Vienas iš sėkmingiausių 2004–2006 m. finansinės paramos laikotarpio projektų žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimo srityje yra bendrovės „Kelmės pieninė“ gamybos modernizavimo projektas. Įdiegusi moderniausias gamybos technologijas, įmonė pradėjo specializuotis varškės produktų gamyboje ir siekia užimti daugiau kaip penktadalį šių produktų rinkos.­

Pagrindinė įmonės produkcija, skirta mažmeninei prekybai, yra varškė, varškė su priedais ir grietinė. Liesas pienas, grietinėlė ir varškė yra skirti tolesnei gamybai. Populiariausia „Kelmės pieninės“ produkcija – tradicinė varškė ir varškė su įvairiais priedais.

Modernizuojant „Kelmės pieninę“, per 4 metus investuota 24,6 mln. litų. Įgyvendinusi Europos Sąjungos reikalavimus, bendrovė šių metų pradžioje gavo licenciją eksportuoti produkciją į kitas Bendrijos valstybes. Ligi tol, neturėdama galimybių parduoti produkciją užsienyje, bendrovė buvo priversta ieškoti būdų stiprinti pozicijas vidaus rinkoje. Tuo pačiu buvo kuriama nauja įmonės strategija, keičiamos santykių su gamintojais nuostatos. AB „Kelmės pieninė“ generalinis direktorius Svajūnas Sipavičius įsitikinęs, kad perdirbėjų ir pieno tiekėjų santykiai turi būti grindžiami lygiaverte partneryste, sąžiningumu, nes tai padeda užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą, išlaikyti nuolatinį tiekėjų kontingentą.

Pertvarkydama gamybą, bendrovė su­siaurino specializaciją, kad taptų konkurencingesnė, labiau įsitvirtintų rinkoje. Specializavimąsi varškės produktų gamyboje iš dalies nulėmė kintantys vartotojų poreikiai. Žmonės vis mažiau laiko skiria maisto ruošai, vartoja daugiau pusgaminių, jau paruošto maisto. Vartotojų poreikių analizė rodo, kad didėja jogurtų, varškės su priedais vartojimas.

„Kelmės pieninė“ per dieną perdirba apie 200 tonų pieno. Šį pieno kiekį užtikrina UAB „Kelmės pieno centras“. Už kilogramą pieno spalio pradžioje gamintojams buvo mokama 0,67–0,95 Lt. Žaliava perkama iš aplinkinių gamintojų.

Investavo į šiuolaikišką įrangą

Perdirbant pieną, labai svarbu yra tinkamas pirminis žaliavos apdorojimas ir švaros bei higienos užtikrinimas gamybos linijose gamybos metu ir ją baigus. Apie tai ir buvo galvojama modernizuojant gamybą. „Jei įmonėje užtikrinamas higienos reikalavimų laikymasis, tuomet nekyla problemų dėl produkcijos kokybės ir realizavimo terminų”, – teigia S. Sipavičius. Būtent todėl stengtasi gamybą kiek įmanoma automatizuoti. Žmogaus įtaka produkcijos kokybei sumažinta iki minimumo.

Modernizuodama gamybą pagal ES reikalavimus, įmonė įgyvendino 8,6 mln. litų vertės projektą. ES parama sudarė 3 mln. 445 tūkst. litų. Už paramos lėšas įsigyta automatinė terminio formavimo mašina, žaliavinio pieno priėmimo ir gamybos sistemų plovimo stotys, varškės ir varškės sūrių bei fermentinių gėrimų linijos, pieno ir grietinėlės terminio perdirbimo sistemos, pieno priėmimo įrengimai, pakavimo mašina. Gamybos įrangai įsigyti ir diegti bendrovė iš viso išleido 13,9 mln. litų.

Montuojant gamybos linijas, pagal technologines galimybes nenaudoti vamzdynų sujungimo elementai, o tai užtikrina aukščiausią produkcijos kokybę. Maždaug 0,6 mln. litų investuota į kompiuterinę ir programinę įrangą. Kompiuterinės sistemos valdo gamybos procesą, užtikrina reikiamą temperatūrą, kitus svarbius rodiklius. Pavyzdžiui, pasterizuojant pieną aukštesnėje negu būtina temperatūroje, suyra baltymai, nelieka laktozės, o esant žemesnei temperatūrai lieka bakterijų. Darbuotojams sudėtinga nuolat užtikrinti vienodą technologinį režimą, o kompiuterinės sistemos užtikrina tai be vargo, leidžia gaminti kokybiškiausią produkciją ir suteikia įmonei pranašumų.

„Kelmės pieninės“ pastatų rekonstrukcijai skirta 6,3 mln. litų. Anot S. Sipavičiaus, gamykloje pieno perdirbimo etapai yra atskirti, įrengtos šiuolaikiškos sandėliavimo patalpos. Numatyta pertvarkyti ir transporto judėjimą gamyklos teritorijoje, kad eismas vyktų viena kryptimi: pro vienus vartus atvežamas pienas, pro kitus išvežama produkcija.

Plečiasi eksporto galimybės

Gavusi ES eksporto licenciją, „Kelmės pieninė“ pradėjo eksportuoti produkciją į Latviją ir šiuo metu ten realizuoja apie 10 proc. savo produkcijos. Įmonė siekia užimti iki 12 proc. Latvijos varškės gaminių rinkos. S. Sipavičiaus teigimu, į Rygą produktus vežti arčiau negu į Vilnių, tai iš dalies ir nulemia realizacijos kryptį. Įmonė planuoja žengti ir į Estijos rinką. Į Vakarų Europą „Kelmės pieninė“ eksportuoja grietinėlę ir liesą pieną. Ne pirmi metai bendrovė bendradarbiauja su Lenkija, išveža į šią šalį ir kitą produkciją, skirtą tolesnei gamybai.

Kad milijoninės investicijos į pieno perdirbimo įmonę atsipirktų, šis sektorius turi plėtotis. S. Sipavičius nė kiek neabejoja verslo plano sėkme ir pripažįsta planų ambicingumą. „Kelmės pieninės“ vadovas įsitikinęs pieno pramonės perspektyvumu, nes pieno vartojimas auga pasaulyje. Kita vertus, Lietuvos rinka vis labiau jaučia globalizacijos procesus, pokyčius kitose pasaulio rinkose, todėl konkrečių gamintojų įsitvirtinimas tampa labiau problemiškas. Norint išlikti, būtina investuoti į naujas technologijas.