 iki 30 cm. Šiuos reikalavimus atitiko 81 proc. karvių.

Kitas nepageidaujamas reiškinys, vertinant tešmens morfologiją pagal melžimo įrangos reikalavimus, – per mažas atstumas iki grindų, t. y. tešmuo yra per žemai. Kad kolektorius melžimo metu nesiektų grindų, atstumas nuo tešmens dugno iki grindų turi būti ne mažesnis kaip 45 cm.

Apibendrinus 5 885 matavimų rezultatus, nustatyta, kad atstumas nuo tešmens iki grindų mažėja priklausomai nuo karvių amžiaus – kuo vyresnės karvės, tuo jų tešmuo buvo žemiau.

Įvertinus matavimų duomenis, iškyla klausimas – kokia turi būti karvės tešmens ir spenių morfologija? Problema yra ta, kad sveikas tešmuo (SLS atitinka normą) ne visada optimaliai tinka mechanizuotam melžimui. Apibendrinus tešmens matavimų rezultatus, neatsižvelgiant į karvės amžių ir laktacijos periodą, galima padaryti tokias išvadas:

• kuo mažesnis atstumas nuo karvių tešmens dugno iki grindų, tuo jų piene rasta daugiau somatinių ląstelių;
• karvių, kurių spenio kanalas buvo pažeistas, piene buvo gerokai didesnis somatinių ląstelių skaičius. Dažniau spenio kanalai buvo pažeidžiami tų karvių, kurių speniai per ilgi;
• nepastebėta, kad SLS didėtų priklausomai nuo santykio tarp spenių ilgio ir storumo;
• karvės, kurių tešmens dugno atstumas iki grindų buvo didesnis, pieno išmelžimo laikas buvo trumpesnis;
• vertinant karves reikia daryti atranką pagal spenių, ypač užpakalinių, storumą ir ilgį, nes daugumos karvių speniai neatitinka mechanizuotam melžimui keliamų reikalavimų;
• labai svarbus požymis vertinant karves, yra tešmens dugno atstumas iki grindų, nes šis rodiklis labiausiai lemia tešmens sveikatingumą ir melžimo kokybę;
• melžimo technika turi būti optimaliai pritaikyta pagal karvių tešmenų ir spenių morfologiją ir koreguojama, atsižvelgiant į spenių ilgį, jų storumą bei skirtingą priekinių ir užpakalinių spenių ilgį.