Didžiausia pienininkystės ūkių bėda – mastitai. Dėl jų išbrokuojama daugiausia melžiamų karvių, o sergančiųjų mastitu produktyvumas labai sumažėja. Be to, pasveikusios karvės duoda 10–15 proc. mažiau pieno, kai kurių gyvulių pieningumas dar labiau sumažėja. Ar įmanoma sumažinti dėl mastito patiriamus nuostolius?

Mastitas – tai pieno liaukos uždegimas, dėl kurio suprastėja pieno kokybė, o pieno liaukoje įvyksta negrįžtami pokyčiai. Uždegimą gydant netinkamai, patogeniniams mikroorganizmams pažeidus gilesnius pieno liaukos audinius, dalis arba visas infekuotas tešmens ketvirtis gali atrofuotis. Tokias karves reikia išbrokuoti, nes laikyti jas ekonomiškai nuostolinga. Taigi mastitu linkusios sirgti karvės iki išbrokavimo bandoje laikomos tik 3 laktacijas.

Klinikinį mastitą diagnozuoti gana paprasta. Sunkiau atpažįstamas slaptasis mastitas. Jei nepastebėjus į bendrą pieno talpą patenka bent 5–10 proc. pieno, primelžto iš slaptuoju mastitu sergančių karvių, jis netinkamas sūriams ir pieno produktams gaminti.

Norint įveikti mastitą reikia imtis kompleksinių veiksmų.

Visapusiška diagnostika

Kad nuostolių būtų kuo mažiau, ligą reikia laiku pastebėti ir pradėti gydymą. Subklinikinė (uždara) mastito forma diag­nozuojama, numelžus pirmąsias čiurkšles ant specialaus plastikinio puodelio ir paimtą pieno mėginį ištyrus specialiais reagentais.

Norint išsiaiškinti slaptąjį mastitą, melžiamas karves reikėtų tikrinti vieną kartą per mėnesį, likus 10–14 dienų iki užtrūkimo ir po apsiveršiavimo praėjus 8–10 dienų.

Ar karvės neserga mastitu, reikėtų tik­rinti iš karto po apsiveršiavimo: iš kiekvieno tešmens ketvirčio numelžti po 5–7 ml krekenų. Jei pieno liaukoje yra pakitimų, praėjus 3–4 val. krekenos susisluoksniuoja, pakinta jų spalva, lyginant su sveikų ketvirčių krekenų spalva. Ligos sukėlėjų pažeisto tešmens krekenų negalima girdyti veršeliams, o mastitu sergančių karvių pienas netinkamas vartoti maistui.

Ar neserga subklinikiniu mastitu, reikėtų tikrinti ir visas užtrūkusias karves. Per užtrūkimo laikotarpį būtina nuolat stebėti tešmens būklę. Užtrūkimo periodas – išskirtinis laikotarpis gyvulio gyvenime, nuo kurio priklauso veršiavimosi eiga, būsimas produktyvumas, pieno kokybė, veršelio bei karvės sveikata. Be to, nuo užtrūkusių karvių priežiūros priklauso ir sėklinimo efektyvumas.

Mastito tipai

Klinikinius ligos požymius nesunku pastebėti, apžiūrėjus mastitu sergančios karvės tešmenį: jis būna paraudęs, skausmingas, patinęs. Pakyla temperatūra, sutrinka pieno išskyrimas. Somatinių ląstelių skaičius piene padidėja iki 500 tūkst./ml.

Specialistų nuomone, vienai klinikiniu mastitu sergančiai karvei tenka nuo 4 iki 20 subklinikiniu mastitu sergančių karvių. Dažniausiai slaptuoju mastitu gyvuliai perserga nepastebimai, tačiau išgijimas dažnai būna apgaulingas. Laiku nenustačius slaptojo uždegimo ir nepradėjus gydymo, pieno gamybos procesas gali visiškai nutrūkti, o mastito pažeistas tešmens ketvirtis atrofuotis.

Mastito priežastys įvairios: melžimo taisyklių nesilaikymas, karvių laikymo reikalavimų nepaisymas, šėrimas netinkamais pašarais, traumos, ginekologinės ligos.

Mastito profilaktika užtrūkinant karvę

Norint, kad prasidėtų užtrūkimo procesas, reikia pakeisti pašarus, t. y. parengti gyvulio reikmes tenkinantį racioną ir nustoti karvę melžti. Užtrūkinimo periodas, priklausomai nuo karvių produktyvumo, gali tęstis nuo 2 iki 4 savaičių. Pradėjus jas rečiau melžti, pienas nėra visiškai išmelžiamas, todėl kuriame nors tešmens ketvirtyje gali kilti uždegimas (padidėja somatinių ląstelių skaičius).

Taikant tradicinius karvių užtrūkinimo metodus (keičiant pašarus ir rečiau melžiant), yra nemaža tikimybė, kad jos susirgs mastitu. Norint išvengti natūralaus užtrūkinimo trūkumų, daugelyje šalių karvės užtrūkinamos iš karto.

Paprastai likus dienai iki numatomo užtrūkinimo patikrinama, ar kuriame nors tešmens ketvirtyje nėra uždegimo. Jei nustatomas mastitas, būtina taikyti specialų gydymą. Užtrūkinimo dieną reikia labai gerai išmelžti karvę, vėliau į kiekvieną spenį sušvirkšti antimastitinių preparatų. Taikant tokį užtrūkinimo metodą, tešmuo ištinsta, tačiau tinimas praeina per 4–6 dienas. Suleidus uždegimą slopinančių preparatų, jokiu būdu negalima karvės melžti.

Užtrūkintas karves reikia atskirti nuo melžiamų ir šerti pagal kitą racioną. Gerai, jei jos kasdien gali išeiti pasivaikščioti. Jei tešmenyje nėra patogeninės mikrofloros, sušvirkštas preparatas neleidžia mastitui atsirasti visą užtrūkinimo laikotarpį.

Taikant mastito profilaktikos priemones užtrūkinimo metu, karvė geriau pasiruošia naujai laktacijai, epitelinių audinių apimtis padidėja vidutiniškai 10–15 proc., lyginant su praėjusia laktacija, todėl padidėja ir produktyvumas. Užtrūkintų su antimastitiniais preparatais apsiveršiavusių karvių piene somatinių ląstelių kiekis greičiau sumažėja iki leistinos normos, todėl pagerėja pieno kokybė.

Jei ligos nepavyko išvengti

Ką daryti, jei pieno mėginių testo rezultatas teigiamas, t. y. piene yra mastito sukėlėjų? Prieš pradedant gydymą, reikia nustatyti mikrobų patogeniškumą, atliekant jautrumo antibiotikams testą. Mastitą dažniausiai sukelia streptokokų ir stafilokokų lazdelės bei kitų mikroorganizmų deriniai. Kadangi sergančių karvių gydymą reikia pradėti tuoj pat, be tyrimo rezultatų sunku parinkti tinkamus antibiotikus. Paprastai veterinarijos gydytojai siūlo į tešmenį leidžiamus vaistus.

Kad gydymas būtų efektyvus, antimikrobiniai preparatai turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Geriausia sergančias karves gydyti plataus ir ilgo poveikio antibiotikų preparatais. Vaistai turi gerai pasiskirstyti tešmens audiniuose.

Galvijų augintojams labai svarbu, kad už parduodamą pieną būtų mokama gera kaina. Ji priklauso ir nuo pieno kokybės. Didžiausias kliuvinys kokybiškam pienui gauti – mastitas. Todėl stebėkite bandą ir darykite viską, kad kuo mažiau karvių susirgtų. Kuo anksčiau pastebėsite gyvulio išvaizdos, elgsenos, produktyvumo ir fiziologijos funkcijų pakitimus, tuo anksčiau nustatysite juos sukėlusias priežastis ir greičiau gyvulį išgydysite.