Stiprios, gebančios prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės ir socialinės aplinkos kaimo bendruomenės ir vietos veiklos grupės (VVG) – svarbus kaimo vietovių pažangos veiksnys. Jų veikla sukuria prielaidas skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti, socialinei struktūrai kurtis ir plėstis. Tokio judėjimo išdava – kaimas, gyvenantis visavertį gyvenimą.

Tačiau dalis kaimo bendruomenių ir vietos veiklos grupių organizaciniu požiūriu dar silpnos. Jų narių kvalifikacijos tobulinimo sistema nelabai efektyvi. Kaimo bendruomenės ir VVG ne visada sugeba užsitikrinti vykdomos veiklos finansavimą, mažai dalyvauja tarptautinio bendradarbiavimo srityje. Dėl šių problemų bendruomeniniam judėjimui kyla pavojų, galinčių sukliudyti perimti tarptautinę kaimo plėtros patirtį, davusią akivaizdžią naudą Vakarų Europos kaimui.

ES kaimo plėtros politikos priemonės lėmė kaimo gyventojų aktyvumą, paskatino jų būrimąsi į bendruomenes. 2006 m. Lietuvoje aktyviai veikė 1 300 kaimo bendruomenių. Palyginus su 2003 metais, bendruomenių skaičius kaime patrigubėjo.

Parama kaimo bendruomenių ir VVG projektams skiriama iš valstybės biudžeto lėšų, numatytų Specialiojoje kaimo rėmimo programoje.

Bendras valstybės paramos dydis, paraiškoje numatant dvi veiklas, negali viršyti 20 tūkst. litų.

Nevienodas regionų aktyvumas

Kaimo bendruomenės ir VVG 2006 m. aktyviai dalyvavo įsisavinant valstybės paramą (paremtas 301 projektas 4,4 mln. Lt sumai). Apie 40 proc. visų paramą gavusių projektų susiję su visuomeninės paskirties patalpų renovacija ir įrengimu bei techninės bazės kūrimu, maždaug trečdalis projektų apėmė dvi remiamas veiklas (visuomeninės paskirties patalpų renovacija ir įrengimas bei techninės bazės kūrimas ir visuomeninės paskirties renginių organizavimas).

Projektų skaičiaus ir skirtos valstybės paramos 2006 m. pasiskirstymo pagal regionus analizė rodo, kad daugiausia ir tinkamiausių projektų pateikė pareiškėjai iš Panevėžio, Kauno ir Šiaulių apskričių. Šioms trims apskritims teko 51 proc. valstybės paramos. Mažiausiai valstybės paramos teko Vilniaus (4,2 proc.), Telšių (4,4 proc.) ir Klaipėdos (4,7 proc.) apskritims. Įsisavinant valstybės paramą aktyviausi buvo pareiškėjai tų apskričių, kuriose VVG negavo paramos integruotų bandomųjų strategijų įgyvendinimui pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą. Kitaip tariant, pareiškėjai iš integruotų bandomųjų strategijų neįgyvendinančių savivaldybių, taip pat ir pačios vietos veiklos grupės suskubo pasinaudoti valstybės parama.

Valstybės parama kaimo bendruomenėms ir VVG teikiama ir 2007 metais. Iki liepos 11 d. paraiškas valstybės paramai gauti pateikė 443 kaimo bendruomenės ir vietos veiklos grupės. Daugiausia paraiškų gauta iš Raseinių (35), Panevėžio (31), Vilkaviškio (25) rajonų, mažiausia – Ignalinos, Kalvarijos, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų rajonų (po 1 paraišką).

Mokomasi dirbti kartu

Bendruomeniškumo plėtros procesas, didėjantis kaimo gyventojų sąmoningumas vietos problemas spręsti bendromis pastangomis, būrimasis į VVG sudarė prielaidas efektyviam ,,Leader+“ pobūdžio priemonės veiklos srities „Įgūdžių įgijimas“ lėšų panaudojimui. „Leader+“ pobūdžio priemonėmis 2004–2006 m. siekta skatinti vietos plėtros veiklas, ugdant vietos gyventojų gebėjimus dirbti kartu, teikti prioritetą poreikiams ir galimybėms, plėtoti vietines iniciatyvas.

Nors įgūdžiams įgyti skirta paramos suma sudarė tik 1,55 proc. visos paramos (be veiklos, susijusios su žuvininkyste), tačiau ji buvo ir yra reikšminga socialiniu požiūriu. Devyniolika mokymo kursų temų, siūlomų pagal sritį „Įgūdžių įgijimas“, suteikė galimybę bendruomenėms, VVG išmokti atlikti situacijos analizę, parengti strategijas ir projektus, efektyviai panaudoti finansinius išteklius. Tai, kad 2005 m. 27 vietos veiklos grupės kreipėsi paramos bandomajai strategijai parengti ir ją gavo, rodo išaugusius partnerystės grupių gebėjimus rengti strateginius dokumentus. Pagal „Įgūdžių įgijimo“ sritį 2004–2006 m. pateiktos 155 paraiškos, sutartys pasirašytos su 94 paramos gavėjais. Prašoma paramos suma 1,9 karto viršija priemonei skirtų lėšų sumą.

Daugiausia mokymų 2005 m. VVG nariams surengta apie projektų rengimą, finansų valdymą, paraiškų paramai gauti pildymą (pasirinko 34 VVG). Kursus bendruomenės sampratos, lyderių ugdymo tema rinkosi 29 partnerystės grupės, VVG veiklos organizavimo ir strategijos įgyvendinimo temą – 19, ES šalių praktinės patirties įgyvendinant „Leader“ programas, tarptautinių projektų temą – 18 VVG.

Daugiausia mokymo temų 2005 m. pasirinko Plungės (15), Akmenės (14), Raseinių (11) VVG. Vidutiniškai viena VVG pasirinko 5 mokymo temas.

Pagal veiklos sritį „Įgūdžių įgijimas“ 2006 m. paremti 29 projektai, kurių paramos vertė – 5 mln. 479 tūkst. Lt. Paramos gavėjai, su kuriais sutartys pasirašytos 2006 m., numatė organizuoti 105 mokymo kursus. 2004–2006 m. buvo numatyta paremti 180 mokymo kursų, įvykdyta – 410 (2,27 karto daugiau). 2006 m. paremtų projektų mokymo nauda pasinaudos 2 360, o 2004–2006 m. laikotarpiu – 8 797 VVG, bendruomenių atstovai, kiti kaimo gyventojai. Paramos gavėjai, su kuriais sutartys pasirašytos 2006 m., vidutiniškai vienu projektu numato apmokyti 87 naudos gavėjus, maksimaliai – 300; vidutinė paramos vertė projektui sudaro 188 tūkst. 924 litus.

Regioniniu aspektu priemonė užtikrino tolygumo principą, kadangi VVG, kurių nariai dalyvavo mokymuose ir integruotų bandomųjų strategijų rengime, apėmė daugiau kaip 90 proc. šalies teritorijos. Be to, priemonė prisidėjo ir prie  socialinės ekonominės situacijos gerinimo probleminėse teritorijose (savivaldybėse).

Įgiję bazinių gebėjimų, gyventojai ir jų grupės galėjo sėkmingai inicijuoti ekonominius, socialinius, aplinkosauginius, kultūrinius ir kitus pokyčius kaime. 2005 metais 27 VVG parengė integruotas bandomąsias strategijas. Parama strategijoms įgyvendinti buvo suteikta dešimčiai vietos veiklos grupių (iki 0,5 mln. Lt kiekvienai). Šių strategijų įgyvendinimas apima 9 problemines savivaldybes iš 14.

Septynių apskričių savivaldybių kaimiškąsias vietoves apima veiklos, susijusios su integruotų bandomųjų strategijų įgyvendinimu. Lyderės yra Alytaus, Utenos ir Vilniaus apskritys – Rytų ir Pietryčių Lietuvos regionai. Paramos negavo ne vienos savivaldybės kaimiškosios vietovės Vidurio Lietuvos regionuose, t. y. Kauno, Marijampolės, Panevėžio apskrityse.  

Strategijų juodosios dėmelės

Nors strategijos buvo įvertintos gana gerai, tačiau siekiant nustatyti VVG pasirengimą įgyvendinti „Leader” metodą 2007–2013 m., t. y. išsiaiškinti VVG partnerystės ir strategijų kokybės ,,juodąsias dėmeles“, kurias reikėtų „ištrinti“, buvo analizuojami paramos negavusių VVG integruotų bandomųjų strategijų naudos ir kokybės vertinimo rezultatai. Analizė rodo, kad, vertinant partnerystės kokybę, mažiausiai balų, lyginant su galimu surinkti maksimaliu balų skaičiumi, skirta vertinant, ar VVG valdymo organo funkcijos yra suderintos su veikla. Prastai įvertinta ir kompetencija aplinkosaugos srityje. Tai rodo spragas VVG administravimo srityje, t. y. per mažai dėmesio buvo skirta darbo ir atsakomybės pasiskirstymui, nebuvo pasirinkta tinkama, iškeltus uždavinius atitinkanti VVG administracinė struktūra.

Vertinant strategijos kokybę, mažiausiai balų, lyginant su galimu surinkti maksimaliu balų skaičiumi, buvo skirta vertinant, ar strategija yra naujoviška. Ne ką geresni rodikliai vertinant VVG ketinimus bendradarbiauti, t. y. strategijose buvo menkai aprašytos bendradarbiavimo su kitomis VVG priemonės. Daug spragų aptikta vertinant VVG finansinio plano detalumą, aiškumą, pagrįstumą ir įgyvendinamumą.

Be to, strategijose per mažai priemonių skiriama tikslinėms grupėms (jaunimui, moterims). Nepakankamai įrodyta, kaip bus įgyvendinamas principas „iš apačios į viršų“, gana nekonkretus ir neišsamus strategijos įgyvendinimo planas bei neaiškios numatytos procedūros.

VVG, gavusios paramą integruotoms bandomosioms strategijoms įgyvendinti, kviečia teikti paraiškas vietos projektams ir jas vertina. Skaičiuojant, kiek tenka įvertintų (2007 m. rugsėjo duomenimis) vietos projektų paraiškų 1 000-iui  gyventojų, galima teigti, kad visos VVG aktyviai inicijuoja strategijų įgyvendinimo procesą. Aktyviausios Aukštaitijos bendruomenių asociacijos, Ukmergės r.,  „Nemuno“ (Pagėgių ir Jurbarko r.) vietos veiklos grupės. 2006 metais į paramą vietos plėtros strategijoms parengti ir tobulinti (2007–2013 metų laikotarpiui) pretendavo ir paramą gavo 31 vietos veiklos grupė. Maksimali paramos suma – 70 tūkst. litų.