Viena iš pagrindinių Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos, pradėtos 2003 m., pasekmių – tiesioginių išmokų atsiejimas nuo žemdirbių ūkiuose gaminamos produkcijos. Vietoje anksčiau taikytos paramos tiesioginėmis išmokomis už konkrečių gyvulių ar žemės ūkio augalų auginimą schemos taikoma Bendrosios išmokos schema (toliau – BIS). Senosios ES narės jau nuo 2005 metų įgyvendina BIS, o naujosios narės prie šios schemos vėliausiai turės pereiti nuo 2011 metų.

Europos Sąjungos BŽŪP buvo sukurta praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio pabaigoje, siekiant įveikti didelį maisto produktų stygių pasaulyje. Įgyvendinant šią politiką, ES žemės ūkis pradėtas labai intensyviai remti. Per 5 dešimtmečius nuolatinė ir stambi finansinė parama žemės ūkio produktų augintojams lėmė maisto produktų perteklių pasaulio rinkoje.

Atsietos nuo gamybos tiesioginės išmokos nepriklauso nei nuo gaminamos produkcijos pobūdžio, nei nuo auginamų pasėlių ar gyvulių rūšies, nei nuo gyvulių skaičiaus. Tiesa, ES teisės aktai numato tam tikras išimtis, kai ES šaliai narei pasirinkus galima kryptingai paremti kai kurių gyvulių ar žemės ūkio augalų auginimą.

Pradedant taikyti BIS, žemdirbiui paliekama visiška apsisprendimo laisvė ir pasirinkimo teisė, kokia kryptimi plėtoti savo ūkį, kokią produkciją gaminti, kad būtų galima ją pelningai realizuoti orientuojantis į situaciją žemės ūkio produktų  rinkoje.

Keičiasi tiesioginės paramos principai

Pagal išsiderėtas stojimo į ES sąlygas naujosioms ES narėms, vietoje iki šiol ES senbuvių  taikytos vadinamos standartinės paramos schemos, buvo suteikta galimybė taikyti  Vienkartinės išmokos už plotus schemą (toliau – VIPS). Šioje schemoje be pagrindinės išmokų dalies, skiriamos iš ES biudžeto, galima iki tam tikro, ES teisės aktuose nustatyto lygio, mokėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už pasėlius ar gyvulius. Parama tiesioginėmis išmokomis Lietuvoje pagal VIPS, taikant susiejimo su gamyba principus, buvo teikiama 2004, 2005 ir 2006 metais.

Galimi paramos variantai

Naujosios  ES narės, tarp jų ir Lietuva,  pasirinkusios VIPS, panašiai kaip ir taikančios BIS,  gali rinktis, kokius augalininkystės ar gyvulininkystės sektorius, iš keleto leidžiamų remti, susieti su gamyba, mokant papildomas nacionalines tiesiogines išmokas (toliau – PNTI) už einamaisiais metais žemdirbio išaugintus gyvulius ar turimus grūdinių augalų, rapsų  bei kitus ES teisės aktuose nustatytus pasėlių plotus.

Pavyzdžiui, galima susieti su gamyba (t. y. su auginamais plotais) iki  25 proc. paramos lėšų, skirtų grūdinių,  rapsų, linų, baltymingų augalų auginimui. Gyvulininkystės sektoriuje galimi šie pagrindiniai pasirinkimo variantai: arba mokėti susietą su gamyba paramą už karvių žindenių auginimą, arba mokėti iš dalies susietą su gamyba paramą už bulių auginimą, arba mokėti su gamyba susietą paramą už paskerstus galvijus.

Lietuva, įvertinusi paramos tiesioginėmis išmokomis poveikį ilgalaikei ūkio plėtrai, struktūriniams žemės ūkio gamybos pokyčiams bei tiesioginę įtaką žemdirbio pajamoms, susietą su gamyba paramą numato skirti už žemdirbio auginamus bulius bei remtinus pasėlių (grūdinių,  rapsų, linų, baltymingų augalų)  plotus.

Kita, nesusieta su gamyba, PNTI dalis bus skiriama žemdirbiams, kurie tam tikru, šalies nustatytu istoriniu laikotarpiu gavo tiesioginių išmokų paramą už augintus gyvulius ar  pasėlius. Šioje pasikeitusioje paramos teikimo schemoje skiriamos paramos dydis nemažės tiems žemdirbiams, kurie 2004–2006 metais vykdė intensyvią gamybą ir nenumato jos mažinti ateityje.

Tiesioginės išmokos 2007 metais

Lietuvoje  tiesioginės išmokos, skiriamos žemės ūkio veiklos subjektams už 2007 m. deklaruotus pasėlius, gyvulius ir kvotinį pieną, susideda iš dviejų dalių: pagrindinės vienkartinės tiesioginės išmokos, kuri sudaro 40 proc. ES tiesioginių išmokų dydžio ir mokama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų, ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų,  mokamų iš valstybės biudžeto lėšų.

Išmokos pagrindinė dalis iš ES fondo mokama už pievas, ganyklas, sodus, uogynus ir kitas papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis neremiamas žemės ūkio naudmenas. PNTI skiriamos už pieną, gyvulius ir remtinus pasėlius.

Bendra lėšų tiesioginėms išmokoms už 2007 m. deklaruotus žemės ūkio naud­menų plotus, gyvulius ir pieną suma sudaro beveik 920 mln. Lt, iš jų pagrindinės išmokos lėšos, mokamos iš ES biudžeto, – apie 509 mln. Lt, valstybės biudžeto lėšos papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms – iki 411 mln. litų.

Tiesioginės išmokos yra labai svarbi šalies biudžeto kasmetinių išlaidų sudėtinė dalis, nes jomis pasinaudoja labai daug žemdirbių. Už šiais metais deklaruotus pasėlius ir naudmenas, gyvulius bei pieną Lietuvos žemdirbiams numatoma išmokėti beveik 50 mln. litų daugiau negu pernai. Dalis šių lėšų bus išmokėta 2007, kita dalis – 2008 metais.

Papildomų tiesioginių išmokų mokėjimo tvarka kasmet derinama su Europos Komisija. Iki 2013 m. tiesioginių išmokų ES dalis prilygs 100 proc., todėl nacionalinė dalis tokiu būdu mažės ir išnyks, o visos tiesioginės išmokos bus mokamos tik iš ES garantijų fondo lėšų.

Lietuvoje papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, mokamos už 2007 m., yra dviejų rūšių: iš dalies su gamyba susietos ir nuo gamybos atsietos išmokos. Taip pat dar mokamos išmokos už energetinius augalus ir atskiros tiesioginės išmokos už baltąjį cukrų. Susietos PNTI bus mokamos pagal produkcijos kiekius 2007 metais, o atsietos PNTI – pagal konkretų produkcijos kiekį (augintus augalus, turėtus gyvulius, pareiškėjo parduotą pieno kiekį), už kurį buvo mokėta parama ūkiui nustatytu istoriniu periodu.

Bendras atsietų išmokų teikimo principas yra tas, kad atsietos PNTI mokamos pareiškėjams, kurie nustatytu atskaitiniu laikotarpiu vykdė gamybą (turėjo gyvulių, augino pasėlius, tiekė pieną į rinką) ir gavo paramą papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis. Istorinis (kitaip – atskaitos) laikotarpis nėra vienodas visiems paramos sektoriams. Pavyzdžiui, nuo gamybos atsieta tiesioginė skerdimo išmoka skiriama einamaisiais metais augintojui, tinkamam paramai gauti pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, kurio nurodytoje valdoje deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai, už ne didesnį nei 2004–2006 m. laikotarpiu turėtą skerdimo išmokoms gauti reikalavimus atitikusių galvijų skaičiaus aritmetinį vidurkį.

Atsietos nuo gamybos PNTI už pasėlius gali būti mokamos ūkiams ir ūkininkams, kurie tinkami 2007 metais vienkartinėms išmokoms už plotus gauti, t. y. vykdo gamybą arba bent jau palaiko gerą agrarinę ir aplinkosauginę būklę bei kurie 2006 metais gavo paramą  PNTI.

Atsietoms nuo gamybos PNTI už karves žindenes gauti yra tinkamas žindenių laikytojas, kuris 2007 m. kovo 31 d. turėjo karves žindenes ir telyčias (ne jaunesnes negu 8 mėn. amžiaus) ir pateikė dokumentus: gyvulio registracijos ūkyje dokumentą ir patvirtinimą apie gyvulio kilmę iš Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos.

Atsietoms PNTI už bulius gauti yra tinkamas bulių laikytojas, kuris 2004–2006 metų istoriniu laikotarpiu turėjo bulius savo valdoje ir tuo laikotarpiu gavo už juos paramą  PNTI. Tinkamas atsietoms išmokoms yra vidutinis bulių skaičius, už kurį buvo mokėtos ­PNTI 2004–2006 metų istoriniu laikotarpiu.

Atsietoms PNTI už paskerstus galvijus gauti yra tinkamas galvijų laikytojas, kuris 2004–2006 metų istoriniu laikotarpiu tiekė galvijus skerdimui (eksportavimui) ir už paskerstus galvijus gavo paramą ­PNTI. Galvijų skaičius yra vidutinis paskerstų galvijų skaičius, už kurį buvo mokėta ­PNTI 2004–2006 metų laikotarpiu.

Atsietoms PNTI už pieną gauti yra tinkamas pieno gamintojas, kuris 2007 m. kovo 31 d. turėjo pieno kvotą, skirtą jo ūkiui. Parama einamaisiais metais teikiama pareiškėjui už istoriniu periodu (2006 m. balandžio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d. kvotiniais metais) pristatytą pieno kiekį nacionalinės kvotos ribose.

Tiesioginių išmokų ypatumai nuo 2008 metų

Pradedant nuo 2008 m., Lietuvoje atsietų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų žemės ūkio valdai kiekis priklausys nuo paramai tinkamų hektarų skaičiaus pagal  VIPS, istoriniu periodu paremtų gyvulių skaičiaus ar pasėlių ploto bei atitinkamiems metams nustatyto išmokų dydžio. Vadovaujantis šia schema, pareiškėjui deklaravus mažiau tinkamų VIPS hektarų negu 2007 metais – proporcingai mažinamos išmokos. Šios galimos schemos svarbiausias bruožas yra tas, kad žemės ūkio veiklos subjektas, mažindamas savo valdoje turimus hektarus, kartu mažina atsietų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų sumą.