Nors Švedijos kompanijos „Väderstad Verken“ technika mūsų ūkininkams pažįstama jau daugiau kaip 10 metų, tačiau švediškais žemės dirbimo agregatais ir sėjos mašinomis prekiaujanti Lietuvos bendrovė „Väderstad“ šiemet švenčia kuklią penkerių metų sukaktį.

Šie metai išskirtiniai ir dar keliomis su „Väderstad“ vardu susijusiomis šventėmis. Pasak Lietuvos įmonės generalinio direktoriaus Romo Naudžiūno, užsienio partneriai šiemet pažymėjo 45 metų sukaktį. Be to, prieš dešimtmetį Lietuvos ūkininkai Antanas Pacaitis, Leonas Rudinskas, Arūnas Vaicekavičius ir Andriejus Daugirdas pirmieji įsigijo Väderstad techniką. „Manome, kad dabar šalyje dirba nuo 300 iki 400 švediškų sėjamųjų“, – skaičiuoja R. Naudžiūnas.

Prisimindamas įmonės veiklos pradžią, „Väderstad“ vadovas pastebi, kad per penkerius metus netrūko pokyčių. „Ypač džiugina tai, kad mūsų atstovaujamos kompanijos technika populiarėja ir tarp smulkių ūkininkų. Ilgokai vyravo nuomonė, kad švediškos mašinos skirtos tik stambiems ūkiams, todėl smulkieji jų įsigijimo planus atidėdavo ateičiai. Žinoma, išsiplėtė ir parduodamos technikos asortimentas. Dabar mes siūlome nuo 3 iki 12 m darbinio pločio agregatus“, – sako R. Naudžiūnas, pridurdamas, kad nesvarbu kokio dydžio ūkiui mašina gaminama, į jos kokybę kreipiamas vienodas dėmesys.

Kasmet augant pirkėjų būriui, didėjo ir įmonės pajamos. Šių metų ekonominiai rodikliai taip pat turėtų būti stabiliai didėjantys: jau ne vieni metai „Väderstad“ apyvarta kasmet ūgteli 25–30 proc. „Nemažą postūmį visų technika prekiaujančių bendrovių veiklai suteikė Europos Sąjungos parama žemės ūkiui. Beje, pastaruoju metu vis daugiau žemdirbių mašinas perka už nuosavas lėšas arba išperkamosios nuomos būdu“, – akcentuoja įmonės direktorius.

ES struktūrinių fondų parama mūsų šalies ūkininkus labai sustiprino. R. Naudžiūno nuomone, Lietuvos žemdirbiai yra geresni savo srities žinovai negu Vakarų Europos fermeriai. „ES parama suteikė galimybių įsigyti pačią naujausią ir našiausią techniką. Besirinkdami mašinas ūkininkai nemažai sužinojo ir išmoko, išsiplėtė jų akiratis, – tikina bendrovės vadovas. – Nors ir būdami labai atsargūs, lietuviai gana imlūs naujovėms. Kreipiasi dėl technikos tiksliai žinodami, ko reikia, ir kelia nemažų reikalavimų mašinoms.“ Direktoriaus įsitikinimu, Lietuvos žemdirbiai tapo sumaniais verslininkais, kurie investuoja į ūkių plėtrą, neabejodami, kad investicijos atneš papildomų pajamų.

Nedideliam 7 žmonių kolektyvui vadovaujantis R. Naudžiūnas neslepia, kad technikos pardavėjo darbas jam gerai pažįstamas. „Esame maži, palyginti su kitomis technika prekiaujančiomis įmonėmis, todėl bet kuris iš mūsų turi žinoti, kaip sumontuoti agregatą ir jį paleisti. Turime mokėti atlikti ne tik savo tiesioginį, bet ir kolegų darbą – tai mažųjų įmonių liga“, – apie mažos įmonės subtilybes kalba bendrovės vadovas.

Jo teigimu, prekyba siauros specializacijos technika turi ir silpnybių, ir stiprybių. Silpnoji pusė yra ta, kad ūkininkui negali pasiūlyti visos ūkyje reikalingos technikos komplekto. „Tačiau mes stiprūs dėl to, kad parduodami tik žemės dirbimo ir sėjos mašinas, galime įsigilinti į jų konstrukciją ir galimybes. Esame savo srities specialistai“, – mažos įmonės privalumus vardija R. Naudžiūnas.

Kaip ir bet kuri kita įmonė, „Väderstad“ nestovi vietoje ir planuoja ateitį. Išaugus technikos pardavimams, Kaune, Aleksote, įrengtose patalpose tapo ankšta ne tik darbuotojams, pritrūksta vietos sandėliuose ir atsarginėms mašinų detalėms. „Kad būtume arčiau žemdirbių, Kėdainių rajone šalia „Via Baltica“ magistralės jau įsigijome žemės sklypą. Naujo administracijos pastato, sandėlių ir remonto dirbtuvių statyba turėtų prasidėti kitų metų rudenį, – ateities planus atskleidžia R. Naudžiūnas. – O kad per sėjos darbymetį dėl technikos gedimų žemdirbiai sugaištų kuo mažiau laiko, netrukus nedidelį kolektyvą turėtų papildyti dar keli technikos serviso specialistai.“

Kasmet Švedijos kompanijoje pagaminama daugiau kaip 4 000 įvairių Väderstad mašinų. Daugiausia technikos parduodama Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje. Pardavimai geometrine progresija auga Rusijoje, Ukrainoje. Šiose šalyse ir Australijoje įkurtos antrinės įmonės. Neseniai Švedijos kompanija „Väderstad Verken“ įsigijo 49 proc. vienos Kanados įmonės akcijų. Ten bus gaminamos tik tiesioginės sėjos sėjamosios Seed Hawk, kurios skirtos Rusijos ir Kazachstano platybėms. Išskirtinės konstrukcijos sėjos mašina pristatoma šiųmetėje Hanoverio parodoje „Agritechnica“, kitąmet ją turėtų pamatyti ir Lietuvos ūkininkai.

Prieš 45 m. Rune Starkas (Rune Stark), savo dirbtuvėse sukūręs valkes žemei įdirbti ir sėjai paruošti, iki šiol klestintį verslą pradėjo nuo prekybos su šalia jo ūkininkaujančiais kaimynais. Šiandien švediškos mašinos eksportuojamos į daugiau kaip 25 valstybes. Sparčiai plintant minimalaus žemės dirbimo technologijoms, kompanijos „Väderstad“ konstruktoriai suskubo vieni iš pirmųjų sukurti ir pradėti gaminti universalias ražienines sėjamąsias, skutiklius ir kitus minimalaus žemės dirbimo agregatus. Lietuvos žemdirbių pasitikėjimą Švedijoje gaminamos mašinos pelnė ne tik dėl kokybės. Daugelis teigia, kad sėjant universaliomis sėjamosiomis, sutaupoma ir degalų, ir sėklos.